Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės meluoja? Tai nėra tik dideli, sąmoningi apgavystės aktai - melas slypi ir kasdienėse smulkmenose, pavyzdžiui, kai sakome, kad „viskas gerai“, nors taip nėra, ar pagiriame draugo naują šukuoseną, nors ji mums nelabai patinka. Net ir tie, kurie save laiko sąžiningais, neišvengiamai pasitelkia netiesą tam tikrose situacijose. Meluojame dėl įvairių priežasčių: norėdami išvengti nemalonumų, apsaugoti kitų jausmus ar net sukurti geresnį įspūdį apie save. Kartais net patys nepastebime, kaip įpiname melą į kasdienius pokalbius. Psichologai teigia, kad melas yra neatsiejama socialinio gyvenimo dalis, o tam tikromis aplinkybėmis - netgi naudingas. Tačiau kur yra riba tarp „baltų“ melų ir pavojingos apgaulės? Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologines priežastis, skatinančias žmones meluoti, skirtingus melo tipus ir būdus, kaip atpažinti apgaulę.
Kodėl žmonės meluoja? Pagrindinės priežastys
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad melas nėra vien tik sąmoninga apgaulė. Kartais žmonės meluoja ne iš piktos valios, o tiesiog siekdami išvengti nemalonios situacijos arba norėdami apsaugoti kitus. Mokslininkai teigia, kad yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl žmonės sako netiesą:
- Baimė: Žmonės meluoja, nes bijo pasekmių, ypač jei padarė klaidą ar nusikalto. Vykdant nusikalstamos veikos tyrimus, įtariamojo pateikiama informacija gali lemti jo gyvenimą laisvėje arba už kalėjimo grotų. Pasak profesoriaus, tokiu atveju meluodamas nusikaltėlis įdeda labai daug pastangų.
- Socialinis spaudimas: Kartais meluojame, kad atitiktume aplinkinių lūkesčius ar įsipaišytume į visuomenę.
- Norėjimas pasirodyti geresniu: Daugelis pagražina savo pasiekimus, siekdami padaryti įspūdį.
- Manipuliacija: Kai kurie meluoja norėdami gauti naudos ar paveikti kitų sprendimus.
- Mandagumas: Baltasis melas dažnai naudojamas norint neskaudinti kitų jausmų.
„Melas yra viena iš žmogaus psichologinės gynybos formų, padedanti išlaikyti gerą savijautą ar apsaugoti save nuo nemalonių emocijų“, - paaiškina psichologas.
Ar melas visada yra blogas? Skirtingi melo tipai
Ne visas melas yra vienodas. Egzistuoja vadinamasis baltasis melas - toks, kuris neturi blogų pasekmių arba netgi yra sakomas norint apsaugoti kitą žmogų. Pavyzdžiui, kai kas nors klausia, ar jam tinka naujas drabužis, dažnai atsakome „taip“, net jei iš tikrųjų taip nemanome. Tai darome ne tam, kad apgautume, o todėl, kad nenorime įžeisti.
Kita vertus, dideli ir tyčiniai melai, ypač kai jie daro žalą kitiems, laikomi amoraliais. Pavyzdžiui, sukčiavimas, manipuliacija ar melavimas teisme gali turėti rimtų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Pasak profesoriaus, norint atpažinti melagį, reikia šį tą žinoti ir apie melo rūšis. Viena iš jų - kai pateikiama informacija yra neteisinga arba tvirtinama, kad įvyko kažkas, ko nebuvo. Anot prof. G. Valicko, dažnas pavyzdys - susitikimo vengimas, bet tokios rūšies melą atskleisti nesunku, kartais pakanka surinkti informaciją iš skirtingų šaltinių.
Apie ką žmonės dažniausiai meluoja? Populiarios melo temos
Nors meluoti galima apie bet ką, tam tikros temos yra itin populiarios.
Melas apie save
Dažnai žmonės pagražina savo gyvenimą, kad atrodytų įdomesni ar sėkmingesni. Tai ypač pastebima socialiniuose tinkluose, kur daugelis dalijasi tik gražiausiomis gyvenimo akimirkomis, o problemas slepia. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės meluoja apie savo amžių, finansinę padėtį ar pasiekimus darbe. Tai leidžia jiems jaustis geriau ir sulaukti daugiau dėmesio.
Melas santykiuose
Romantiški santykiai - viena iš sričių, kur melas pasitaiko itin dažnai. Kartais žmonės nutyli tiesą norėdami išvengti konflikto ar apsaugoti partnerio jausmus.
Dažniausi melai santykiuose:
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Aš užstrigau darbe (kai iš tikrųjų leido laiką su draugais)
- Tu man vienintelis (-ė) (kai palaikomi ryšiai su kitais)
- Nesu supykęs (-usi) (kai viduje verda emocijos)
„Nedideli melai santykiuose gali būti neišvengiami, tačiau svarbu neperžengti ribos, kai tai tampa įpročiu ir griauna pasitikėjimą“, - teigia santykių ekspertė.
Melas darbe
Darbe žmonės meluoja dėl įvairių priežasčių: kad išvengtų atsakomybės, pagerintų savo įvaizdį ar gautų priedą prie algos.
Keletas populiarių darbo melų:
- Aš jau baigiu šį projektą (kai iš tikrųjų jis net nepradėtas)
- Esu patyręs šioje srityje (kai realios patirties trūksta)
- Šiandien jaučiuosi prastai (kai tiesiog norisi išeiti anksčiau)
Sveikatos melas
Ne visi žmonės sako tiesą apie savo sveikatą. Kai kurie perdeda simptomus, kad gautų dėmesio ar išvengtų atsakomybių, o kiti - slepia tikrąją būklę, kad nesukeltų nerimo artimiesiems. Pavyzdžiui, žmonės dažnai sako „man viskas gerai“, nors iš tikrųjų jaučiasi blogai. Tai gali būti ypač pavojinga, jei tai trukdo laiku kreiptis pagalbos.
Finansinis melas
Daug žmonių linkę meluoti apie savo pinigus. Tai gali būti melas apie atlyginimą, skolas ar net išlaidas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Dažniausi finansiniai melai:
- Turiu pakankamai pinigų (kai iš tikrųjų skęsta skolose)
- Šitas daiktas buvo labai pigus (kai išleista daugiau, nei norėtųsi pripažinti)
- Aš viską sumokėjau laiku (kai sąskaitos vis dar laukia)
Kaip atpažinti melą? Neverbaliniai ir verbaliniai požymiai
Melą galima atpažinti pagal tam tikrus ženklus. Tačiau labai svarbu nepriimti skubotų išvadų ir tinkamai įvertinti gautą informaciją, nes nėra požymių rinkinio, kuriuo remiantis būtų galima vienareikšmiškai pasakyti, ar žmogus meluoja, ar ne.
„Įsivaizduokite, kad per apklausą policijoje žmogus pastebi, kad jo žodžiais niekas netiki. Jis gali pasijusti beviltiškai, nes supranta, kad gali būti neteisingai apkaltintas, labai susijaudina ir ima demonstruoti požymius, kuriuos rodo meluojantis žmogus. Tokių grubių klaidų iš tikrųjų pasitaiko - statistika rodo, kad įvairiose šalyse vis nuteisiami nekalti asmenys. Ikiteisminiai tyrimai yra labai sudėtingi ir ilgi procesai, apklausiamieji kalbasi su daug žmonių ir kartais dėl patiriamo spaudimo net prisiima kaltę už nusikaltimus, kurių nepadarė. Jaudulio palaikymas melo požymiu ir netikėjimas sakoma tiesa vadinamas Otelo klaida“, - patirtimi dalijosi prof. G.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių melo požymių:
- Nerami kūno kalba: Vengimas akių kontakto, nervingumas, gestų perteklinė kontrolė. Kai žmogus meluoja, ima liesti savo kaklą, nosį, pasitaiso plaukus, vyrai atpalaiduoja kaklaraištį. Be to, kai užduodamas melagį demaskuoti galintis klausimas, asmuo atsiriboja atsitraukdamas, atsilošdamas kėdėje, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės.
- Prieštaringi pasakojimai: Jei žmogus keičia savo istoriją, tikėtina, kad jis meluoja.
- Per daug detalių: Melagiai dažnai priduria nereikalingų detalių, kad jų melas atrodytų įtikinamesnis.
- Staigus temos keitimas: Jei žmogus vengia kalbėti apie tam tikrą dalyką, gali būti, kad jis slepia tiesą.
- Informacijos kiekis ir pateikimo nuoseklumas: Sukaupta patirtis rodo, kad sakomą tiesą gali atspindėti laisvo pasakojimo bruožai, kai atsakymai į užduotus klausimus vis papildomi kokiomis nors detalėmis, nes melagiai dažnai laikosi savo sugalvoto scenarijaus ir nuo temos nenukrypsta.
- Asmeninių įvardžių vartojimas: Melą išduoda ir gramatinių konstrukcijų vartojimas - melagiai dažniau renkasi būtąjį kartinį ar dažninį laiką, tariamąją nuosaką.
- Veido mimika: Veido išraiškos simetriškumas gali būti vienas iš indikatorių. Pavyzdžiui, bandant nuslėpti baimę, dažai rodomas pyktis. Bet bijantis ar nerimą jaučiantis žmogus antakius pakelia, o pykstantis - nuleidžia žemyn. Todėl kai žmogus meluoja, pasitaiko, kad vienas antakis šiek tiek kyla, o kitas - nusileidžia. Reikia atsižvelgti ir į veido išraiškos bei verbalinės kalbos eiliškumą - mimikos pokyčiai paprastai pasireiškia anksčiau, nei sugalvojama, ką atsakyti.
- Paraverbaliniai požymiai: Tai plika ausimi negirdimi balso intonacijos, kalbėjimo greičio pakitimai, tarpai tarp žodžių ir jų kiekis per tam tikrą laiko vienetą. Meluojantys žmonės žodžių pasako mažiau, nes gerai juos apgalvoja, tačiau suklydę ar susijaudinę pradeda vartoti daug jaustukų, painiojasi, kartais pradeda mikčioti.
„Žmonės dažnai nemoka meluoti taip gerai, kaip jiems atrodo. Todėl stebint elgesį galima pastebėti net mažiausius melo ženklus“, - įsitikinęs psichologas.
Melo atskleidimo strategijos
Kalbėdamas apie melo atskleidimo ypatumus, prof. G. Valickas sakė, kad norint įvertinti gautos informacijos patikimumą svarbu pasirinkti tinkamą apklausos strategiją. Kai kurie melo požymiai ir jo atskleidimo metodikos yra plačiai aprašytos psichologijos vadovėliuose, todėl gali būti mažiau patikimos, nes pasidarė per daug gerai žinomos.
„Tie žmonės, kurie meluoja, tam gerai pasiruošia. Jei padariniai yra labai svarbūs, kartais net samdomas psichologas, kuris pamokytų, kaip geriau sumeluoti. Žinoma, tokia praktika taikoma ir geriems tikslams, pavyzdžiui, pareigūnui operatyvininkui, kuris bando infiltruotis į nusikalstamą gaują. Jei jis išsiduos, tai gali kainuoti gyvybę“, - kalbėjo prof. G.
Tyrėjai psichologai, norėdami atskleisti melą, pasinaudoja visa asmens suteikiama informacija - nuo verbalinės kalbos iki odos spalvos pakitimų.
Melas kultūriniame ir socialiniame kontekste
Melas yra sudėtingas reiškinys, kurį veikia kultūriniai ir socialiniai kontekstai. Skirtingose kultūrose melas gali būti vertinamas skirtingai - tai, kas vienoje kultūroje laikoma baltu melu, kitoje gali būti laikoma nepriimtina apgaaule.
Be to, socialinė aplinka taip pat daro įtaką melo paplitimui. Pavyzdžiui, konkurencingoje darbo aplinkoje žmonės gali būti labiau linkę meluoti, siekdami gauti pranašumą prieš kitus.
Melas ir moralė
Moralės sergėtojai tvirtina, kad laimę įmanoma pasiekti tik laikantis dešimt Dievo įsakymų. Nekalbėk netiesos - toks yra aštuntas Dievo įsakymas. Jis esą atima iš žmogaus saugumo jausmą. Nėra nė vieno, kuris nė karto nebūtų sumelavęs, nors kiekvienas žino, kad tikroji vertybė yra tiesa.