Pilvo skausmas yra viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus. Dažnai jaučiamą diskomfortą pilve priskiriame prastai mitybai, infekcijoms ar virškinimo ligoms. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad mūsų pilvas ir emocijos yra glaudžiai susiję. Ar jūsų pilvo skausmas galėtų būti emocinių blokų ženklas? Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime, kaip emociniai veiksniai lemia pilvo pojūčius, kokie simptomai išduoda emocinę įtampą ir kaip spręsti šią problemą kasdieniame gyvenime.
Kaip emocijos veikia mūsų virškinimo sistemą?
Mokslininkai vis labiau pabrėžia vadinamosios „žarnyno-smegenų ašies“ reikšmę. Tai dvipusis ryšys tarp centrinės nervų sistemos (smegenų) ir virškinimo trakto (žarnų), kurį palaiko nerviniai impulsai, hormonai bei imuninės sistemos signalai. Kai patiriame stresą, nerimą ar išgyvename stiprias emocijas, mūsų kūnas siunčia signalus į virškinimo sistemą. Dėl to gali pasireikšti įvairūs simptomai, pradedant paprastu „drugelių“ jausmu pilve ir baigiant tikru skausmu, spazmais ar net randantis chroniškoms žarnyno ligoms.
Virškinimo traktas vadinamas “antrąja smegenimis”. Jame gyvuoja sudėtingas nervų ląstelių tinklas - enterinė nervų sistema, galinti reaguoti tiek į fizinius, tiek į emocinius signalus. Kai žmogus patiria intensyvų stresą ar neišreikštas emocijas, šie signalai perduodami į žarnyną ir gali pasireikšti tokiais simptomais kaip pilvo skausmas, spazmai, viduriavimas ar užkietėjimas. Neretai tokie simptomai vadinami psichosomatiniais - kai emocinė būsena tiesiogiai paveikia kūną.
Streso ir nerimo įtaka pilvui
Kai esame nuolat įsitempę ar stresuojame, išsiskiria hormonas kortizolis, kuris gali paveikti žarnyno judesius ir sukelti viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar diskomfortą pilve. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys padidėjusį nerimo ar depresijos lygį, dažniau skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), kuris dažnai pasireiškia įvairiais pilvo skausmais ir virškinimo sutrikimais.
Emociniai blokai: kas tai?
Emociniai blokai - tai giliai pasąmonėje glūdintys ar sąmoningai išgyvenami jausmai, kurių nenorime ar negalime išreikšti. Tai gali būti užslopintas pyktis, neišspręsta baimė, neapdorotas liūdesys ar kiti ilgalaikiai emociniai konfliktai. Kai emocijos blokuojamos, jos dažnai pasireiškia per kūną ir ypač paveikia vadinamuosius „emocijų organus“, kurių vienas pagrindinių - mūsų pilvas. Pilvo raumenys tuomet veikia kaip „emocinis skydas“ - pasąmoningai juos įtempiame norėdami apsisaugoti nuo nemalonių jausmų, o ilgainiui ši įtampa tampa nuolatine, sukeldama spazmus, sunkumo jausmą ir skausmus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Neapdorotos emocijos - tai jausmai, kurių neatpažįstame, neįvardijame arba neišreiškiame. Užgniaužtas pyktis, nerimas ar sielvartas ilgainiui gali kauptis kūne, “įsikurti” tam tikruose organuose. Dažniausia “taikinys” - virškinimo sistema. Dėl šios priežasties liaudyje dažnai sakoma, kad rūpesčiai “susuka vidurius”.
Kaip atpažinti, kad pilvo skausmas gali būti susijęs su emocijomis?
Nors svarbu iš karto neatmesti ir medicininių priežasčių, yra tam tikri požymiai, rodantys, kad pilvo skausmas dažniau susijęs su emociniais blokais:
- Skausmas atsiranda be aiškios fizinės priežasties ar ligos požymių;
- Skausmas dažniausiai sustiprėja patiriant stresą ar nerimą;
- Jį lydi kiti įtampos ar nerimo simptomai - nemiga, širdies permušimai, prakaitavimas;
- Mitybos įpročių pokyčiai pilvo simptomų nedaro arčiau aiškesnių;
- Išsamūs medicininiai tyrimai nerodo organinių virškinimo sistemos pažeidimų.
Emocinę kilmę įtarti verta tada, kai:
- Pilvo skausmas atsiranda stresinėse situacijose
- Skausmas nesusijęs su mityba ar fiziniu aktyvumu
- Tyrimai nerodo aiškios medicininės priežasties
- Kartu jaučiamas nerimas, įtampa, liūdesys ar kiti emociniai sunkumai
Mitai apie pilvo skausmą: kada tikrai verta sunerimti?
Gajus mitas, kad jei jaučiate pilvo skausmą, privalote ieškoti fizinės ligos. Nors visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypatingai esant stipriems, ūmiems ar ilgai trunkantiems skausmams, tačiau vis dažniau gydytojai ir psichologai akcentuoja emocinio faktoriaus svarbą. Lėtinis pilvo skausmas, ypač jei nesusijęs su jokiais aptinkamais sutrikimais, dažnai vadinamas funkciniu sutrikimu - būtent tada svarbu atsižvelgti į emocinius aspektus.
Tačiau jei pilvo skausmas staigus, stiprus, užsitęsia ilgiau nei kelias dienas ar jį lydi kiti grėsmingi simptomai (vėmimas, kraujavimas, karščiavimas), būtina pasitarti su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Ką apie tai sako mokslas?
Naujausi moksliniai tyrimai vis dažniau mini, kad žarnynas kartais vadinamas „antraisiais smegenimis“, nes jame daugybė nervų galūnėlių, atsakingų už emocijas, nuotaiką ir net mąstymo procesus. Britų „Gut“ žurnale publikuotame tyrime pastebėta, kad net iki 60 % pacientų, gaunančių diagnozę „dirgliosios žarnos sindromas“, patiria įvairių emocinių sunkumų - depresiją, nerimą ar stiprų stresą. Klinikinės psichologijos praktikoje dažni atvejai, kai, išsprendus vidinius konfliktus ar pakeitus požiūrį į stresines situacijas, sumažėja pilvo skausmai ir virškinimo problemos.
Kaip palengvinti emocinių blokų sukeltą pilvo skausmą?
Jei įtariate, kad jūsų pilvo skausmai dažniau susiję su emocijomis nei su konkrečia fizine liga, verta pasidomėti, kokios pagalbos šaltiniai jums prieinami. Štai keli veiksmingi metodai:
Mokytis atpažinti savo emocijas
- Veskite emocijų dienoraštį, kuriame užsirašykite, kaip jaučiatės skirtingu dienos metu.
- Būkite sąžiningi sau - kas dažniausiai jus įtempia ar sukelia neigiamų jausmų?
Relaksacijos ir kvėpavimo technikos
- Išbandykite gilų diafragminį kvėpavimą, kuris padeda atpalaiduoti pilvo raumenis ir sumažina stresą.
- Stenkitės reguliariai medituoti ar taikyti sąmoningumo (mindfulness) praktiką.
Saviterapija arba psichologo pagalba
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) - moksliškai pagrįsta metodika, kuri padeda suprasti ir pakeisti žalingus emocinius įpročius, susijusius su pilvo simptomais.
- Aptarkite savo pojūčius su patikimu specialistu, ypač jei pilvo skausmai stiprūs ar ilgalaikiai.
Su psichoterapeuto pagalba galite grįžti prie to momento, kuomet jaučiate skausmą ir prisileisti jį. Jausti skausmą. Jis nėra toks galingas. Kartu galima stoti akistaton su juo. Jis ateina, atneša savo žinią - “Tau netinka ši situacija, daryk ką nors”. Taigi skausmas - yra impulsas veikti.
Fizinė veikla ir subalansuota mityba
- Nepamirškite reguliariai judėti - sportas ar fizinis aktyvumas padeda sumažinti kūno įtampą ir gerina virškinimą.
- Stenkitės rinktis maistą, kuris jums nesukelia papildomų diskomfortų, tačiau nepamirškite, kad vien dieta nepašalins emocinių blokų. Pirma, reikia pašalinti kofeiną, alkoholį, cukrų ir grūdus, kurie sukelia uždegiminį atsaką žarnyne.
Kiti patarimai, kaip palengvinti simptomus
- Pokalbis su kuo nors: socialinė parama yra labai svarbi emocinei gerovei, o pokalbis su patikimu asmeniu, nesvarbu, ar tai geras draugas, ar patarėjas, ar psichoterapeutas gali padėti.
- Sportas ir mankšta: įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, todėl tai gali būti geras būdas susidoroti su emocinio skausmo pojūčiais. Išlieti pykčio jausmus bėgiojant aplink savo gyvenamąjį rajoną yra geresnis pasirinkimas nei elgtis agresyviai. Popietės pasivaikščiojimas gali labiau pagerinti jūsų nuotaiką nei begalinis socialinių tinklų įrašų skaitymas.
- Sąmoningumo praktikavimas: sąmoningumas, psichinė praktika, apimanti susitelkimą į dabartinę akimirką, gali būti naudinga, kai bandote susidoroti su sudėtingomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas, sielvartas, liūdesys ir pyktis. Šis procesas apima ne tik didesnį savo emocijų suvokimą, bet ir stresą, mokymąsi priimti ir paleisti poreikį kontroliuoti ar pašalinti šias emocijas.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu pilvo skausmas staiga tapo labai stiprus, atsirado kartu su karščiavimu, vėmimu, kraujo priemaišomis išmatose ar progresuoja laikui bėgant - būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tačiau jei spaudžiant ar veržiant pilvą jūs dažniausiai pastebite simptomų sustiprėjimą esant stresui, emocinei įtampai ar neišsakytoms problemoms, verta pasitarti ir su psichologu ar psichoterapeutu.
Psichiatrai ir psichoterapeutai paprastai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus, kurie paneigtų galimas kūno ligas, ir tik po to pradėti konkretaus psichikos sutrikimo gydymą.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Kas yra psichosomatika?
Psichosomatika - tai fenomenas, kai emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia per fizinius simptomus. Nuo senovės yra žinomi posakiai, atspindintys šį ryšį: “širdis sustingo iš baimės”, “skausmas užgniaužė gerklę”, nuo įtampos “trūko oro”. Tai rodo, jog kūno ir psichikos ryšys yra abipusis ir neatsiejamas.
Kai mūsų psichika susiduria su pernelyg stipriais išgyvenimais, ji juos perkelia į kūną. Dideliam emociniam krūviui priskiriamas stresas, neįsisąmoninti jausmai ar traumuojančios patirtys. Tada šiems nepakeliamiems patyrimams atsiranda atitinkami fiziniai pojūčiai.
Psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad psichosomatika yra, kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą.
Kaip atsiranda psichosomatika?
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų pripažįsta, kad ilgalaikis stresas ir neišreikštos emocijos gali paveikti sveikatą, sukeldamos įvairius simptomus - nuo virškinimo sutrikimų iki lėtinio nuovargio ar net širdies ligų. Fiziniai simptomai kyla dėl neišreikštų emocinių išgyvenimų, vidinių konfliktų ir slopinamos įtampos.
Kai žmogus neišreiškia savo vidinių būsenų - pyktis, baimė, liūdesys - šios emocijos „užstringa” kūne. Neįsisąmonintos traumos, psichologinės problemos, dažnai slopinamos, siekiant išvengti nemalonių patyrimų, taip pat lemia psichosomatinius negalavimus.
Kaip padėti sau jaučiant psichosomatinius simptomus?
Pirmiausia, reikia suvokti, kad galima leisti sau išreikšti jausmus. Atpažinti, kas yra užspausta, ko nepriimi savyje. Kai neatpažįstama, tada pradeda sekinti psichosomatikos simptomai. Žinoma, kad svarbu suprasti, kad ne visada būsi priimta, todėl dera sustiprinti savo savivertę. Svarbiausia - mokytis priimti save ir būti reikalinga sau. Kada paskutinį kartą pagalvojai - kelintoje vietoje esi pati sau?
Itin svarbu rūpintis savo emocine sveikata. Pirmiausia reikia įsisąmoninti tai, kad kiekvienas gimsta laimei ir džiaugsmui. Mūsų tikslas - gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą. Tačiau kai protą užvaldo chaosas ir neišspręsti vidiniai konfliktai, jaučiama tarsi „gyvenimas eina šalia“. Kol galvoje tvyro sąmyšis, jokios kūno sveikatinimo priemonės negali visiškai padėti, nes tikrasis negalavimas slypi gilesniuose emociniuose išgyvenimuose.
Viskas prasideda nuo minčių tvarkymo ir savęs supratimo. Situacijos sprendimas dažnai yra paprastesnis nei atrodo - tai supratimas, kad nereikia prisitaikyti prie aplinkos lūkesčių ar elgtis taip, kad kiti nepyktų. Šis „aplinkelis į laimę“ veda tik į dar didesnę įtampą.
Vietoj to, reikia susikurti vidinį saugumą. Tai reiškia gebėjimą atsitraukti iš stresinių situacijų, kai įtampa per didelė, ir pasikalbėti su savimi taip, kaip pasikalbėtum su draugu - ramiai, pagarbiai, supratingai. Būtina pripažinti savo emocijas, jas išreikšti ir leisti sau jaustis. Svarbu save apdovanoti už pastangas, už mažiausius žingsnelius į priekį, nes taip stiprėja savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Pyktis ir emocinis perkrovimas
Pyktis dažnai atrodo kaip netikėta emocinė reakcija - sprogimas dėl smulkmenos, įtūžis be aiškios priežasties. Tačiau psichologai sako kitaip: beveik kiekvienas pykčio protrūkis turi šaknį - nematomą, bet augančią emocinę perkrovą. Tai neatsiranda per vieną naktį. Emocinis perkrovimas - tai būsena, kai žmogus nebesugeba efektyviai susitvarkyti su kasdieniais emociniais dirgikliais. Ši būsena paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą - dažnėja širdies plakimas, raumenų įtampa, atsiranda nuovargis, dirglumas, sutrinka miegas.
Pyktis retai būna pirminė emocija. Daugeliu atvejų jis slepia kitus jausmus - baimę, nusivylimą, bejėgiškumą, neteisybės jausmą, pažeminimą. Psichologai pabrėžia, kad ypač dažnai pyktis kyla tada, kai žmogus ilgai ignoruoja savo ribas, aukoja save dėl kitų arba nesugeba pasakyti „ne“, kai to reikia.
Norint išvengti emocinių sprogimų, būtina išsiugdyti įprotį stebėti savo vidinę būseną.
- Skirkite kelias minutes dienos pabaigoje ir paklauskite savęs: „Kaip aš šiandien jaučiausi?“, „Ką bandžiau nuslėpti ar ignoruoti?“.
- Kūnas dažnai reaguoja anksčiau nei sąmonė.
- Vietoj „esu piktas“ - pasistenkite tiksliai įvardyti, ką jaučiate: „jaučiuosi nesuprastas“, „esu nusivylęs“, „man neramu“.
Prevencija
- Raskite būdą išreikšti emocijas - per rašymą, meną, pokalbį su artimu žmogumi ar psichologu.
- Fizinė veikla padeda ne tik iškrauti įtampą, bet ir stimuliuoja nervų sistemą.
- Kai pajuntate, kad kyla pyktis, įveskite „stabdžio“ techniką - palikite erdvę, išeikite į kitą kambarį, suskaičiuokite iki 20.
Jei pastebite, kad emociniai sprogimai dažnėja, daro žalą artimiesiems ar darbui, arba jei nuolat jaučiatės pervargęs, verta kreiptis į specialistą. Savarankiškas emocijų valdymas nėra lengvas, bet jis įmanomas. Kiekvienas pyktis - tai kvietimas pažvelgti į savo vidų. Kuo anksčiau pradėsite stebėti savo emocinę būseną, tuo daugiau įrankių turėsite, kai ateis sudėtingesnis laikas.
Kaip emocinis skausmas veikia mūsų kūną?
Emocinis skausmas - tai skausmas ar nuoskauda, kilusi iš ne fizinių šaltinių. Kartais ši emocinė kančia yra kitų veiksmų rezultatas. Kitais atvejais tai gali būti apgailestavimo, sielvarto ar netekties pasekmė. Taip pat tai gali būti pagrindinės psichinės sveikatos būklės, tokios kaip depresija ar nerimas, rezultatas.
Kad ir kokia bebūtų priežastis, šis psichologinis skausmas gali būti stiprus ir reikšmingai paveikti daugybę skirtingų mūsų gyvenimo sričių.
Nors jis dažnai atmetamas kaip ne toks rimtas nei fizinis skausmas, svarbu, kad į emocinį skausmą būtų žiūrima rimtai. Yra daug bendrų jausmų, susijusių su emociniu skausmu, kurie gali turėti įtakos mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Psichologinis skausmas taip pat gali prisidėti prie fizinio skausmo įvairiose kūno vietose arba jį pabloginti. Nemažai įprastų fizinio skausmo tipų yra tiesiogiai susiję su emocine kančia, pvz.: viduriavimas, galvos svaigimas ir skausmas, raumenų skausmai, pykinimas, skausmai kojose ir rankose, virškinimo sutrikimai ir pilvo skausmai.
Emocinį skausmą taip pat gali lydėti daug elgesio veiksmų:
- Agresija ir smurtas
- Alkoholio ar medžiagų vartojimas
- Savižudiškos mintys
- Kompulsinis elgesys, įskaitant apsipirkimą, lošimą ir priklausomybę nuo sekso
- Valgymo sutrikimai
- Rizikingas elgesys
- Savęs žalojimas
Šie elgesio veiksmai dažnai yra kaip bandymas išsklaidyti ir pabėgti nuo intensyvaus emocinio skausmo.
Kokie yra emocinio skausmo simptomai?
Yra daug jausmų, kuriuos galite jausti esami paveikti emocinio skausmo, tačiau pateikiame kelis dažniausius:
- Gilus liūdesys, liūdesys arba depresija
- Sielvartas
- Intensyvi kančia
- Vienatvė ir izoliacija
- Neigiamos emocijos
- Panika
- Pyktis
- Gėda
- Bevertybės jausmas
Kokios yra dažniausios emocinio skausmo priežastys?
Yra daugybė skirtingų emocijų, kurios gali sukelti psichologinį skausmą. Kiekvienas gali karts nuo karto patirti šiuos jausmus, tačiau kai tokie jausmai yra intensyvūs ir nuolatiniai, jie gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą veikti ir atlikti įprastą kasdienę veiklą.
- Liūdesys. Liūdesys yra natūrali emocija, susijusi su praradimu ir nusivylimu. Tačiau, jei laikui bėgant jis neišnyks, tai gali reikšti gydomą būklę, depresiją, kuri gali paveikti visą jūsų kūną. Jei liūdesys trunka ilgiau nei kelias dienas ir daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, gali prireikti kreiptis į gydytoją.
- Pyktis. Pyktis yra viena iš pagrindinių žmogaus emocijų. Jis išskiria adrenaliną, kuris padidina raumenų įtampą ir pagreitina kvėpavimą. Pyktis mums leidžia kovoti, tačiau jei jis nėra tinkamai valdomas, šis atsakas gali sukelti ilgalaikių fizinių pasekmių. Jei pyktis dažnai pereina į agresiją, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir rasti pykčio priežastis ir suprasti, kodėl jis pereina į fizinę agresiją.
- Nerimas. Kaip ir pyktis, nerimas ir baimė taip pat išskiria adrenaliną. Paprastai tai sukelia šoklumą, polinkį lengvai išsigąsti, nesugebėjimą atsipalaiduoti, arba verčia mus sustingti. Kai kuriems žmonėms nerimas yra nerimo sutrikimo simptomas, todėl gali prireikti psichoterapijos ar receptinių vaistų nerimui suvalgyti ir gydyti.
- Gėda ir kaltė. Gėda ir kaltė dažnai sukelia „drugelių“ ar „akmens ant širdies“ jausmą. Gėda yra įprasta emocija, tačiau jei ji užsitęsia ir yra negydoma, užsitęsęs gėdos ir kaltės jausmas gali sukelti fizinius simptomus.
Kaip susidoroti su emociniu skausmu?
Emocinis skausmas dažnai gali būti toks pat stiprus kaip ir fizinis skausmas, o kartais net gali sukelti viso kūno skausmo simptomus. Tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei psichinei gerovei, todėl svarbu gauti tinkamą pagalbą ir gydymą.
Kadangi emocinis skausmas gali būti toks varginantis, žmonės dažnai kreipiasi į nesveikus susidorojimo mechanizmus, įskaitant narkotikus ir alkoholį. Problema ta, kad nors šie metodai gali suteikti trumpalaikę pagalbą, ilgainiui jie sukelia didesnę žalą.
Kai kurie sveikesni būdai valdyti emocinio skausmo simptomus gali būti:
- Pokalbis su kuo nors: socialinė parama yra labai svarbi emocinei gerovei, o pokalbis su patikimu asmeniu, nesvarbu, ar tai geras draugas, ar patarėjas, ar psichoterapeutas gali padėti.
- Sportas ir mankšta: įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, todėl tai gali būti geras būdas susidoroti su emocinio skausmo pojūčiais. Išlieti pykčio jausmus bėgiojant aplink savo gyvenamąjį rajoną yra geresnis pasirinkimas nei elgtis agresyviai. Popietės pasivaikščiojimas gali labiau pagerinti jūsų nuotaiką nei begalinis socialinių tinklų įrašų skaitymas.
- Sąmoningumo praktikavimas: sąmoningumas, psichinė praktika, apimanti susitelkimą į dabartinę akimirką, gali būti naudinga, kai bandote susidoroti su sudėtingomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas, sielvartas, liūdesys ir pyktis. Šis procesas apima ne tik didesnį savo emocijų suvokimą, bet ir stresą, mokymąsi priimti ir paleisti poreikį kontroliuoti ar pašalinti šias emocijas.
Svarbiausia, jei emocinio skausmo simptomai sukelia didelį nerimą arba trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, pasitarkite su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.
Skausmas kaip impulsas veikti
Natūralu vengti skausmo. Mes esame gyvos būtybės, stengiamės išgyventi, išlikti. O skausmas yra grėsmė. Jis veikia kaip signalas, įspėjantis apie galimą audinių pažeidimą ir skatinantis imtis įvairių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniam pažeidimui arba jį apriboti.
Blogai, kai nustumiame skausmą gilyn į save, suspaudžiame, įtempiame raumenis laikydami jį. Tokiu būdu nenorime jausti skausmo. Jis yra, tik mes sąmoningai atsisakome jį patirti. Naudojame įsitempimo taktikas. Ilgainiui tai pradeda mums trukdyti.
Visų pirma, mes nededame pastangų keisti situacijos. Visas jėgas sunaudojame skausmo sulaikymui, stūmimui nuo sąmonės. Ir natūralu, kad nebelieka jėgų pokyčiams. Antra, naudodami įsitempimą kuriame įtampas kūne, kurios gali virsti į kūno negalavimus. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje kenkiame sau.
Nustumdami ar sulaikydama skausmą, kad tik jis nepasiektų mūsų sąmonės, pasiliekame situacijose, kuriose patiriame pažeminimą, atstūmimą. Tarsi susitaikome su jomis. Ir gali atrodyti, kad išeičių nėra.