Autizmas ir Šizofrenija: Kaip Atpažinti Skirtingus Sutrikimus Ir Išvengti Klaidingų Diagnozių

Praėjo laikai, kai autizmo diagnozė buvo suvokiama kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien jau aiškiai suprantame, kad tai yra du skirtingi sutrikimai, nors kartais ir pasireiškiantys panašiais simptomais. Autizmas tampa vienu iš didžiausią paplitimą turinčiu sutrikimu.

Autizmas: Raidos Sutrikimas

Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu, kuris veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.

Autizmo Paplitimas ir Ankstyva Diagnostika

Prognozuojama, kad autizmas bus diagnozuotas didesniam skaičiui vaikų, nei diabetas, vėžys ir AIDS paėmus kartu. Berniukams autizmas diagnozuojamas 3-4 kartus dažniau nei mergaitėms. Nuo praeito šimtmečio devinto dešimtmečio žmonių su autizmo diagnoze skaičius išaugo dalinai dėl pasikeitusio požiūrio į šią diagnozę, todėl nėra aišku ar padidėjo realus šio sutrikimo paplitimas (Newschaffer, Croen, Daniels ir kt., 2007). Nėra medicininio autizmo gydymo, tačiau ankstyva diagnostika ir neuždelsta ankstyva ir intensyvi pagalba, gali pagerinti vaiko ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Tinkamai auklėjant, šie vaikai, vėliau suaugusieji prisitaiko prie visuomenės ir gyvena visiems įprastą gyvenimą.

Autizmo Spektro Sutrikimai ir Kalbos Raida

Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS), kalbos raida yra savita. Dauguma jų pasaulį suvokia kitaip nei jų neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Todėl svarbu įvertinti ne „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, o „kam“ ir „ką“ reiškia jo kalba. Švietimo sistema turi prisitaikyti prie tokių unikalių poreikių.

Autizmo Atvejų Augimas

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje ir Lietuvoje pastebimas autizmo atvejų skaičiaus augimas. JAV nuo 1980 m. iki 2020 m. šis rodiklis išaugo nuo 1 iš 10 tūkst. iki 1 iš 36 vaikų, Lietuvoje per penkerius metus atvejų skaičius padidėjo nuo 172 iki 460 - 100 tūkst. vaikų. Visgi, Lietuvos mokyklos dar nėra pakankamai pasiruošusios priimti tokius vaikus. Trūksta žinių, priemonių ir lankstumo ugdymo programose, o daugelis vaikų susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi.

Taip pat skaitykite: Autizmo spektro sutrikimas

Verbalinio Elgesio Etapų Vertinimo ir Programos Sudarymo Metodika (VB-MAPP)

Mykolo Romerio universiteto (MRU) edukologijos srities daktarė Eglė Steponėnienė savo disertacijoje Lietuvos kontekstui adaptavo JAV elgesio analizės daktaro Marko L. Sundbergo Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodiką, VB-MAPP (angl. Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program). Pastaroji skirta autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos ir socialiniams įgūdžiams vertinti bei sukurti efektyvią ugdymo strategiją.

VB-MAPP pristatoma kaip autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kriterinis kalbos ir socialinių įgūdžių vertinimo įrankis. Įtrauktis švietime reiškia ne tik fizinį buvimą klasėje, bet ir galimybę mokytis, naudojant moksliškai grįstus metodus, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus. Tradicinis kalbos vertinimas remiasi tuo, ar vaikas supranta ir vartoja žodžius, tačiau E. Steponėnienė savo tyrime remiasi B. F. Skinnerio bihevioristine verbalinio elgesio analize, kuri leidžia kalbą vertinti pagal pastarosios funkciją - ko vaikas siekia savo komunikacija? Toks funkcionalus požiūris leidžia tiksliau atpažinti ir ugdyti svarbius komunikacijos įgūdžius, ypač kai kalbos sutrikimai yra itin ryškūs.

E. Steponėnienė pabrėžia pragmatizmo svarbą - vertinimo sistemos turi būti praktiškai naudingos. „Vertinimo sistema turi būti tokia, kuri padeda mokytojui ir vaikui, o ne tik atspindi statistiką“, - rašo ji disertacijoje. Jos atliktas VB-MAPP vertinimo instrumento adaptavimas lietuvių kalba įrodė, kad lietuviška versija tiksliai atspindi kalbos ir socialinius įgūdžius ir Lietuvos kontekste, leidžia stebėti pažangą ir planuoti individualizuotą ugdymą įvairiose aplinkose.

Kadangi originalus VB-MAPP instrumentas sukurtas anglų kalba ir pagrįstas anglakalbe kultūra, instrumento kūrėjo nuomone, MRU tyrėjos disertacijoje ši sistema buvo sėkmingai adaptuota Lietuvos kontekstui - jos lingvistinės ir kultūrinės modifikacijos leidžia tiksliau atspindėti lietuvių kalbos ypatumus.

E. Steponėnienė siūlo toliau gilintis į svarbiausius VB-MAPP vertinamus gebėjimus, ypač į vaikų gebėjimą atkartoti garsus (echoika) ir atsakyti į klausimus (intreverbalus). Vaikų pažanga turi būti stebima nuolat, o duomenys gauti naudojant VB-MAPP metodiką, turėtų padėti planuoti individualizuotą pagalbą. Kad tai būtų įmanoma, pedagogams reikia suteikti praktinių žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. Tyrėja taip pat kviečia toliau tobulinti lietuvišką VB-MAPP versiją, atsižvelgiant į mūsų šalies kalbinę ir kultūrinę aplinką. „Valstybės lygmens sprendimai turėtų padėti šiai metodikai plačiai įsitvirtinti ugdymo įstaigose - reikalingi ne tik ištekliai, bet ir aiškus palaikymas iš švietimo politikos formuotojų“, - sako dr. E. Steponėnienė.

Taip pat skaitykite: Vaikų bendravimo psichologija

Logopedų Seminarų Temos

Šiuolaikiniai seminarai logopedams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, apima įvairias temas, kurios padeda specialistams geriau suprasti ir efektyviau dirbti su šiais vaikais.

Vaikų kalbinės raidos sutrikimai, jų priežastys, vertinimo ypatumai ir metodai: Seminaruose supažindinama su vaikų raidos sutrikimų vertinimo būdais, testais, jų taikymu, interpretacijos ypatumais.
Alternatyvi komunikacija, jos rūšys ir taikymas: Supažindinama su alternatyvios komunikacijos metodais ir jų taikymo dirbant su vaikais ir jų šeimomis.
Sensorinė stimuliacija: Supažindinama su sensorinių sutrikimų diagnostikos ir terapijos metodais ir priemonėmis.
Alkoholinis vaisiaus sindromas: logopedinė ir pedagoginė stimuliacija: Supažindinama su kalbinės raidos vertinimo ir terapijos ypatumais esant AVS.
Įgyti vaikų kalbos, komunikacijos ir maitinimosi sutrikimai (progresuojantys ir neprogresuojantys): Supažindinama su vaikų kalbos sutrikimais po galvos smegenų traumų, sergant nervų-raumenų ir kt. ligomis.
Maitinimo terapija: Mokoma padėčių pritaikymo ir kt. maitinimosi sutrikimo funkcinio vertinimo ir terapijos metodais.
Sutrikusios raidos vaiko burnos higiena ir jos svarba maitinimuisi bei komunikacijai: Supažindinama su pagrindiniais neįgalių vaikų burnos higienos principais, tėvų ir vaikų mokymo galimybėmis.
Padėties svarba komunikacijai (kompensacinės technikos pritaikymas): Kompensacinės technikos pritaikymas ir logoterapeuto darbas kartu su ergoterapeutu ir kineziterapeutu.
Dailės ir muzikos svarba kalbos ir komunikacijos stimuliavimui: Supažindinama su metodais ir priemonėmis, kurios išplečia kalbos ir komunikacijos stimuliacijos galimybes.
Psichologinio vertinimo ir psichologo darbo svarba logoterapijoje: Supažindinama su intelekto vertinimo būdais, testais, interpretacija, ryšiu su kalbos ir komunikacijos sutrikimais.
Autizmas ir jų gydymo principai: Etiologija, epidemiologija, klinika ir naujas požiūris į funkcinius vertinimo bei terapijos metodus bei priemones.
Protinis atsilikimas, epilepsija: Etiologija, epidemiologija, klinika ir ryšys su kalbos sutrikimu. Funkciniai vertinimo ir terapijos metodai.
Ergoterapijos taikymas neurologiniams ligoniams: Supažindinama su pagrindinėmis ergoterapijos sąvokomis bei ergoterapijos tikslais ir uždaviniais. Paaiškinamos pagrindinės ergoterapijos taikymo kryptys, vieta reabilitacijos specialistų komandoje. Pristatomi ergoterapijos tyrimo bei taikymo metodai neurologiniams ligoniams esant kalbos sutrikimui.

Papildomos Seminarų ir Mokymų Temos

Be specializuotų seminarų apie autizmą, logopedams taip pat naudinga dalyvauti mokymuose, kurie apima platesnes temas, susijusias su kalbos ir komunikacijos sutrikimais:

Reabilitacijos sistema Lietuvoje.
Biososialinių funkcijų vertinimas.
Psichosocialinė reabilitacija.
Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, reabilitacijos ypatumai.
Trauminio galvos smegenų sužalojimo pasekmės.
Pažinimo funkcijų ir elgesio sutrikimai asmenims, patyrusiems trauminį galvos smegenų sužalojimą. Farmakoterapija.
Komoje esančių ligonių reabilitacijos principai.
Neurologinių ligonių klinikinės būklės įvertinimas.
Reabilitacija po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.
Tarptautinė kalbos sutrikimų klasifikacija.
Impresyvios kalbos sutrikimas. Specifinis kalbos sutrikimas pažeidus kairįjį smegenų pusrutulį.
Artikuliacinės motorikos sutrikimai ir jų šalinimas.
Balso sutrikimo šalinimas. Kvėpavimo kontrolė ir kalbinis kvėpavimas. Balso sutrikimų priežastys: organinės, neurologinės, psichogeninės ligos. Rijimo sutrikimai.
Ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Verbalinės komunikacijos sutrikimai dėl artikuliacinės motorikos disfunkcijos.
Abilitacija, jos organizavimo principai Lietuvoje ir pasaulyje.
Dauno, alkoholinis vaisiaus sindromas.CP ir jų gydymo principai. Naujas požiūris į cerebrinio paralyžiaus priežastis, apibrėžimą ir klasifikaciją.
MMC, hydrocefalija ir jų gydymo principai.
Ligonių, patyrusių galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, kineziterapijos ypatumai.
Kalbos sutrikimo vertinimas.
Sensorinės afazijos šalinimas.
Motorinės afazijos šalinimas.
Balso atstatymas po gerklų pašalinimo operacijos.
Kalbos sutrikimas-dizatrija.
Agrafijos, aleksijos, akalkulijos šalinimas.
Kineziterapijos taikymas ligoniams, patyrusiems galvos smegenų kraujotakos sutrikimus.
Maitinimosi sutrikimai.

Mokymų ir Seminarų Svarba

Dalyvavimas seminaruose ir mokymuose yra labai svarbus logopedams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Šie renginiai suteikia naujausių žinių, praktinių įgūdžių ir leidžia susipažinti su naujomis metodikomis bei terapijomis. Reguliarus dalyvavimas tokiuose renginiuose užtikrina, kad logopedai galės teikti efektyviausią ir individualizuotą pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, bei jų šeimoms.

Praktiniai Užsiėmimai ir Metodinės Dienos

Praktiniai užsiėmimai ir metodinės dienos taip pat yra svarbi logopedų kvalifikacijos kėlimo dalis. Šių renginių metu specialistai gali dalintis patirtimi, aptarti konkrečius atvejus ir mokytis vieni iš kitų. Vadovėlyje “Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika” išsamiai nagrinėjamas mikčiojimo fenomenas. Skaitytojai turės galimybę susipažinti su mikčiojimo kilmę aiškinančiomis teorijomis, mikčiojimo požymiais, jo pobūdį ir intensyvumą lemiančiais veiksniais.

Logopedo Profesijos Diena

Kovo 6 d. Europoje yra minima logopedo profesijos diena. Europos logopedų asociacija (CPLOL), vienijanti daugelio šalių specialistų organizacijas, 2004 metais priėmė nutarimą minėti logopedo profesijos dieną. Lietuvos logopedų asociacija nuo 2010 metų tapo Europos logopedų organizacijos nare. Kiekvienais metais yra skelbiama tema, kuriai skiriamas didžiausias specialistų dėmesys, organizuojamos konferencijos ir seminarai. Šių metų tema yra rijimo sutrikimai. Maitinimosi, gėrimo ir rijimo sunkumus, kuriuos logopedai įvardija disfagijos sąvoka, gali patirti įvairaus amžiaus asmenys. Maitinimosi ir rijimo sunkumai gali pasireikšti dėl įvairių raidos sutrikimų, judėjimo negalių, smegenų traumos, insulto, demencijos ar onkologinių ligų. Disfagija gali nulemti netinkamą mitybą, dehidrataciją, kvėpavimo takų infekcijas bei sutrikdyti asmens psichloginę savijautą. Pasireiškus tokiems sunkumams, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus - logopedą, gydytoją ar dietologą.

Taip pat skaitykite: Šeimų stiprinimo iniciatyvos

Logopedo Profesinės Veiklos Aktualijos

Minint logopedo profesijos dieną yra siekiama atkreipti visuomenės, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių asmenų, jų šeimos narių ir specialistų (šeimos gydytojų, pedagogų) dėmesį į aktualias problemas ir siekti kvalifikuotos pagalbos bei formuoti prevencijos strategijas. Profesinės dienos proga Lietuvos logopedų asociacija, bendradarbiaujant su Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetu, organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Logopedų / logoterapeutų profesinės veiklos aktualijos“, kurioje siekiama sutelkti švietimo ir sveikatos priežiūros institucijose dirbančius logopedus ir logoterapeutus, skatinant juos pasidalyti praktikos aktualijomis, sėkminga patirtimi ir iššūkiais, profesiniais interesais.

Autizmo Atpažinimas ir Gydymo Būdai

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.

Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.

Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai.

Specialiojo Ugdymo Istorija ir Pasiekimai

Intelekto sutrikimas dažnai būna tik antrinė problema, atsiradusi dėl komunikacijos trūkumo ar netinkamo ugdymo. Šiuo metu keičiasi protinės ir fizinės negalios suvokimas. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, kurių intelektas yra normalus arba aukštas, poreikiai dažniausiai yra neatpažįstami ir netenkinami. Šie vaikai dažnai neturi diagnozės ir nustatyto sutrikimo. Todėl vaikams, turintiems Aspergerio ar autizmo spektro sutrikimą, kurių intelektas yra normalus arba aukštas, nesuteikiama tinkama pagalba ir jie susiduria su mokymosi sunkumais, negeba elgtis mokyklos aplinkoje, ilgainiui pradeda atsilikti nuo bendraamžių. Paauglystėje vystosi antrinės problemos ir jiems reikalinga parama/konsultavimas, pagalba. Mokymų metu bus aptariama specialiojo ugdymo istorija ir pasiekimai, kai ugdymas taikomas mokiniams su fizine ir protine negalia, normalaus ir aukšto intelekto mokinių, turinčių autizmo spektro ar Aspergerio sutrikimą atpažinimo metodai. Mokymu metu bus išvardinti jų poreikiai ir aptarta, kokias strategijas naudojant galima įgyvendinti sėkmingą šių žmonių ugdymą ir teikti emocinę paramą (ikimokyklinis, mokyklinis amžius, paauglystė ir jauni suaugę).

Tarptautinė Logopedų ir Foniatrų Asociacija (IALP)

Tarptautinė logopedų ir foniatrų asociacija (IALP) savo veiklą pradėjo 1924 m. Siekdamas suvienyti mokslininkus ir specialistus - praktikus besidominčius kalbos, balso, klausos, rijimo sutrikimais ją įkūrė Dr. E. Froeshels, Austrijoje. Šiuo metu IALP veikloje dalyvauja daugia… Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.

"Raudonos Vėliavėlės"

Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
24 mėn.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.

Aspergerio Sindromas

Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.

Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas. Parengta bendradarbiaujant su Asociacija Lietaus vaikai ir gyd. Tomui Eicher-Lorkai oficialiai diagnozotas Aspergerio sindromas, vienas iš autizmo spekttro sutrikimų. Jis tikina - diagnozė netrukdo jam išvysti visas gyvenimo spalvas, siekti savo asmeninių ar profesinių tikslų.

tags: #vdu #paskaita #autizmas #ir #sizofrenija