Psichikos sveikata tampa vis didesniu prioritetu, o psichikos negalavimai vejasi širdies ir kraujagyslių bei onkologines ligas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, psichikos sveikatos problemos kelia didelį susirūpinimą. Šiame straipsnyje aptariama valstybinio psichikos sveikatos centro statistika apie psichozes Lietuvoje, atsižvelgiant į sergamumo, ligotumo, alkoholio vartojimo įtaką ir kitus susijusius aspektus.
Psichikos sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai Lietuvoje
Lietuvoje veikia 9 psichiatrijos ligoninės ir 64 psichikos sveikatos centrai. Psichikos sveikatos centruose paslaugos nemokamos, gydytojai dirba kartu su slaugos specialistais, socialiniais darbuotojais, psichologais. 58 centruose yra užimtumo kambariai - čia susikūrę pacientų klubai, vyksta meno terapijos užsiėmimai, repeticijos, koncertai, gimtadieniai, kitos šventės. Stengiamasi trumpinti gulėjimo laiką ligoninėse ir keisti jį ambulatoriniu gydymu psichikos sveikatos centruose. Nuo 1991-ųjų lovų skaičius ligoninėse sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Pakartotinai guldoma per pastaruosius penkerius metus dukart mažiau.
Sergamumas ir ligotumas alkoholizmu Lietuvoje
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. šiek tiek sumažėjo asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, t. y. 46 661 asmuo (2015 m. - 48 025 asmenys), tačiau registruotų asmenų skaičius išlieka didelis. 2016 m. ligotumas alkoholizmu sudarė 1 637,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, diagnozė 2016 m. pirmą kartą nustatyta 1 287 vyrams ir 423 moterims.
Analizuojant atvejus pagal gyvenamąją vietą, 2016 m. didžiausias ligotumas alkoholizmu buvo Klaipėdos ir Kauno apskrityse, o mažiausias - Marijampolės apskrityje.
Alkoholinių psichozių statistika
2012-2016 m. sergamumas alkoholinėmis psichozėmis Lietuvoje mažėja. Lietuvoje 2016 m. ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo ir sudarė 107,3 atv. 100 tūkst. gyventojų (2015 m. Higienos instituto duomenimis, 2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 proc.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, alkoholinė psichozė dukart dažniau diagnozuota kaimo gyventojams: 100 tūkst. kaimo gyventojų teko 54 nauji alkoholinės psichozės atvejai, miesto - 27. 2008 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,7 tūkst. asmenų, 100 tūkst. gyventojų teko 112 sergančiųjų.
Alkoholio vartojimo įtaka mirtingumui ir nusikalstamumui
Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1475 žmonės, tai 266 žmonėmis mažiau nei 2007 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (47 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (15 proc.).
2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m.
2008 m. ištirta 5,6 tūkst. nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų. 2016 m. buvo užregistruota 7 713 nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, o 2016 m., palyginti su 2015 m., 14 proc. padidėjo neblaivių nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų.
Alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijos
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2012-2016 m. laikotarpiu stebimas legalių alkoholinių gėrimų suvartojimo mažėjimas. Vienas Lietuvos gyventojas 2016 m. vidutiniškai suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui. Atlikus neapskaityto alkoholio suvartojimo Lietuvoje 1995-2015 m. vertinimą, tyrimo rezultatai parodė, kad 2010-2015 m. neapskaityto alkoholio dalis galėjo sudaryti vidutiniškai apie 7,7 proc.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo užduotys
Pernai alkoholinių gėrimų ir pagaminta, ir išgerta šiek tiek mažiau nei užpernai, sumažėjo ir nukentėjusiųjų nuo alkoholio daromos žalos. 2008 metais vienam gyventojui teko - 13,3 litro absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai yra po 0,1 litro mažiau nei 2007-aisiais. Alkoholinių gėrimų pagaminta 16,8 proc. mažiau.
Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų
Policijos departamento duomenimis, pernai užregistruoti 494 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriuose žuvo 44 žmonės, o 742 buvo sužeisti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2016 m. net 42 proc. sumažėjo kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų.
Socialinės rizikos šeimos ir vaikų apsinuodijimai alkoholiu
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 6,7 tūkst. girtaujančių šeimų. 2016 m. buvo užregistruoti 187 vaikų apsinuodijimų alkoholiu atvejai, tai sudaro apie 3,1 proc. visų registruotų apsinuodijimų alkoholiu atvejų.
Visuomenės požiūris ir psichikos sveikatos specialistų pagalba
Visuomenei pasveikti reikės ilgų metų ir bendrų mūsų bei sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisėsaugos institucijų pastangų. Net psichikos sveikatos specialistus nustebino visuomenės palaikymas išdrįsusiam apie save viešai prabilti Sauliui Pečiuliui - jis tapo vienu LTV projekto „Lietuvos šviesuoliai” nominantų.
Taip pat skaitykite: VPSC veikla: svarbiausi aspektai
tags: #valstybinio #psichikos #sveikatos #centro #duomenimis #psichoziu