Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų ir šeimos psichologų praktika, aptariami jų taikomi metodai, sprendžiami sunkumai ir teikiama pagalba. Straipsnyje remiamasi tiek teorinėmis žiniomis, tiek praktine patirtimi, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šią svarbią psichologijos sritį.
Vaikų Psichologinio Konsultavimo Ypatumai
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas - padėti vaikams ir paaugliams įveikti konkrečius, neseniai kilusius sunkumus. Tai gali būti netektis, mokyklos pakeitimas, tėvų skyrybos, naujos baimės ir panašiai. Į vaikų psichologą kreipiamasi tuomet, kai vaiko ar artimųjų pastangų nebepakanka.
Konsultacijų metu vaikas kviečiamas kalbėtis jam svarbiomis temomis. Jei vaikui sunku kalbėti žodžiais, naudojamos kitos priemonės: žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra svarbi vaiko gyvenimo dalis, psichologo konsultacijos teikiamos ir vaiko tėvams.
Vaikų ir Paauglių Psichoterapija
Vaikų ir paauglių psichoterapija panaši į psichologinį konsultavimą, tačiau ji tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas padeda vaikui geriau pažinti save, suprasti jausmus, priimti skausmingas patirtis bei traumas, atrasti stiprybes ir numatyti ateities galimybes.
Psichoterapijoje naudojami įvairūs metodai: žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai - atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, bendradarbiaujama su artimiausia vaiko aplinka.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Psichologinis Įvertinimas
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Jį atlieka psichologas arba psichoterapeutas.
Vertinimo procesą sudaro susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams, rekomendacijomis ir galima pagalbos strategija.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Žmogus yra sociali būtybė, tačiau kiekvieno socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Socialinių įgūdžių ugdymo grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais, stiprinamas bendrumo jausmas. Vaikai mokomi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu.
Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos Terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės Terapija
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku.
Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Ruošiant Paauglį Vizitui Pas Psichologą
Ruošiant vaiką vizitui pas psichologą svarbu nepamiršti, jog tai turi būti bendras susitarimas. Naudinga pasirinkti ramų laiką pokalbiui apie galimybę kreiptis pas psichologą, galbūt savaitgalio dieną, kuomet šeimos nariai mažiau skuba ir nėra įsitempę. Psichologo konsultacija neturėtų būti bausmė, kuri pristatoma konflikto metu.
Jaunesnio amžiaus vaikams apie psichologą galima pasakoti kaip apie žmogų, su kuriuo galima kartu pažaisti ir geriau suprasti savo jausmus, mintis ir elgesį. Tuo tarpu paaugliams psichologą galima pristatyti kaip žmogų, kuris žino, kaip galima padėti vaikams, paaugliams ir šeimoms susidūrus su sunkumais. Taip pat naudinga apibūdinti psichologinę konsultaciją kaip procesą, kurio metu paauglys turės galimybę pažinti save ir atrasti naujų, dar neišbandytų sprendimų. Ne mažiau svarbu tėvams suprasti, kad paaugliui svarbu, jog jo pokalbis su psichologu liktų asmeniškas. Dėl šios priežasties psichologas dalinsis tik ta informacija su tėvais, kuria sutiks paviešinti pats paauglys.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Dažniausios Problemos, Su Kuriomis Susiduria Vaikai
Mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai susiduria su mokymosi motyvacijos stoka bei socialiniais sunkumais, tokiais kaip agresija kito atžvilgiu, uždarumas, sunkumai susirandant draugų. Taip pat vaikai dažnai išgyvena dėl tėvų skyrybų. Įprastai į psichologą kreipiamasi, kai pačiam vaikui ar paaugliui sunku išspręsti sunkumus. Gali būti, kad vaikui ar paaugliui trūksta įgūdžių, todėl reikalinga pagalba juos įgyti, pavyzdžiui, kyla sunkumai bendraujant su bendraamžiais, laikantis susitarimų namuose. Tai, jog vaikas ar paauglys susiduria su sunkumais, kuriuos jam sunku pačiam pakelti, galima pastebėti iš jo pasikeitusio elgesio, pavyzdžiui jis dažniau nei anksčiau skundžiasi sveikata, nenoriai eina į darželį, mokyklą arba užsidaro savyje, nenoriai dalinasi savo kasdienybe.
Stresas Vaikų Gyvenime
Sakoma, kad šiandien stresas - jau ne tik suaugusiųjų rykštė, bet jis lydi ir vaikus. Tačiau streso nereikėtų laikyti savaime žalingu reiškiniu. Svarbu nepamiršti, kad stresas yra natūrali organizmo reakcija į netikėtą arba naujų gebėjimų reikalaujantį įvykį. Jis sekinti organizmą pradeda tik tada, kai užsitęsia ir trunka keletą savaičių, mėnesių ar net metų.
Pastebėjus, kad kūnas siunčia signalus apie patiriamą stresą, svarbu atkreipti dėmesį, kokios situacijos sukelia šiuos pokyčius. Galbūt stresas kyla mokykloje, namuose, o gal užsiimant popamokine veikla? Tuomet naudinga suprasti, ar galima keisti savo reakciją ir tokiu būdu sumažinti stresą. O gal galima keisti savo elgesį ir tokiu būdu sumažinti įtampą, pavyzdžiui, įgyti gebėjimų bendrauti su bendraamžiais, skirti daugiau laiko mokymuisi namuose ir tokiu būdu geriau pasiruošti pamokoms, keliančioms įtampą. Galbūt reikia keisti visą situaciją, kurioje stebime ryškų jaudinimąsi? Gal verta lankyti vienu būreliu mažiau? Tiesa, pasikeitimams reikia laiko, taigi, kol vaikas įgis naujų gebėjimų arba bus galimybė pakeisti situaciją, galima taikyti kūną nuraminančius metodus. Vienas jų - tai gilaus ir lėto kvėpavimo praktika. Šį metodą galima taikyti tiek streso metu, tiek ramybės būsenoje, pavyzdžiui, prieš miegą. Kvėpavimo pratimus galima papildyti, įsivaizduojant ramią ir malonią aplinką, pavyzdžiui, paplūdimio vaizdinį.
Autorės Patirtis
Autorė, psichologė nuo 2018 m., baigusi Mykolo Romerio universiteto psichologijos studijas ir vėliau pradėjusi gilintis į kognityvinę elgesio psichoterapiją bei schemų terapiją, kaupia patirtį dirbdama su įvairaus amžiaus žmonėmis ir poromis. Konsultuodama susiduria su skirtingomis psichologinėmis temomis: nerimu, santykių sunkumais, savivertės klausimais, krizinėmis situacijomis. Būdama doktorantė, gilina į bendratėvystės temą, kuri leidžia plačiau pažvelgti į šeimos dinamiką, tėvų ir vaikų santykius bei suteikia daugiau įrankių padėti klientams, susiduriantiems su iššūkiais šeimoje ar poroje.
Bendratėvystė
Bendratėvystės sritis apima ne tik prieraišumo formavimąsi, bet ir konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, bendradarbiavimo svarbą, tėvų tarpusavio santykius ir jų įtaką vaikų emocinei gerovei.
Autorės Akademinė Veikla
- 2024-dabar: LSMU Podiplominės psichoterapijos studijos - Įvadinis psichoterapijos kursas, kuris paremtas ir klasikine kognityvine elgesio terapija ir kitomis susijusiomis psichoterapijos kryptimis: schemų terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment Therapy), dialektine elgesio terapija (angl. Dialectical Behavior Therapy), į sprendimus orientuota terapija (angl. Solution Focussed Therapy), motyvaciniu interviu (angl. Motivational Interviewing), įsisąmoninimu grįsta terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy), atjautos terapija ir kt.
- 2025-dabar: MRU ir VDU jungtinė psichologijos krypties doktorantūra. Disertacijos tema: Bendratėvystės po konfliktiškų skyrybų išgyvenimas.
- 2023-2025: MRU psichologijos magistrantūros studijos. Taikomosios kriminalinės psichologijos studijos. Apgintas magistrinis darbas tema: Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu.
- 2018-2022: MRU Psichologijos studijos, psichologijos bakalauro diplomas. Apgintas bakalauro darbas tema: Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale.
Autorės Profesinė Patirtis
- UAB „Psichologiniai sprendimai“, Profesinė praktika - Teisės psichologija. Atlikta praktika teisės psichologijos srityje, rengiant psichologines išvadas teismui, analizuojant teismo posėdžių medžiagą, vertinant teisės aktus, reglamentuojančius psichologo veiklą. Įgyta praktinės patirties formuluojant išvadas pagal baudžiamųjų bylų medžiagą, taikant neuropsichologijos žinias, atliekant stebėjimo analizę ir dirbant su teisės kontekste aktualia informacija. Sustiprinti gebėjimai kritiškai mąstyti, etiškai vertinti informaciją ir bendrauti su teisinėmis institucijomis.
- 2022-dabar: Konsultacinė praktika. Depresijos gydymas. Sveikatos nerimo gydymas. Generalizuoto nerimo gydymas. Panikos atakos. OKS ir OKAS. Savivertės klausimai. Įvairi pagalba išgyvenant sunkumus. Porų terapija. Meilės kalbos šeimoje. Pagalba šeimoms krizės atveju. Porų konsultavimas. Kognityvinės elgesio terapija ir jos taikymas. Schemų terapijos metodai.
- 2020-2021: Atliktas darbas, kurio tema "Tėvų įsitraukimo į vaikų mokymąsi reikšmė skirtingais amžiaus tarpsniais". Darbas padėjo suprasti vaiko poreikius mokymosi perioduose. Koks yra efektyviausias tėvų įsitraukimo būdas skirtingais vaiko amžiaus periodais.
- 2021-2022: Atliktas ir publikuotas tyrimas "Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas". Darbas yra paskelbtas moksliniame žurnale. Darbas padėjo suprasti šeimų išgyvenimą po skyrybų.
Publikacijos
- Sorokinaitė, J., & Sondaitė, J. (2023). Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Socialinės gėrovės tyrimai, 21(1), 81-106.
- Sorokinaitė, J. (2025). Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu. (Magistro baigiamasis darbas, Mykolo Romerio universitetas). MRU eLABa.
- Sorokinaitė, J. (rengiama). Bendratėvystės po konfliktiškų skyrybų išgyvenimas [Neišleista rengiama daktaro disertacija].
tags: #vaiko #ir #seimos #psichologu #praktika