Vaistai nuo šizofrenijos: indikacijos ir apžvalga

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, pasižymintis mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimais. Nors nėra vieno vaisto nuo šizofrenijos, vaistai gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs vaistai, naudojami šizofrenijai gydyti, jų indikacijos, veikimo mechanizmai ir galimas šalutinis poveikis.

Šizofrenijos etiologija ir simptomai

Šizofrenija serga maždaug 1% populiacijos. Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga, o tai reiškia, kad nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologijos mechanizmo. Šizofrenijos išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dopamino sistemos aktyvumas. Pomirtinis šizofrenija sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Dopamino koncentracija galvos smegenyse taip pat nevienoda. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje - pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.

Klinikiniai simptomai apima mąstymo, emocijų ir valios sutrikimus. Šizofrenijai būdingas ir būtinas trijų psichikos sferų sutrikimas: mąstymo, emocijų valios (sch triada). Šių trijų psichikos sferų sutrikimus dažniausiai lydi sucvokimo sutrikimai, kartais galimas ir katatoninis sindromas. Ypač dažnos būna klausos (verbalinės) haliucinacijos. Jų turinys gali būti labai įvairus (įsakymai, komentarai, pranašystės ir kt.). Ligai progresuojant tikrosios klausos haliucinacijos transformuojasi į pseudohaliuciancijas. Mąstymo turinio sutrikimai gali pasireikšti keistomis mintimis, idėjomis įsitikinimais bei interpretacijomis. Pradžioje gali būti pervertinimo, įkyrios idėjos, patologinis fantazavimas, kurie vėliau perauga į kliedesius. Emocijų sutrikimai reiškiasi jų nuskurdimo ir (arba) iškrypimo (paratimijos) procesais. Jau ligos pradžioje nyksta prisirišimas prie artimųjų, atsiranda empatijos stoka. Valia silpnėja nuo hipobulijos iki abulijos. Kartais lydi potraukių suintensyvėjimas arba iškrypimas.

Antipsichoziniai vaistai: klasifikacija ir veikimo principai

Vaistai nuo psichozės tradiciškai skirstomi į klasikinius (tipinius) ir atipinius (netipinius). Visi jie, prisijungę prie specifinių receptorių, pakeičia neuromediatorių apykaitą. Be to, jungdamiesi prie posinapsinių receptorių, jie veikia intraląstelinių pernešėjų apykaitą, tai pakeičia genų raišką, lemia struktūrinius neuronų pokyčius ir turi įtakos ilgalaikiams gydymo rezultatams.

Fluanxol (flupentiksolis)

Fluanxol, kurio veiklioji medžiaga yra flupentiksolis, priklauso antipsichozinių vaistų grupei. Tai yra tipinis (arba pirmosios kartos) antipsichotikas, kurio farmakologinis veikimas daugiausiai remiasi dopamino receptorių, ypač D2 receptorių, blokavimu smegenyse.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Farmacinės formos ir vartojimas: Fluanxol yra tiekiamas keliomis farmacinėmis formomis, įskaitant tabletes ir injekcinius tirpalus. Tablečių forma dažniausiai skiriama ambulatoriniam gydymui, kai pacientas gali vartoti vaistą reguliariai pats. Injekcinis tirpalas yra ilgalaikio veikimo (vadinamas depotinėmis formomis), todėl jį dažniausiai naudoja gydytojai ar medicinos personalas, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir pastovų veikliosios medžiagos įsisavinimą organizme.

Indikacijos: Fluanxol, kaip antipsichozinis vaistas, gali būti naudojamas gydyti įvairius psichinės sveikatos sutrikimus:

1. Šizofrenija ir kitos psichozės: Fluanxol dažniausiai skiriamas šizofrenijos ir kitų psichozės tipų gydymui. Jis efektyviai sumažina šizofrenijos simptomus, tokius kaip haliucinacijos, kliedesiai, dezorganizacija ir kiti teigiami psichozės simptomai.
2. Depresija su nerimu: Fluanxol nedidelėmis dozėmis kartais naudojamas depresijos, lydimos nerimo, gydymui.
3. Elgesio problemos: Kai kuriais atvejais Fluanxol gali būti naudojamas tam tikrų elgesio problemų, susijusių su agresija ar impulsų kontrolės stoka, gydymui.

Veikimo mechanizmas: Pagrindinis Fluanxol veikimo mechanizmas yra dopamino receptorių blokavimas smegenyse, dėl kurio sumažėja per didelė dopamino veikla centrinėje nervų sistemoje. Be to, mažomis dozėmis Fluanxol gali paveikti serotonino ir noradrenalino sistemą, dėl ko jis kartais naudojamas depresijos ir nerimo gydymui.

Šalutinis poveikis: Kaip ir visi vaistai, Fluanxol gali sukelti šalutinių poveikių. Dažniausiai pasitaikantys yra susiję su centrinės nervų sistemos slopinimu arba vegetacinių funkcijų sutrikimais:

1. Mieguistumas: Kai kurie pacientai patiria mieguistumą arba sumažėjusį budrumą.
2. Ekstrapiramidiniai simptomai: Fluanxol gali sukelti ekstrapiramidinius simptomus, tokius kaip raumenų sustingimas, drebėjimas, nevalingi judesiai (diskinezija) arba akatizija (vidinis neramumas).
3. Kiti šalutiniai poveikiai: Kai kuriais atvejais Fluanxol gali sukelti burnos džiūvimą, vidurių užkietėjimą, galvos svaigimą, sumažėjusį libido ar kraujospūdžio pokyčius.

Kontraindikacijos: Fluanxol negali būti skiriamas visiems pacientams. Esant tam tikroms sveikatos būklėms, reikia atsargumo, vartojant Fluanxol. Kadangi Fluanxol yra stiprus vaistas, gydytojai paprastai atidžiai stebi pacientą per visą gydymo laikotarpį. Vertinama tiek gydymo efektyvumas, tiek galimų šalutinių poveikių pasireiškimas.

Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui

Buronil (melperono hidrochloridas)

Buronil yra atipinis antipsichozinis vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra melperono hidrochloridas.

Vartojimas ir dozavimas: Suaugusiesiems pradedama gydyti 1-ąją dieną skiriama 50 mg, 2-ąją - 100 mg, 3-iąją - 200 mg, 4-ąją - 300 mg, iki 750 mg. Ketvirtą - 400 mg, 800 mg šeštą gydymo parą, 800 mg. Skiriama 1 kartą per parą prieš miegą. Didžiausia paros dozė yra 300 mg. Tabletę reikia nuryti nepažeistą, nekramtyti ar smulkinti. Dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę, atsaką ir vaisto toleravimą.

Atsargumo priemonės: Buronil negalima vartoti, jeigu esate senyvo amžiaus. Visi atipiniai antipsichoziniai vaistai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jo požymiai: prakaitavimas, raumenų kietumas, kintanti sąmonė, nenormalus širdies ritmas ir kvėpavimas). Šių tablečių sudėtyje yra laktozės. Kartais vieni vaistai keičia kitų vaistų veikimą, ir dėl to gali kilti sunkių nepageidaujamų reiškinių. Yra padidėjusi širdies aritmijos rizika, kuri gali būti pavojinga, kuomet antipsichoziniai vaistai yra vartojami kartu su kai kuriais vaistais. Buronil gali sustiprinti slopinamąjį alkoholio poveikį ir padidinti mieguistumą. Naujagimiams, kurių motinos paskutinio trimestro (paskutinių trijų nėštumo mėnesių) metu vartojo Buronil, gali pasireikšti šie simptomai: drebulys, raumenų sąstingis ir (arba) silpnumas, mieguistumas, sujaudinimas, kvėpavimo problemos ir mitybos sunkumai. Vaisto sudėtyje yra laktozės. Buronil visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas.

Indikacijos:

• Alkoholio vartojimo nutraukimo sindromas: ūminės abstinencijos metu skiriama nuo 50 mg tris kartus per dieną (150 mg per dieną) iki 100 mg keturis kartus per dieną (400 mg per dieną).
• Šizofrenija: Pradinė dozė yra 75-100 mg per parą. Pradedama nuo 25 mg tris kartus per parą (75 mg per dieną). Po to skiriama dozė, kuri būtų koreguojama nuo 25 mg iki 400 mg per parą, geriausiam gydymo rezultatui gauti.

Vartojimas: Buronil galima gerti su maistu ar be jo. Nurykite tabletes užsigerdami vandeniu. Gydymo trukmę nustato gydytojas. Gerkite tabletes tol, kol jis rekomenduoja. Nenustokite jų gerti, net jei pasijutote geriau, nebent taip Jums lieptų gydytojas. Jeigu manote, kad Jūs ar kas nors kitas išgėrė per daug Buronil tablečių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausios ligoninės apsinuodijimų skyrių, net jei apsinuodijimo požymių nėra. Jei pamiršote išgerti vaisto, kitą jo dozę gerkite įprastu laiku.

Šalutinis poveikis: Žemiau paminėti šalutiniai reiškiniai paprastai yra lengvo pobūdžio ir daugiausia susiję su doze:

Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas

• Parkinsonizmas (smegenų ligos simptomai, turintys įtakos judesiams, įskaitant drebulį, sukaustytą laikyseną, lėtus judesius ir nevienodą, sutrikusią eiseną).
• Burnos sausumas.
• Kraujo sutrikimai.
• Galvos skausmas.
• Kepenų sutrikimai.
• Senyviems pacientams gali kristi kraujospūdis stojantis ir gali atsirasti galvos svaigimas.
• Gali pasireikšti rankų ir kojų raumenų sustingimas.
• Pacientams gali padidėti noras judėti ir sunkumas sėdėti ramiai. Šie simptomai daugiau būdingi gydymo pradžiai.
• Stiprus ir greitas širdies plakimas, nereguliarus širdies plakimas, gyvybei pavojinga širdies būsena, tame tarpe širdies priepuolis.
• Veido spazmai, grimasos ir specifiniai liežuvio judesiai.
• Karščiavimas su raumenų kietumu, drebulys, sąmonės kitimas.
• Kraujo krešuliai venose, ypač kojų venose (pasireiškia tokie simptomai kaip kojų patinimas, skausmas ir paraudimas), kurie keliaudami kraujagyslėmis gali patekti į plaučius ir sukelti krūtinės skausmą, sutrikdyti kvėpavimą.

Leponex (klozapinas)

Leponex priklauso vaistų nuo psichozės grupei. Šiais vaistais gydomi specifiniai psichikos sutrikimai, pvz., psichozė. Leponex skiriama žmonėms, sergantiems šizofrenija, kuriems kiti vaistai nepadėjo. Šiuo vaistu gydomi žmonės, kurie jau vartojo mažiausiai du kitus antipsichozinius vaistus, įskaitant vieną iš naujesnių atipinių antipsichozinių vaistų, skirtų šizofrenijai gydyti, ir šie buvo neefektyvūs, arba tie, kurie netoleruoja kitų antipsichozinių vaistų dėl nepageidaujamo poveikio. Leponex taip pat skiriama Parkinsono liga sergantiems pacientams, kuriems yra psichikos sutrikimų ir kitoks gydymas nepadeda.

Kontraindikacijos: Leponex vartoti draudžiama:

• jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) klozapinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai;
• negalite reguliariai atlikti kraujo tyrimų;
• Jums anksčiau buvo nustatytas sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius (pvz., leukopenija ar agranulocitozė), ypač po gydymo vaistais, išskyrus atvejus po gydymo chemoterapija;
• anksčiau vartojote Leponex ir nutraukėte gydymą dėl sunkių šalutinių poveikių (pvz., agranulocitozės ar širdies sutrikimų);
• gydotės ar esate gydęsi ilgai veikiančiais depo injekciniais antipsichoziniais vaistais;
• sergate ar sirgote kaulų čiulpų liga;
• sergate nekontroliuojama epilepsija (būna traukulių ar apopleksijos smūgių);
• turite ūmių psichikos problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar vaistais (pvz., narkotikais);
• Jus vargina sąmonės sutrikimai ir nuolatinis mieguistumas;
• Jums yra kraujagyslių funkcijos nepakankamumas, kurį gali sukelti sunkus šokas;
• sergate bet kuria sunkia inkstų liga;
• sergate miokarditu (širdies raumens uždegimas);
• sergate bet kuria sunkia širdies liga;
• Jums yra kepenų ligos simptomų, tokių kaip gelta (pageltusi oda ir akys), nuovargis ir sumažėjęs apetitas;
• sergate bet kuria kita sunkia kepenų liga;
• sergate paralyžiniu žarnyno nepraeinamumu (vargina sunkus vidurių užkietėjimas);
• vartojate vaistus, kurie slopina kaulų čiulpų veiklą;
• vartojate vaistus, mažinančius baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje.

Atsargumo priemonės: Pasitarkite su gydytoju, prieš pradėdami vartoti Leponex. Prieš pradedant gydymą Leponex, pasakykite gydytojui, jei Jums yra ar anksčiau yra buvusios šios būklės:

• kraujo krešulys šeimos ar asmeninėje ligos istorijoje, kadangi vaistai, tokie kaip šis, yra susiję su krešulių formavimusi;
• glaukoma (padidėjęs akispūdis);
• cukrinis diabetas. Padidėjęs (kartais reikšmingai) cukraus kiekis kraujyje nustatytas sirgusiems ir nesirgusiems diabetu pacientams;
• prostatos sutrikimai ar sutrikęs šlapinimasis;
• bet kuri širdies, inkstų ar kepenų liga;
• lėtinis vidurių užkietėjimas ar vaistų, kurie sukelia vidurių užkietėjimą (tokie kaip anticholinerginiai vaistai), vartojimas;
• galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės nepakankamumas ar gliukozės-galaktozės įsiurbimo sutrikimas;
• nekontroliuojama epilepsija;
• storosios žarnos ligos;
• buvo atlikta pilvo operacija;
• sirgote širdies liga arba Jūsų šeimoje yra sergančiųjų sutrikusio širdies laidumo liga, vadinama „pailgėjusiu QT intervalu“;
• padidėjusi insulto pasireiškimo rizika, pavyzdžiui, turite padidėjusį kraujospūdį, yra širdies ar galvos kraujagyslių sutrikimų.

Nedelsiant pasakykite gydytojui prieš vartojant kitą Leponex tabletę, jei:

• pasireiškė peršalimo simptomai, karščiavimas, gripo simptomai, gerklės skausmas ar bet kuri kita infekcija. Jums reikės skubiai atlikti kraujo tyrimą, kuris nustatys, ar šiuos simptomus sukėlė vaisto vartojimas;
• staiga pakilo kūno temperatūra, atsirado raumenų sąstingis, kurie vėliau gali sukelti sąmonės praradimą (piktybinis neurolepsinis sindromas);
• pasireiškė greitas ir nereguliarus širdies plakimas, net ir ramybės būsenoje, širdies virpėjimai, kvėpavimo sutrikimas, krūtinės skausmas ar nepaaiškinamas nuovargis. Gydytojas turės patikrinti Jūsų širdį ir, jei reikės, skubiai nusiųsti pas kardiologą;
• pasireiškė pykinimas (jaučiate šleikštulį), vėmimas ir (arba) praradote apetitą. Gydytojui gali prireikti patikrinti Jūsų kepenų funkciją;
• yra sunkus vidurių užkietėjimas.

Sveikatos patikrinimai ir kraujo tyrimai: Prieš gydymo Leponex pradžią gydytojas susipažins su Jūsų sveikatos istorija ir atliks kraujo tyrimus, kad įsitikintų, jog baltųjų kraujo ląstelių kiekis yra normalus. Šis tyrimas yra labai svarbus, kadangi baltosios kraujo ląstelės būtinos organizmo kovai su infekcija. Įsitikinkite, kad Jums reguliariai atliekami kraujo tyrimai prieš pradedant gydymą Leponex, gydymo metu ir po jo. Gydytojas Jums tiksliai pasakys kada ir kur atlikti tyrimus. Leponex galima vartoti tik esant normaliam kraujo ląstelių kiekiui. Leponex gali sukelti ryškų baltųjų kraujo ląstelių sumažėjimą (agranulocitozė). Tik reguliarūs kraujo tyrimai gydytojui parodys, ar Jums gresia agranulocitozė.

Vartojimas su kitais vaistais: Nevartokite Leponex kartu su vaistais, kurie stabdo tinkamą kaulų čiulpų veiklą ir (arba) mažina organizmo gaminamą kraujo ląstelių kiekį kraujyje, tokiais kaip: karbamazepinas, vaistai epilepsijai gydyti; antibiotikai: chloramfenikolis; sulfonamidai, tokie kaip kotrimoksazolis; vaistai skausmui malšinti: pirazolono grupės analgetikai, tokie kaip fenilbutazonas; penicilaminas, vaistas vartojamas reumatiniams sąnarių uždegimams gydyti; citotoksiniai preparatai, naudojami chemoterapijos metu; ilgai veikiantys depo injekciniai antipsichoziniai vaistai.

Vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu: Vartojant Leponex, negalima gerti alkoholinių gėrimų. Pasakykite gydytojui, jei rūkote ar dažnai geriate kofeino turinčių gėrimų (kavos, arbatos, kolos). Leponex poveikis gali keistis, jei nustojate rūkyti ar pradedate vartoti kitokį kofeino turinčių gėrimų kiekį.

Rispen (risperidonas)

RISPEN veikia serotonino ir dopamino receptorius. RISPEN gydomos psichinės ligos (psichozės). Tai mąstymo, jutimo ir elgesio sutrikimai: minčių susipainiojimas, haliucinacijos (pvz., nesančių žmonių balsų girdėjimas), nesveikas pavydas, susvetimėjimas visuomenėje, stiprus polinkis sutelkti dėmesį į savo interesus, reikšmingi psichikos sutrikimai (įtampa, baimė).

Indikacijos: RISPEN galima gydyti ūmines (prasidėjusias staiga) ir lėtines (besitęsiančias ilgai) ligas. Kai ligos simptomai susilpnėja, vaistą galima vartoti profilaktiškai tam, kad nebūtų ligos atkryčio. RISPEN gydomi protiškai atsilikusių vaikų ir suaugusiųjų elgesio sutrikimai, pasireiškiantys agresyvumu, susijaudinimu ir savęs žalojimu. RISPEN galima gydyti maniją. Būdingi šios ligos požymiai: kalbumas ir nervingumas, perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis, sumažėjęs miego poreikis, įkyrios kalbos, skubotas mąstymas, kitų nuomonės nepaisymas arba klaidingos nuomonės laikymasis, nerimą keliantis arba agresyvus elgesys.

Atsargumo priemonės: Ilgą laiką vartojant RISPEN, gali prasidėti nevalingas veido trūkčiojimas. Jei tai pasireiškė, kreipkitės į gydytoją. Labai retais atvejais gali išryškėti sumišimas, pritemti sąmonė, padidėti kūno temperatūra (karščiavimas) ir atsirasti raumenų sąstingis. Jei atsiranda išvardytų simptomų, būtina pasitarti su gydytoju ir pasakyti jam apie savo būklę. Reikia užrašyti EKG prieš pradedant gydymą ir ją užrašinėti gydymo metu, pavyzdžiui, didinant dozę, atsižvelgiant į ligonio būklę (ypač senyviems asmenims ir ligoniams, kurie sirgo širdies liga arba kuriems buvo diagnozuota širdies funkcijos sutrikimų arba tokių ligų ir sutrikimų buvo giminaičiams). Reikia sumažinti vaisto dozę, jeigu gydymo metu pailgėja QT (EKG parametras) intervalas, ir nutraukti vaisto vartojimą, jeigu QT intervalas tampa ilgesnis kaip 500 msek.

Vartojimas su kitais vaistais: RISPEN vartoti kartu su kitais vaistais, kurie veikia centrinę nervų sistemą, reikia atsargiai. Vaistai nuo psichozės stiprina alkoholio, stiprių skausmo malšinamųjų vaistų, vaistų nuo alergijos ir nerimo poveikį. Taigi rekomenduojama alkoholio kartu negerti. RISPEN vartojant kartu su kitokiais vaistais nuo psichozės, parkinsonizmo ir vaistais, kurie sukelia centrinį anticholinerginį poveikį, dažniau pasireiškia judėjimo sutrikimų. RISPEN gali slopinti levodopos poveikį. Karbamazepinas spartina risperidono suirimą, taigi ir padidina jo koncentraciją kraujyje. Kartu vartojant vaistų, kurie sužadina kepenų fermentus, pavyzdžiui, barbitūratų ir fenitoino, gali keistis poveikis. Fenotiazinai (vaistai nuo psichozės), tricikliai antidepresantai ir kai kurie beta adrenoreceptorių blokatoriai (vaistai, kuriais gydomas padidėjęs kraujospūdis ir širdies ligos) gali didinti risperidono koncentraciją plazmoje, bet neveikia antipsichozinės frakcijos poveikio. Fluoksetinas (SSRI grupės antidepresantas) gali padidinti risperidono koncentraciją plazmoje.

Šalutinis poveikis: Dažnos: nemiga, susijaudinimas, nerimas, galvos skausmai. Vaikams ir paaugliams dažniau nei suaugusiesiems pasireiškė raminamasis poveikis. Nedažnai padidėjo prolaktino (hormonas, kuris skatina pieno gamybą) koncentracija kraujyje, dėl to iš krūtų pradėjo skirtis pienas, padidėjo krūtys, sutriko mėnesinių ciklas ir (arba) išnyko mėnesinės, pasireiškė mieguistumas, nuovargis, galvos svaigimas, dėmesio sukaupimo sutrikimas, drebulys, mėšlungis, judėjimo sutrikimų, matymas lyg pro miglą, vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, per smarkus seilėtekis, sloga, erekcijos, ejakuliacijos ir orgazmo sutrikimų, šlapimo nelaikymas, išbėrimas ir kitokių alerginių odos reakcijų. Retais atvejais sumažėjo leukocitų ir trombocitų kiekis kraujyje, pasireiškė trumpalaikis praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), pagreitėjo pulsas, atsirado širdies ritmo sutrikimų, sumažėjo arba padidėjo kraujospūdis, padidėjo kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, padidėjo kūno temperatūra, atsirado edemų, padidėjo kūno svoris.

Aripiprazolas

Aripiprazolas pasižymi unikaliu veikimo mechanizmu - tai vienintelis dalinis dopamino receptorių agonistas, turintis įrodytą antipsichozinį ir nuotaiką stabilizuojantį veiksmingumą. Aripiprazolas veikia dopamino ir serotonino receptorius smegenyse. Jis stabilizuoja dopamino sistemą, mažindamas dopamino aktyvumą tose vietose, kur jo yra per daug, ir didindamas tose vietose, kur jo trūksta. Be to, aripiprazolas veikia serotonino receptorius, o tai gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.

Indikacijos: Aripiprazolas vartojamas šizofrenijai, bipoliniam sutrikimui ir didžiosios depresijos gydymui. Jis taip pat gali būti vartojamas dirglumui, susijusiam su autizmo spektro sutrikimu, gydyti.

Poveikis medžiagų apykaitai: Ilgai gydant lėtinius psichikos sutrikimus, būtina atsižvelgti į vaistų poveikį medžiagų apykaitos rodikliams. Šizofrenija sergantys pacientai dažnai būna nutukę, jiems nustatomi lipidų, gliukozės apykaitos sutrikimai, lemiantys padidėjusią riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o gydymas vaistais nuo psichozės ją gali tik dar labiau padidinti. Kūno svoris gydant vaistais nuo psichozės daugiausia didėja dėl histamino H1 receptorių blokados, aripiprazolas šių receptorių beveik neveikia. Be to, aripiprazolas palankiai veikia lipidų apykaitą, jį vartojant gali sumažėti padidėjęs kūno svoris. Jau minėta, kad aripiprazolas nedidina prolaktino koncentracijos, jo paskyrus galima tikėtis sumažinti dėl kitų vaistų nuo psichozės išsivysčiusią hiperprolaktinemiją.

Aripiprazolo skyrimas ūminės psichozės atvejais: Ūminės psichozės atvejais geresnių ir greitesnių rezultatų pasiekiama skiriant didesnes aripiprazolo dozes (iki 30 mg/d.). Ūmios psichozės būsenos pacientams šiam poveikiui pasiekti veiksmingesnės didesnės aripiprazolo dozės (30 mg/d.), nes jos efektyviau įveikia dopaminerginės sistemos hiperaktyvumą už vidutines (pvz., 15 mg/d.). Dėl silpno poveikio histamino H1 receptoriams aripiprazolas neturi slopinamojo poveikio. Ūmios psichozės atveju sedacija gali būti naudinga, tačiau vėliau, tęstinio gydymo fazėje, ji tik pablogina paciento pasitikėjimą gydymu ir sutrikdo gydytojo bei paciento bendradarbiavimą. Pradedant gydyti aripiprazolu, sedaciniam poveikiui pasiekti naudinga paskirti benzodiazepinų, o kupiravus ūminę būklę, juos nutraukti.

Atspari gydymui šizofrenija: Atspariai šizofrenijai gydyti naudojamas klozapinas. Deja, daliai pacientų ir jis nepadeda pasiekti kokybiškos remisijos, be to, sukelia nemažai nepageidaujamų reakcijų, dalies jų sunkumas tiesiogiai priklauso nuo klozapino dozės. Klinikinėje praktikoje, siekiant įveikti atsparumą, dažnai naudojami vaistų deriniai. Aripiprazolo paskyrus su klozapinu, sumažėja gydymui atsparių pozityviųjų ir negatyvių šizofrenijos simptomų, be to, sumažėja kūno svoris ir pagerėja lipidų apykaitos rodikliai. Paskyrus aripiprazolo, galima sumažinti klozapino dozę jo netoleruojantiems pacientams. Papildomai pridėjus aripiprazolo, galima sumažinti klasikinių vaistų nuo psichozės sukeltą hiperprolaktinemiją.

Ankstesnio gydymo keitimas aripiprazolu: Jei dėl atsiradusių nepageidaujamų reakcijų ar nepakankamo veiksmingumo tenka keisti vaistą nuo psichozės, reikia turėti omenyje vadinamąją padidėjusio jautrumo (hiperjautrumo) psichozės riziką. Ilgai vartojant stipriomis receptorius blokuojančiomis savybėmis pasižyminčių vaistų nuo psichozės, pasireiškia kompensacinė dopamino receptorių sintezė. Nutraukus ankstesnį gydymą ir nepradėjus veikti naujam vaistui, iškyla pavojus, kad dėl padidėjusio receptorių kiekio dopaminerginė sistema jautriai reaguos į endogeninį dopaminą ir todėl paūmės psichozė. Didesnė hiperjautrumo psichozių rizika būdinga ankstesnį gydymą keičiant į silpnomis D2 receptorius blokuojančiomis savybėmis pasižyminčius klozapiną ir kvetiapiną bei dalinį agonistą aripiprazolą. Taigi vaistus keisti reikia iš lėto, perėjimo būdu, arba, prieš pradedant mažinti ankstesnio vaisto dozę, pirmiausia pasiekti stabilią naujo vaisto koncentraciją kraujyje. Keičiant ankstesnį gydymą aripiprazolu, gali sustiprėti nerimas, pasireikšti nemiga. Tokiu atveju gali tekti trumpam paskirti benzodiazepinų.

tags: #vaistai #nuo #sizofrenijos #ja #nesergant