Jau nuo mažens esame mokomi, kad melas ir apgaulė yra blogi dalykai, todėl dažniausiai stengiamės jų vengti. Tačiau retai susimąstome, kad žmonės dažnai linkę apgaudinėti save, o tai apsunkina jų pačių ir artimųjų gyvenimą. Ar tai gali būti priežastis, kodėl aplinkui tiek daug nelaimingų ir nepatenkintų savo būtimi žmonių? Ne visada lengva būti sąžiningam su kitais, nes kartais mandagumas ar atsargumas reikalauja susilaikyti nuo kritiškos nuomonės išsakymo bendradarbiui ar vadovui. Taip pat žinome, kad auklėjant vaikus pagyrimai yra veiksmingesni nei kritika. Tačiau dar sunkiau būti sąžiningam sau pačiam, nes labiausiai paplitęs melas yra melas sau, kuris gali būti pavojingas.
Saviapgaulės Priežastys ir Pasekmės
Žmonės save apgaudinėja dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai tai daro tie, kurių požiūris į save yra neteisingas. Vaikystėje artimi šeimos nariai, giminės, auklėtojai ir mokytojai vertina mūsų elgesį ir asmens savybes. Remdamasis šiais atsiliepimais, vaikas mokosi save suvokti ir vertinti. Svarbu, kad ši informacija apie vaiką būtų ne tik teisinga, bet ir subalansuota. Jei tėvai linkę pabrėžti tik geras savybes ir elgesį, vaikas palaipsniui suvoks save kaip ypatingą ir geresnį už kitus, susiformuos Narcizo kompleksas. Užaugęs nereiklumo ir pagyrų aplinkoje, jis lauks panašaus požiūrio ir iš kitų. Tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus, jis turės trūkumų, klys ir jam kažkas nepavyks, todėl nemokės priimti su juo susijusios neigiamos informacijos, ją ignoruos arba interpretuos sau palankiau. Pavyzdžiui, aiškins, kad kiti jam pavydi, yra kvaili, nes nemato jo teigiamų savybių ir pasiekimų.
Kita tėvų klaida ugdant vaiką yra pernelyg kritiškas vertinimas. Tuomet vaikas išmoks save suvokti kaip niekam tikusį ir nevisavertį. Jam trūks pasitikėjimo savimi, todėl suaugęs vengs atsakomybės už savo gyvenimo kokybę.
Kita saviapgaulės priežastis yra žmogaus inercija arba tingumas, kurią dažnai slepiame po įvairiomis kaukėmis. Kartais žmogus sako: „Padariau klaidą praeityje, nes ne tuos mokslus baigiau, ne ten apsigyvenau, ne tą darbą dirbu. Ir nieko jau dabar nepadarysiu.“ Žmogus vis grįžta mintimis prie to paties, tačiau giliai viduje žino, kad keisti savo gyvenimą niekada nevėlu. Tie, kurie ryžtasi, vėliau stebisi, kodėl taip ilgai delsė. Kartais toks žmogus bando save įtikinti, kad jam „neskirta“ įgyvendinti savo svajones. Bet juk jos yra dovana, duota mums tam, kad savo pastangomis paverstume jas gyvenimo tikrove. Kita vertus, žmogus kartais guodžiasi, kad laimingas pasijaus tik tada, kai pasieks tikslą. Tačiau laimingi turime mokytis būti kiekvieną dieną, atrasti būties džiaugsmą jau čia ir dabar. Atidėlioti veikimą vėlesniam laikui - tai dar viena dažna saviapgaulė.
Kad ir kaip paradoksalu būtų, saviapgaulės priežastis yra ir baimė, nes ji trukdo kai kuriems suvokti tiesą. Kodėl? Jei ją suvoks, reikės priimti kažkokį sprendimą, keisis įprasta gyvenimo rutina ir t. t. Kai kurie tėvai linkę ignoruoti netinkamą paauglio elgesį, save guosdami, kad „dabar jau toks tas šiuolaikinis jaunimas“. Psichologinio konsultavimo praktikoje neretai būna, kad sutuoktiniai kreipiasi psichologinės pagalbos, kai santykiai jau būna smarkiai pašliję. Daugelį metų jie stengėsi nematyti atsiradusių problemų, guodė save mintimi, kad tai „normalus gyvenimas“, arba galvojo, kad nesklandumai savaime susitvarkys. Kitaip sakant, daugelį metų save apgaudinėjo.
Taip pat skaitykite: Harmoninga darbo aplinka
Dažnai žmonės apgaudinėja save siekdami išsaugoti aukštą savivertę savo pačių akyse. Štai vadovas nepripažins savo nekompetencijos, pvz., kad jam sunkiai sekasi sutarti su kitais (ir pavaldiniais, ir verslo partneriais). Jei atidžiau pažvelgtų į save, suprastų, kad vadovavimas - ne jam. Bet jis save apgaudinės kaltindamas aplinkinius, o pats sieks jaustis kompetentingas. Kai žmogus nesugeba pasiekti tikslo dėl to, kad per mažai stengėsi, o gal tikslas buvo ne jo jėgoms, jis guodžiasi, kad dabar dar geriau, nes mato tos nesėkmės gerąją pusę. Pvz., nelaimėjęs konkurso į vadovaujamas pareigas sakys sau: „Galva bus ramesnė, turėsiu daugiau laisvalaikio“ ir pan.
Kaip Atpažinti Saviapgaulę
Meluoti sau mus dažniausiai verčia kaltės jausmas ir gėda. Nemeluoti sau sunku, bet dar sunkiau galiausiai pripažinti, kad gyvenai save apgaudinėdamas. Jei to nepripažinsime, ir toliau darysime tas pačias klaidas ir kankinsimės. Meluojame sau, kai perkame ketvirtus šį sezoną batus, pasiteisindami, kad šiandien „geros nuolaidos“, kai aiškiname sau, kad dėl nelaimingos vaikystės neteisingai pasirinkome gyvenimo palydovą ir t. t.
Pirmiausia reikia stebėti save ir analizuoti. Vienas iš svarbiausių atpažinimo šaltinių yra mūsų emocijos. Pavyzdžiui, jaučiate, kad kažkas jūsų romantiškoje draugystėje ne taip, kad draugas įnikęs į alų. Sukluskite, panagrinėkite tuos jausmus atidžiau ir gal laiku suprasite, kad tai ne eilinis pomėgis, o jau rimtesnė problema.
Svarbios yra mūsų mintys. Dažniausiai manome, kad jos visada teisingos, nes tiksliai atspindi tikrovę. Deja, taip yra ne visada. Kartais suprantame, kad esame šališki kai kurių žmonių atžvilgiu, pvz., nemėgstamo žmogaus elgesį būsime linkę vertinti neigiamai. Tačiau esame šališki ir savo pačių atžvilgiu. Psichologiniais tyrimais įrodyta, kad suvokdami kitų klaidas, mes dažniausiai jas aiškiname jų asmeninėmis savybėmis („tinginys“, „neatsakingas“ ir pan.), o savo pačių „susimovimus“ aiškiname aplinkybėmis („nebuvo pakankamai laiko“, „atsirado nenumatytų kliūčių“ ir pan.). Taigi retkarčiais mums vertėtų atsakyti į klausimą, ar galiu pasitikėti savo sprendimais.
Galiausiai dar vienas svarbus tyrinėjimo objektas turėtų būti mūsų elgesys. Pavyzdžiui, žmogus nenori prisipažinti, kad yra pavydus, net tada, kai smulkmeniškai kamantinėja žmoną / vyrą apie praleistą dieną: ką tuo ir tuo laiku veikė, kur buvo, su kuo bendravo. Apgaulės tikslas yra nuslėpti tiesą ir pateikti tikrovę tokią, kokios mums reikia, kokios norime. Jei nesuprantu pokalbio, dar nereiškia, kad pašnekovas „vaidina“ labai protingą, nes gali būti, kad man trūksta žinių ir išmanymo toje srityje. Tiesiog reikia stengtis išmokti atskirti faktus nuo jų aiškinimo. Įsivaizduokime, jog vadovas sukritikavo pavaldinio darbą. Aišku, dažniausiai darbuotojas pagalvos, kad vadovas prastai nusiteikęs, kabinėjasi prie smulkmenų ir pan. Tačiau situaciją galima vertinti ir kitaip.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su nemiga: patarimai ir gydymo būdai
Savikritiškumas ir Savęs Tobulinimas
Siekiant gyvenimo tikslų, nepakanka žinoti savo stipriąsias puses ir remtis tik jomis. Labai svarbu kuo geriau pažinti ir savo silpnybes ir būti savikritiškam, antraip jų neįveiksime. Santykyje su savimi kiekvienas turime pasirinkimą: meluoti sau ar ne. Vieni pasirenka eikvoti laiką ir energiją saviapgaulei, ieškodami savo nevykusio gyvenimo pateisinimų, o kiti ieško galimybių tobulinti save ir gyvenimą.
Asmeninės Savybės Darbo Paieškoje
Kvalifikaciniai reikalavimai labai priklauso nuo darbo pobūdžio, pareigų srities ir jų lygio, tačiau, kalbant apibendrintai, pagrindiniai ir dažniausiai nurodomi reikalavimai kandidatams yra šie: darbo patirtis (bent 2 metų), išsilavinimas (dažnu atveju nurodomas tik minimalus reikalaujamas išsilavinimo lygis, rečiau specifinės srities išsilavinimas), kompiuterinis raštingumas (įprastai pakanka MS Office programų paketo, IT, finansų, inžinerijos ir kt. srityse reikalingos specifinių programų žinios ir darbo jomis patirtis), užsienio kalbų žinios (įprastai iš kandidatų tikimasi bent dviejų užsienio kalbų žinių: rusų ir anglų (bent B1 lygiu), o pastaruoju metu vis dažniau atsiranda poreikis ir kitoms kalboms: lenkų, skandinavų, vakarų Europos šalių ir pan.).
Žinoma, yra nemažai išskirtinių atvejų, kur pavyzdžiui įmonei svarbu, kad kandidatas turėtų tik tam tikrų specifinių žnių, o viso kito įmonė yra pasiruošusi išmokyti. Štai pavyzdžiui, Runway International - tarptautinis klientų aptarnavimo centras iš kandidatų tikisi tik užsienio kalbų žinių (skandinavų, italų, ispanų, vokiečių, prancūzų). Darbo patirtis jiems ne tiek svarbu, kiek kandidato noras ir gebėjimas mokytis.
Tuo tarpu IKEA Lietuva įmonės personalo specialistai įsitikinę, kad kiekvienas žmogus įmonei gali pasiūlyti ko nors vertingo, todėl kandidatams neturi ypatingų reikalavimų, svarbiausia, kad jie norėtų dirbti ir tobulėti. Šioje įmonėje žmogiškosios vertybės yra jų darbo ir atviros, draugiškos kultūros pagrindas.
Taigi, asmeninės savybės kartais ima viršų ir groja pirmu smuiku darbuotojų paieškos procese. Išanalizavę šimtus darbo pasiūlymų pastebėjome, kad didžiojoje dalyje darbo pasiūlymų reikalavimuose figuruoja tos pačios ar panašios asmeninės savybės.
Taip pat skaitykite: Žiemos Depresija
Top 5 Asmeninės Savybės Darbo Skelbimuose
Motyvacija ir savimotyvacija. Įmonės tikisi, kad priimtas į darbą kandidatas noriai atliks jam patikėtas užduotis, prisiims atsakomybę ir neišeis iš darbo po kelių mėnesių. Dažna darbuotojų kaita nėra paranki įmonėms, todėl darbuotojų motyvacijai jos skiria ypatingą dėmesį. Šiuo metu viena iš pagrindinių darbo rinkos aktualijų yra, kaip išlaikyti darbuotojo motyvaciją, lojalumą įmonei ir turėti ilgalaikius darbuotojus. Stipria savimotyvacija pasižymintys, darbštūs kandidatai yra aukso vertės.
Komunikabilumas ir bendravimas, bendradarbiavimas ir gebėjimas dirbti komandoje. Įmonės stengiasi sutelkti ir suvienyti komandas, skatina bendradarbiavimą, todėl gebėjimas dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje yra ypač aktualus. O gebėjimas sklandžiai reikšti savo mintis, išgryninti problemą, pateikti sprendimus, siekimas bendrų tikslų, pagalba kolegoms nelieka nepastebėti darbdavių.
Iniciatyvumas, aktyvumas ir atsakingumas. Žinoma, yra ir “pasyvių” darbų, kur reikia tik tiksliai atlikti nurodytas užduotis, tačiau aktyvūs, imlūs, ieškantys ir gebantys rasti sprendimus darbuotojai turi didesnį pasisekimą ir greičiau kopia karjeros laiptais.
Gebėjimas mokytis ir nuolatinis tobulėjimas. Nors darbo skelbimų pastaruoju metu yra tikrai daug, tačiau gerų-laisvų kandidatų nėra tiek daug. Darbdaviai supranta, kad gali nepavykti surasti visus reikalavimus atitinkančių kandidatų, todėl jiems ypač svarbu, kad kandidatas bent jau turėtų potencialo mokytis ir norėtų tobulėti. Tokiu atveju, įmonės priima darbuotojus su perspektyva juos užsiauginti pagal savo poreikius. Besikeičianti darbo rinka pastoviai reikalauja naujų įgūdžių, todėl gebėjimas lanksčiai reaguoti į pokyčius, greitai prisiderinti ir išmokti naujų dalykų yra ypač svarbios kandidatų savybės.
Pozityvumas ir atsparumas stresui. Gal kiekviename kolektyve kaip medaus statinėje laiks nuo laiko pasitaiko deguto šaukštas - kolega, kurio varikliukas intrigos, manipuliacijos, apkalbos ir kiti komandą destabilizuojantys dalykai. Todėl kandidatų sveikas, racionalus ir pozityvus požiūris, gebėjimas savarankiškai spręsti poroblemas, neužkraunant jų kolegoms, ar nekaltinat kitų dėl savų problemų prisideda prie teigiamo įmonės mikroklimato išlaikymo ir yra vertinamas darbdavių.
Kas Svarbiau: Kompetencijos ar Asmeninės Savybės?
Pateiksime pavyzdį, Danske Bank Global Service Lithuania siūlo darbą bankų, IT, duomenų analitikos, administravimo sričių darbuotojams, o jų darbo skelbimuose didžiąją dalį reikalavimų skilties užima ne techniniai, kvalifikaciniai įgūdžiai, o asmeninės savybės. Ši įmonė orientuota į talentų, norinčių ir gebančių įgyti naujų kompetencijų, mokytis, dalintis patirtimi ir siekti karjeros, pritraukimą.
Lietuviško kapitalo įmonės, tokios kaip Žemaitijos pienas taip pat supranta, kokia svarbi yra kandidato asmeninių savybių ir profesinės kvalifikacijos dermė. Įmonė siūlo darbą specialistams bei vadovams ir mano, kad kandidatai turi turėti tinkamas savybes, tokias kaip: lojalumas, atsakingumas, lankstumas bei sąžiningumas.
Kiekviena įmonė ir kiekviena darbo pozicija unikali, tačiau net ir aukščiausio lygio darbinė kvalifikacija nebus tinkamai įvertinta, jei kandidato asmeninės savybės, vertybės ir požiūris į darbą neatitiks įmonės nuostatų ir vertybių.
Iš esmės, kandidatai gali tobulėti tiek profesinėje srityje, tiek kaip asmenybė, tačiau tai priklauso nuo pačio žmogaus. Būtent tai darbdavys ir siekia išsiaiškinti susitikimo su kandidatu metu, ar jis turi pakankamai motyvacijos mokytis ir tobulėti, ar verta skirti laiką ir investuoti pinigus į ne visus reikalavimus atitinkantį potencialų darbuotoją. Todėl, taip, asmeninės savybės darbo paieškos metu yra kritiškai svarbios ir atrankos baigtį lemiantis aspektas.
Darbuotojų Veiklos Vertinimas
Pagrindinis darbuotojų veiklos vertinimo tikslas - skatinti darbuotojus siekti veiklos sėkmės ir sukurti papildomų prielaidų jų darbo našumui didinti. Tinkamas darbuotojų metinis vertinimas yra vienas svarbiausių įmonės augimo veiksnių, tačiau neretai įmonėse atvirai pripažįstama, kad joje įdiegta darbuotojų vertinimo sistema - tai formali procedūra, kurios reali nauda įmonei labai miglota.
Pokalbiui ruošiasi ir darbuotojas, ir jo vertintojas - tiesioginis vadovas. Abu pokalbio dalyviai nagrinėja tuos pačius dokumentus ir turi tas pačias pokalbio metodines instrukcijas. Kad pokalbis būtų prasmingas abiem pusėms, svarbu, kad įmonė turėtų pasirengusi veiklos efektyvumo rodiklius konkrečiai pareigybei ar jų grupei. Juos įvardyti ne visada yra lengva. Kur kas paprasčiau matuoti darbuotojo veiklos efektyvumą kiekybiniais rodikliais: apyvarta, išdirbis, aptarnautų klientų skaičius, naujų ir nuolatinių klientų skaičius, įgyvendinti projektai, pasirašytos sutartys ir pan. Tačiau juk ne visos pareigybės įmonėje kuria konkrečiai apskaičiuojamą pridėtinę vertę. Svarbu susitarti, kaip matuosite, pavyzdžiui, biuro administratorės, finansininko, personalo vadybininko ar padalinio vadovo veiklos rezultatus. Šie veiklos efektyvumo kriterijai kiekvienai pareigybei turi būti iš anksto parengti ir dokumentuoti.
Kitas svarbus dokumentas, būtinas tinkamai parengtam vertinimo pokalbiui, - pareigybės kompetencijų aprašymas. Tai dokumentas, kuriame įvardijama, kokių žinių ir įgūdžių turi turėti konkrečios pareigybės darbuotojas, kad veiksmingai vykdytų pareigybinėje instrukcijoje aprašomas funkcijas. Tai lyg idealaus darbuotojo modelis. Kai kurios įmonės išsamų darbuotojo kompetencijų aprašymą pateikia būtent pareigybinės instrukcijos dokumento struktūroje, ir tai yra visiškai logiškas sprendimas. Kuo išsamesnis kompetencijų aprašymas, tuo aiškesni žmogui yra įmonės lūkesčiai dėl jo veiklos efektyvumo.
Trečiasis pasirengimo etapas - sutarti dėl kompetencijų ir veiklos rezultatų vertinimo skalės, t. y. kokią sistemą naudosite. Galbūt tai bus skalė - puikiai, labai gerai, gerai, patenkinamai, blogai, labai blogai - ar kokia kitokia. Pavyzdžiui, kada sakysite, kad veiksmingai aptarnauja, o kada - nepatenkinamai aptarnauja, už kokią apyvartą girsite, kada raginsite siekti gerokai aukštesnių rezultatų, o kada pardavimo ar paslaugos paklausos nuosmukį laikysite objektyvia savo verslo aplinkybe.
Pasirengimas Metiniam Pokalbiui
Pagrindiniai darbai ruošiantis metiniam pokalbiui:
- Įvertinti darbuotojo veiklą pagal pareigybines funkcijas, kompetencijas ir jo veiklos efektyvumo kriterijus remiantis įmonės nustatyta vertinimo skale.
- Susitarti dėl kito veiklos laikotarpio prioritetinių tikslų, veiklų ir kompetencijų.
Kuriuos darbus, projektus, klientus ar kt. Kuriuos darbus, užduotis, funkcijas vykdydami patyrėte daugiausia trukdžių, problemų, įtampos, streso? Kokios buvo priežastys? Kaip aš, kaip vadovas, galėčiau Jums padėti? Kurių darbų, užduočių, funkcijų norėtumėte atsisakyti ateityje, perduoti kam nors kitam? Kurių darbų, užduočių, funkcijų norėtumėte imtis ateityje, jeigu sudarytume galimybes atsisakyti labiausiai nemotyvuojančių veiklų? Ko reikia, kad Jūsų darbo diena būtų Jums gera ir prasminga? Jeigu pats nuspręstumėte išeiti iš darbo šioje įmonėje, ko labiausiai trūktų? Kurios Jūsų kompetencijos turėtų būti labiausiai tobulintinos ateinančiais metais? Kodėl būtent jas laikote prioritetinėmis? Įvairūs konkretūs klausimai, susiję su įmonės ar padalinio veiklų analize ir tobulinimu. Pavyzdžiui, kaip Jums atrodo, kodėl per praėjusius metus praradome net 15 proc. nuolatinių klientų?
Tai tik orientaciniai vertinimo pokalbio klausimai, tačiau būtent jie yra gyvojo pokalbio scenarijaus pagrindas. Svarbu, kad modeliuojant šiuos klausimus būtų siekiama gauti visą reikiamą informaciją, kad būtų pasiekti visi vertinimo tikslai, kurie jau buvo apžvelgti straipsnio pradžioje. Tinkamas pasirengimas pokalbiui lemia didžiąją jo sėkmės dalį.
Derindami konkretų pokalbio laiką su darbuotoju, planuokite skirti jam bent jau nepertraukiamą valandą. Jeigu tik yra galimybių, pokalbį skirkite ne savo ar darbuotojo kabinete, bet neutralioje erdvėje, į kurią nesibraus kiti darbuotojai, klientai ir nepasieks telefono skambučiai. Pokalbio medžiagą būtinai protokoluokite. Šį darbą turėtų atlikti personalo vadybininkas. Jis atlieka tam tikro arbitražo funkcijas ir yra atsakingas, kad pokalbio metu būtų bendraujama etiškai, kad vertinimas nebūtų pernelyg subjektyvus ar emocingas, bet visų pirma grindžiamas faktais ir argumentais. Daugiau nei keista praktika, kai vienintelio vertintojo vaidmuo priskiriamas personalo vadovui. Tik ar jis turi galimybių būti realiu darbuotojo veiklos stebėtoju darbo metų laikotarpiu?
Vertinimo pokalbis visuomet net geriausiam darbuotojui kels šiokią tokią įtampą, todėl pokalbio pradžioje pasistenkite ją išsklaidyti, bent keletą minučių pasikalbėkite apie ką nors ne itin susijusį su darbo rezultatais, kad ir apie spaudos aktualijas, pastarųjų krepšinio varžybų rezultatus ir t. t. Vadovaudamiesi orientaciniais pokalbio klausimais, kuriuos pateikėte iš anksto, leiskite į kiekvieną klausimą atsakyti pirmiausia darbuotojui. Vadovo įvertinimas visada pateikiamas antrasis.
Bendravimo Taisyklės Pokalbio Metu
- Apžvelkite darbo rezultatus, pasiektus tikslus. Aptardami blogai atliekamą darbą, sutelkite dėmesį į elgesį, bet ne į asmenybės kritiką. Nagrinėkite procesų, kurie vyko klaidingai, priežastis.
- Jeigu po vertinimo pokalbio su darbuotoju negalėsite priimti jokių sprendimų geram darbuotojui motyvuoti, jeigu iš anksto žinote, kad negalėsite siūlyti jokių pokyčių, geriau visai nevertinkite.
Savęs Vertinimas
Kiekvienas žmogus dažnai susidaro vienokį ar kitokį požiūrį į tam tikrus reiškinius, pagal kuriuos atitinkamai save vertina, numato savo elgesį ir galimybes. Pasitikintis per daug savimi asmuo sau nekelia didelių reikalavimų ir, priešingai, nepasitikintis savimi kartu yra reiklesnis sau. Kuo daugiau turime informacijos, tuo geriau save pažįstame ir mokame teisingai save vertinti. Vienas iš svarbiausių asmenybės savybių yra savosios vertės jausmas - savęs vertinimas, kai žmogus yra įsitikinęs savo vidine verte ir sugebėjimais, kai tvirtai žino savo, kaip žmogaus vertę. Pasitikėjimas savimi yra žmogaus jutimas, supratimas, kad yra pajėgus atlikti tuos uždavinius, kuriuos jam kelia gyvenimas ir kuriuos jis kelia pats sau. Turime pripažinti, kad kiekvieno iš mūsų yra ypatinga asmenybė. Asmenybė - tai kiekvienam būdinga mąstysena, jausmai, vertinimai, pasitikėjimas. Savęs vertinimo problema nėra nauja - jau seniai ją gvildena psichologija, filosofija, etika ir kiti mokslai.
Savęs vertinimas - tai individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas . Bulotaitė Z. (1995) teigė, kad savęs vertinimas - tai savosios vertės, svarbos pažinimas, leidžiantis asmeniui būti atsakingam už save ir atsakingai elgtis su kitais . Pasak Valicko G. (1991) savęs vertinimas -- tai procesas, nenutrūkstantis visą žmogaus gyvenimą, dažniausiai įsisąmonintas vien emocijomis ir intuicija. Daugelis psichologų savęs vertinimą sutapatina su savimone: „Žmogaus savimonė - tai visuma požiūrių į save, į tai, kuo jis save laiko, į savo privalumus ir trūkumus, galimybes ir t. t.“. Savimonė pasireiškia tiek individo veiksmais, tiek ir tuo, kaip jis atsako į klausimus „kas aš?“, „koks aš?“ . Zaukienė A. (1998) savęs vertinimą apibūdino išskirdama du glaudžiai susijusius momentus: pats savęs vertinimo procesas ir to proceso rezultatas. Šiuo požiūriu savęs vertinimas yra procesas, kurio metu žmogus analizuoja save. Savęs vertinimas prasideda tada, kai išdrįstama pažvelgti į save - koks aš esu, kokie mano jausmai, kada klystu . Žemaitis V. (1995) teigė, kad savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių asmenybės darinių, atliekančių elgesio ir veiklos vidinio reguliatoriaus funkcijas. Remiantis tyrimų rezultatais, savęs vertinimas yra vienas iš pagrindinių faktorių, nulemiančių mokymosi sėkmę, savęs vertinimas gali turėti įtakos pažintinei veiklai, atminties procesams (savęs vertinimas gali stimuliuoti arba blokuoti įsiminimo bei atgaminimo procesus) .
Valickas G. išskyrė keturis savęs vertinimo aprašymo tipus:
- Savęs vertinimas kaip socialinė nuostata.
- Savęs vertinimas kaip skirtumas tarp nuostatų.
- Savęs vertinimas kaip psichologinė reakcija.
- Savęs vertinimas kaip asmenybės funkcija.
Pirmasis savęs vertinimo aprašymo tipas yra pats aukščiausias - savęs vertinimas suprantamas kaip ypatinga socialinės nuostatos rūšis, arba kaip nuostata į ypatingą objektą, t. y. į save. Šiuo atveju akcentas perkeliamas nuo vienos sąvokos - „savęs vertinimo“ - į kitą - „nuostatą“, tačiau savęs vertinimo esmė neatskleidžiama. Antruoju atveju pabrėžiama savęs vertinimo priklausomybė nuo skirtumo tarp to, kokį save žmogus mato realybėje (realusis Aš) ir koks jis norėtų būti (idealusis Aš) . „Aš“ vaizdas - tai santykinai pastovūs savęs stebėjimai, savotiškas veidrodis, kuriame atsispindi fizinės ar kitos mūsų savybės: emocijos, gebėjimai, norai, vertybės, vaidmenys . „Aš“ vaizdas - tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma . Apibūdinant savęs vertinimą kaip psichologinę reakciją, pagrindinis vaidmuo teikiamas žmogaus jausmams, tam, ką jis jaučia ir išgyvena savo atžvilgiu. Čia, kaip ir antruoju atveju, pabrėžiama savęs vertinimo priklausomybė nuo to, kaip žmogus mato save dabartiniu metu, ir koks jis norėtų būti. Tačiau pastaruoju atveju savęs vertinimas suprantamas ne kaip tiesioginis skirtumo tarp dviejų nuostatų rezultatas, bet kaip jausmai, kuriuos sukelia tas skirtumas. Ketvirtasis skiriasi nuo ankstesniųjų. Savęs vertinimas čia suprantamas kaip „Aš“ sistemos komponentas, kuris atlieka tarpininko funkcijas tarp „Aš“ ir išorinio pasaulio. Kintant socialinei aplinkai, savęs vertinimas gali nulemti žmogaus reakcijos ypatumus į išorinius stimulus . Savęs vertinimas taip pat apibūdinamas, kaip sąmonės vystymosi pakopą, kuri sujungia asmenybės žinias apie save ir požiūrį į save. Šiuo atveju, kaip vienas iš pagrindinių momentų išskiriamas savęs įsisąmoninimo lygis: savęs vertinimas suprantamas kaip savo fizinių galimybių, protinių sugebėjimų, interesų, elgesio tikslų ir motyvų, požiūrio į save įsisąmoninimas .
Korman A. išskyrė:
- bendrą savęs vertinimą,
- socialinį savęs vertinimą, kuris formuojasi analizuojant aplinkinių požiūrį į save, savo elgesį.
Dilienė A.(1995) teigė, kad bendro vertinimo teorijoje savęs vertinimas užima vieną iš pagrindinių vietų. Jo esmė ir specifika yra ta, kad vertinimo objektas sutampa su subjektu. Nors vertindami save daugumą vertinimo kriterijų mes perimame iš aplinkos, stengiamės būti objektyvūs, žvelgti į save kitų akimis, tačiau sunkiai išsivaduojame iš savo subjektyvumo .
tags: #koki #mano #elgesi #vertini #labiausiai