Šis straipsnis skirtas pradinukams, norintiems susipažinti su lietuvių padavimais. Padavimai - tai senovės pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, dažnai paaiškinantys vietovių kilmę, gamtos reiškinius ar įvykius. Šiame straipsnyje apžvelgsime padavimus apie Lietuvą, ežerus, miestus, kalnus, akmenis, kunigaikščius ir piliakalnius, taip pat aplankysime Vilnių padavimų akimis.
Padavimai apie Lietuvos kraštovaizdį
Padavimai apie ežerus
Lietuvoje gausu ežerų, o su jais susiję padavimai dažnai pasakoja apie jų atsiradimą.
Vištyčio ežero padavimas:
Kur dabar yra Vištyčio ežeras, seniau tekėjo tik mažas upelis. Kartą prie to upelio jauna mergaitė vėlė skalbinius. Beskalbiant jai, ėmė niauktis dangus, kilo dideli debesys. Slinko didelis debesis ūždamas. Viena moteriškė sušuko: „Platus ežeras ateina!“ Debesis nusileido ir tapo ežeru.
Dusios ežero padavimas:
Toje vietoje, kur dabar telkšo Dusios ežeras, anksčiau stovėjo didelis dvaras. Dvarininkas buvo labai piktas ir kankino žmones. Vieną rytą poną rado uždusintą. Kai poną laidojo, visas dvaras nuskendo ir pasidarė ežeras. Ežeras pavadintas Dusia, nes ponas buvo uždusintas.
Paršežerio ežero padavimas:
Toje vietoje, kur dabar telkšo Paršežeris, buvo plačios pievos. Kartą žmonės, važiuodami į jomarką, pamatė, kad tas pievas paršas knisa ir knisa. Žmonės stebėjosi, iš kur jis galėjo ten atsirasti ir knisti. Paršas knisė vieną dieną, kitą ir trečią.
Taip pat skaitykite: Vasaros gatvės psichiatrijos ligoninė: istorinė apžvalga
Tyrelių ežero padavimas:
Ties Tyrelių sodžiumi buvo didelis ežeras. Kartą ant Tyrelių užėjo juodas debesis ir kabėjo, užgulęs laukus, visas tris dienas. Žmonės, prieidami artyn, matė debesyje žuvis, plaukiančias tarytum ežere.
Dirdų ir Čičirio ežerų padavimas:
Vieną kartą velnias matavo Dirdų ir Čičirio ežerus - kuris didesnis. Velnias išmatavo ir pamatė, kad Čičirio ežere yra daugiau vandens. Tada jis pasėmė kaušą vandens iš Čičirio ežero ir nešė į Dirdų ežerą.
Padavimai apie kalnus
Lietuvoje kalnai nėra aukšti, tačiau jie turi gilią istoriją ir daugybę padavimų.
Šatrijos kalno padavimas:
Liaudis pasakoja, kad nuo Šatrijos viršūnės atsiskleidžia toks platus regimasis plotas, jog dvylika bažnyčių esą galima pamatyti.
Čičinsko kalno padavimas:
Kur dabar stūkso Čičinsko kalnas, seniau buvo bala Vešeta. Ta bala priklausė dideliam ponui Čičinskui. Jis buvo labai nedoras, savo žmones labai kankindavo. Jis užsigeidė pasistatyti rūmus toje baloje ir liepė savo baudžiauninkams sunešti po rieškutę žemių kalną.
Taip pat skaitykite: Vasaros Ligoninės Psichiatrijos Apžvalga
Luokės kalno padavimas:
Ant Luokės kalno arė Pašakarnis iš Kirklių kaimo. Vidurdienį paleido arklį ir atsigulęs užmigo. Sapne jam pasirodė graži mergelė kaip karalaitė ir sako: „Ar sutiksi mane pasveikint?“ Karalaitė: „Tik ne dabar, o nakties dvyliktą.“ Naktį jis nujojo ir atsigulė po tuo…
Padavimai apie akmenis
Akmenys Lietuvoje taip pat apipinti legendomis.
Akmenų padavimas ant kalnelio:
Ant vieno kalnelio yra du labai dideli akmenys. Pasakoja, kad tie akmenys vienas prie kito ėjo. Žmonės įdėjo jiems vardus: vienam - Jonas, antram - Petras. Tuomet akmenys sustojo ėję. Dar ir dabar žymu, kur tų akmenų eita: per mišką išrausti beveik metro gilumo grioviai.
Velnio akmens padavimas Tauralaukyje:
Tauralaukyje yra Velnio akmuo. Netoli nuo tos vietos seniau gyveno dvarponis. Jis labai mėgo kortomis lošti. Vieną kartą jis lošė kortomis su savo kumečiu, ir tas kumetis pralaimėjo. Jis labai supyko ir sako tam ponui: „Eik po velnių su savo kortomis!“
Akmenų padavimas Dargužių ir Karklės kaime:
Dargužių ir Karklės kaime dar ir šiandien galima rasti visokių akmenų, išmėtytų viena eile. Sako, kad tie akmenys ne paprastai atsiradę. Seniai, jau labai seniai biesiokas kiekvieną dieną ėjęs per Žemaitiją į Karklę žmonių gundyti.
Taip pat skaitykite: Stovyklos taisyklės ir rekomendacijos
Padavimai apie Lietuvos istoriją
Padavimai apie kunigaikščius
Kunigaikščiai - svarbios figūros Lietuvos istorijoje, todėl nenuostabu, kad apie juos sklando daug padavimų.
Kunigaikščio Gedimino padavimas:
Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - taurą.
Vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išjojo iš savo sostinės, iš Kernavės, į medžioklę. Nujojęs penkias mylias, kitoj pusėj Vilijos upės rado girioje gražų kalną, ąžuolynų ir lygumų apsuptą.
Kunigaikščio Palemono padavimas:
Kunigaikštis Palemonas turėjo tris sūnus. Vyriausiasis - Borkas, antrasis - Kūnas, o trečiasis - Spera. Vyriausiasis sūnus, Borkas, įkūrė miestą prie Jūros upės. Ir, pridėję to kunigaikščio vardą prie Jūros upės vardo,- Jūra ir Borkas - tą pilį pavadino Jurbarku.
Vienas Romos kunigaikštis, vardu Palemonas, imperatoriaus Nerono giminaitis, iškeliavo su pačia ir su vaikais, ir su pavaldiniais, ir su savo turtais. Su tuo kunigaikščiu buvo penki šimtai šlėktų, taip pat su pačiomis ir su vaikais, ir su didele jėga.
Kunigaikščio Šventaragio padavimas:
Didysis kunigaikštis Šventaragis išsirinko sau labai gražią vietą girioje prie Vilijos upės, kur Vilnios upė įteka į Viliją, ir prašė savo sūnų Skirmantą, kad toje vietoje būtų įkurta deginimo vieta, kur jį numirusį sudegintų.
Padavimas apie tris karalius brolius:
Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigyveno Liškiavoj, antras - Merkinėj, trečias - Punioj. Visi jie buvo stabmeldžiai; ir visi žmonės dar čia buvo tada stabmeldžiai. Vyriausias jų visų buvo tasai, kuris Liškiavoje buvo apsigyvenęs. Jisai vedė raganę, vardu…
Padavimai apie piliakalnius
Piliakalniai - tai senovės gyvenvietės, įtvirtintos pylimais ir grioviais. Jie dažnai siejami su legendomis apie kovas ir gynybą.
Piliakalnio supylimo padavimas:
Sako, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylė. Kad viršūnė būtų stipresnė, švedai pirma akmenimis išgrindė, o paskui žemėmis užpylė.
Paslėpto turto padavimas piliakalnyje:
Kartą viena mergaitė vaikščiojo ant piliakalnio ir rado siūlą. Ji už to siūlo patraukė - išgirdo varpus gaudžiant. Suprato, kad apačioje yra…
Ginučių piliakalnio padavimas:
Vieną kartą vaikai ganė gyvulius prie Ginučių piliakalnio. Bedūkdami jie įmetė į urvą vieno vaiko kepurę. Vaikas bijo eit namo, kad tėvas už kepurę nebartų. Sumanė, kad reikia lįsti į urvą. Piemenys turėjo virvę, įleido vaiką į urvą.
Padavimai apie Vilnių
Vilnius, Lietuvos sostinė, turi turtingą istoriją ir daugybę padavimų.
Gedimino sapnas:
Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - taurą.
Vilniaus požemiai:
Nepaprastus ir neįtikimus daiktus pasakoja apie Vilniaus požemius, neva nuo seniausių laikų esančius, anot vienų, po rotuše, o kitų - po Subačiaus bokšto kalnu. Tame požemyje burtininkai, raganos ir velniai rinkdavęsi šeštadieniais. Nuo to ir bokštas vadinasi Subačiaus bokštu.
Kerniaus krantas:
Ten, kur valdė Kernius, žmonės, kurie tuo metu gyveno kitoj pusėj Vilijos, grojo su ąžuoliniais ragais. Kernius tą krantą savo lotyniška kalba vadino litus, o ragus, kuriuos pūtė - tuba. Tuos žmones, sudėjęs krantą ir ragą, savo kalba lotyniškai pavadino litusba.
Jūratė ir Kastytis
Baltijos jūros gelmėse, gintaro pily, gyveno dievaitė Jūratė. Kartą ją iš miego pažadino skambi daina. Atmerkusi akis, ji išvydo dainuojantį jauną stuomeningą žvejį Kastytį. Jo mestas tinklas buvo užkliudęs rūmų bokštą.
Keliautojų daina prie Dubysos
Keliauninkai, atvykę iš užjūrio, plaukė Nemunu aukštyn. Priplaukę Dubysos žiotis, sužinojo, kur buvo tos upės pradžia. Iš džiaugsmo, kad surado kelią prie tos šventos vietos, dainavo: „Čia radom!" Dėl tos priežasties atsirado Seredžiaus pavadinimas. Nuplaukę Dubysos upe mylią,…
Velnias ir Kaunas
Jau labai labai seniai vienas velnias keliavo į Kauną, į vestuves. Jis paėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems vestuvininkams didelę garbę parodysiąs.
Raigardo miestas
Yra įvairių pasakų apie Raigardo miestą, bet kas gali šiandien žinoti, kur tiesa.
Marčiupio vestuvės
Kur prie Anykščių yra Marčiupys, tenai yra nuėjusios skradžiai žemę vestuvės. Tėvai turėjo vieną sūnų. Sūnus mylėjo merginą, o tėvai neleido jam vesti. Tada jis, iš tėvų ištrūkęs, slapta nuvažiavo ir vedė. Kai jaunieji važiavo pro tą vietą, kur yra Marčiupys, tėvai…