Šiame straipsnyje remsimės psichologo Lauryno Urbšio įžvalgomis apie nerimo sutrikimus, ypač panikos atakas, ir aptarsime, kaip atpažinti, įveikti ir gydyti šią būklę. Straipsnyje remiamasi savaitraščio „Lietuvos sveikata“ medžiaga.
Kas yra panikos ataka?
Panikos ataka - tai staigus ir intensyvus baimės priepuolis, lydimas stiprių fiziologinių reakcijų. Psichologas Laurynas Urbšys teigia, kad panikos atakos dažniausiai kyla dėl psichologinių priežasčių. Pasak psichologo, įprastai panikos ataka pasireiškia nemaloniais ir gąsdinančiais simptomais:
- Stiprus širdies plakimas
- Rankų drebėjimas
- Oro trūkumas, dusulys
- Pykinimas
- Galvos svaigimas
- Veido raumenų tirpimas
Žmogų, patiriantį panikos ataką, gali apimti jausmas, kad tuoj uždus ar ištiks širdies smūgis. Specialistai skuba raminti - tokia būsena ne infarktas, o nerimo sutrikimas, kuriam būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas.
Panikos atakos priežastys ir mechanizmai
Nors dažnai manoma, kad panikos atakos kyla dėl psichologinių priežasčių, psichologas Laurynas Urbšys pabrėžia, kad tikroji priežastis retai būna viena. Dažniausiai tai yra susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami, pasekmė. Ši slopinama ir sulaikyta energija galiausiai pratrūksta panikos atakų forma.
„Panikos ataka - tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis.
Taip pat skaitykite: L. Bukelskio straipsnis apie psichikos sveikatos iššūkius
Panikos atakos simptomai
Be jau minėtų simptomų, panikos atakas dažnai lydi ir kiti požymiai:
- Padažnėjęs kvėpavimas
- Dusulio jausmas
- Krūtinės skausmas
- Gausus prakaitavimas
- Silpnumas
- Pykinimas
- Galūnių tirpimas
- Mirties baimė
- Baimė išprotėti ar prarasti kontrolę
- Baimė susirgti sunkia liga (pvz., onkologine)
- Baimė nukristi ar nualpti, ypač viešose vietose
Svarbu atsiminti, kad nors panikos atakos labai nemalonios, varginančios ir net gąsdinančios, dėl jų žmogus negali išprotėti ar numirti.
Agorafobija ir panikos atakos
Jei panikos ataka įvyksta viešoje vietoje, gali išsivystyti agorafobija. Tai yra baimė atsidurti tam tikrose vietose ar situacijose, kai gali kilti sunkumų greitai pasišalinti, kur ištikus priepuoliui nebus suteikta pagalba. Dėl šios baimės žmogus ima riboti savo keliones arba iš namų išeina tik lydimas kito asmens.
Įprastos agorafobinės situacijos:
- Būti ne savo namuose
- Stovėti minioje
- Stovėti eilėje
- Važiuoti viešuoju transportu
Panikos atakų gydymas
Efektyviausias panikos atakų gydymas yra kompleksinis: derinami vaistai ir psichoterapija. Medikamentai itin svarbų vaidmenį atlieka gydymo pradžioje, ypač tais atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir yra intensyvios. Tačiau nederėtų apsiriboti vien tik vaistais, nes vėliau, nutraukus jų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Psichoterapija padeda nustatyti sutrikimo priežastis, leidžia žmogui pasijusti saugiau, suvokti, kas su juo vyksta, ir rasti būdų, kaip sau padėti. Svarbu suprasti, kad panikos priepuoliai neatsirado per vieną dieną, jų priežastys formuojasi ilgą laiką, todėl ir psichoterapinis gydymas nesibaigs pas specialistą apsilankius vieną ar du kartus.
Pagalba sau ištikus panikos atakai
Yra keletas būdų, kaip galima sau padėti ištikus panikos atakai:
- Kvėpavimo pratimai: Taisyklingai atliekant kvėpavimo pratimus galima ne tik prislopinti kylantį nerimą, bet ir nukreipti mintis nuo savo kūno pojūčių, ties kuriais įprastai yra susikoncentruojama artėjant panikos priepuoliams.
- Fizinis aktyvumas: Aerobinis fizinis krūvis (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) taip pat yra labai veiksminga priemonė. 2005 m. Vokietijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad po 30 minučių aerobinio fizinio krūvio tik 6 iš 15 tiriamųjų pasireiškė panikos atakų simptomai, tuo tarpu, po įprasto poilsio net 12-ai tiriamųjų iš 15 kilo panikos priepuoliai.
- Savikontrolė ir emocijų valdymas: Stebėkite savo reakcijas, išlaikykite šaltą protą ir supraskite, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją.
- Dėmesys sau: Skirkite kuo daugiau dėmesio sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis - bent keletą kartų per savaitę - stiprina ir organizmą, ir širdį.
Kaip padėti artimajam, patiriančiam panikos atakas?
Dažnai kylantys panikos priepuoliai yra gąsdinantys ne tiktai juos patiriančius žmones, bet ir jų šeimos narius bei kitus artimus žmones. Jei jūsų brangiam žmogui priimtina, jūs galite kartu su juo atlikti kvėpavimo pratimus ar pasivaikščioti. Labai svarbu, kokioje aplinkoje yra jums artimas žmogus, kenčiantis dėl panikos priepuolių. Pasirūpinkite, kad aplinka būtų rami, joje nevyrautų chaosas.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei patiriate panikos atakas, svarbu kreiptis į specialistą - psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Jie gali padėti nustatyti panikos atakų priežastis, parinkti tinkamą gydymą ir išmokyti įveikos strategijų.
Psichologas Laurynas Urbšys pataria, kad tokio žmogus pirmiausia kreipiasi į vidaus ligų gydytojus. Tačiau jei atlikus įvairius tyrimus nerandama jokių apčiuopiamų fiziologinių pakitimų, vėliau dažniausiai diagnozuojamas būtent šis nerimo sutrikimas. Tuomet prireikia kitų specialistų pagalbos.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Nerimas XXI amžiuje
Nerimas yra vienas labiausiai dominuojančių ir kankinančių jausmų, kurį patiria šių laikų žmogus. Nepaisant žmonijos pažangos, beprotiškas gyvenimo tempas, didžiulis informacijos srautas bei sudėtingos kasdieninės situacijos priverčia žmogų balansuoti ant bedugnės krašto, už kurio slypi sudėtingi nerimo sutrikimai. Gyvenimas XXI amžiuje - pilnas streso. Dauguma žmonių grumiasi, kad išsilaikytų ir dėl to gyvena pastoviai jausdami nuovargį, nerimą, ar miego sutrikimus.
Slapukai ir privatumas
Informuojame, kad interneto svetainės naudoja slapukus (angl. Cookies) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai taip pat naudojami:
- Siekiant, kad svetainė prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų.
- Siekiant užtikrinti funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
- Siekiant, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
- Siekiant įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine.
- Siekiant sužinoti, iš kur atėjote į svetainę, bei informaciją apie datą ir laiką.
- Siekiant sužinoti, kokius paieškos žodžius naudojote.
- Siekiant sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
- Siekiant pateikti reklamą.
tags: #laurynas #urbsys #psichologas