Šiandien, kai technologijos keičia bendravimo normas, o pandemijos ir ekologinės problemos kelia iššūkių mūsų psichikai, žmogaus elgesio supratimas tampa vis svarbesnis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos ir psichiatrijos programos suteikia galimybę gilintis į šias sritis, ugdyti kompetencijas, reikalingas sėkmingai karjerai. Šiame straipsnyje apžvelgsime VDU siūlomas psichologijos studijų programas, karjeros galimybes ir kitus svarbius aspektus, padėsiančius apsispręsti dėl studijų krypties.
Psichologijos studijos VDU: Kodėl verta rinktis?
VDU psichologijos studijų programa atitinka EuroPsy standartus ir yra pripažinta viena geriausių Lietuvoje. Programa suteikia galimybę suprasti fizinę žmogaus sandarą, neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principus. Studentai susipažįsta su įvairiomis psichologijos sritimis: klinikine, organizacine, mokykline, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Taip pat, galima pasirinkti dominančius dalykus, tokius kaip koučingas, kriminalinė psichologija, darbas su vaikais ar psichoterapijos pagrindai.
Magistrantūros studijų programos
VDU siūlo įvairias magistrantūros studijų programas, leidžiančias specializuotis pasirinktoje psichologijos srityje. Vienas iš pavyzdžių - magistro studijų programa, kurioje studentai gilinsis į psichologinius sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelius, psichologinio konsultavimo ypatumus skirtingose sveikatos priežiūros grandyse, psichosocialinius reabilitacijos principus, sveikatos priežiūros politiką, etiką bei teisę, gilins mokslinių tyrimų įgūdžius. Taip pat galėsite daugiau sužinoti apie tave dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo vaiko ir paauglio sveikatos psichologijos iki senėjimo procesų. Šios žinios tau leis efektyviai prisidėti prie asmens ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo vykdant sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir reabilitaciją, dalyvauti sveikatos politikos formavime, atlikti tyrimus.
Kriminalinė psichologija VDU: Žvilgsnis į nusikalstamą elgesį
Jei domitės, kas slypi už žmonių veiksmų, norite geriau pažinti save ir kitus, kriminalinės psichologijos studijos VDU gali būti puikus pasirinkimas. Kriminalinė psichologija - tai psichologijos šaka, nagrinėjanti nusikalstamą elgesį, jo priežastis ir pasekmes. Šios srities specialistai siekia suprasti, kodėl žmonės nusikalsta, kaip veikia nusikaltėlių mąstymas ir emocijos, kokie faktoriai skatina ar stabdo nusikalstamą elgesį.
Karjeros galimybės
Baigus kriminalinės psichologijos studijas, atsiveria įvairios karjeros galimybės:
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio analizė VDU
- Teisėsaugos institucijose (policijoje, prokuratūroje, teismuose).
- Pataisos įstaigose (kalėjimuose, probacijos tarnybose).
- Socialinės rūpybos įstaigose (vaikų teisių apsaugos tarnybose, krizių centruose).
- Mokslinių tyrimų institucijose.
- Privačiose konsultavimo įmonėse.
Galėsite atlikti psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos ir švietimo funkcijas, dirbti su nusikaltėliais, aukomis, liudytojais ir kitais teisingumo sistemos dalyviais.
Alternatyvūs studijų pasirinkimai
Be VDU, teisės ir kriminalistikos studijas siūlo ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). MRU teisės ir kriminalistikos studijų programoje didelis dėmesys skiriamas specialiesiems dalykams, tokiems kaip teismo ir apklausų psichologija, teismo medicina ir psichiatrija, žvalgybinės veiklos pagrindai, kinologija ir odorologija, įvairios kriminalistikos technikos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės bakalauro studijos yra tik pirmas žingsnis siekiant tapti teisininku. Norint tapti teisėju, advokatu, prokuroru, antstoliu ar notaru, būtina baigti ir teisės magistro studijas bei įvykdyti kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus.
Studijų priėmimas
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 28 d. Baigusiems mokyklą nuo 2024 metų, stojant į universitetus reikės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikyti ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.
Psichologijos svarba ateityje
Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname iššūkių ir pokyčių, psichikos sveikatos specialistų poreikis nuolat auga. Psichologai ir psichoterapeutai yra vieni iš pagrindinių ateities sveikatos sektoriaus formuotojų.
Studentų patirtys
VDU psichologijos studentai vertina galimybę susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais, dalyvauti susitikimuose su klinikinės, organizacinės ir mokslinės srities psichologais. Tokios pažintys įkvepia ir padeda geriau suprasti psichologo darbo specifiką.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
VDU Psichologijos katedros istorija
Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. Vaclovas Martišius.
Bendradarbiavimas ir plėtra
1994 m. VDU leidykla išleido prof. J. Pikūno ir doc. A. Palujanskienės parengtą „Bendrosios psichologijos“ vadovėlį. Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. 1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai: Remigijus Blumas (vadovas prof. R. Plečkaitis), Junona Silvija Almonaitienė (vadovas doc. dr. E. Rimkutė), Loreta Zajančkauskaitė (prof. J. Pikūnas).
Mokslinės kryptys
1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis).
Psichodiagnostikos metodų kūrimas
Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr. J. Almonaitienė).
A. Gučo indėlis
1998 metais prof. Alfonso Gučo žmona padovanojo VDU Psichologijos katedrai profesoriaus A. Gučo asmeninę psichologijos biblioteką.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Katedros formavimosi sunkumai ir parama
Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus. Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus - doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę.
Užsienio specialistų indėlis
Didžiulę paramą suteikė JAV profesoriai iš Lietuvos emigravę dar jaunystėje ir mokslus baigę JAV. Pirmiausiai tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas bent trejetą metų gyvenęs universiteto svečių namuose ir nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Prisimenu prof. A. Paškų, prof. M. Katiliūtę, prof. Bieliauską palikusius savo indėlį katedros veikloje.
Bendradarbiavimas su VU psichologais
Pradžioje rėmėmės VU psichologų pagalba. Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas.
Parama iš užsienio
Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes - dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką).
Prof. habil. dr. Antano Goštauto vadovavimas
1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr. V. Viliūnas - vizituojančio profesoriaus.
Pirmosios disertacijos
1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija - R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“, vad. prof. habil. dr. R. Plečkaitis. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo (J. Almonaitienė) ir moralinių normų (L. Zajančkauskaitė) temomis.
Mokslinių publikacijų tematika
Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos (R. Lekavičienė, V. Legkauskas), organizacinės psichologijos (A. Pundzienė), mokyklinės psichologijos (L. Bukšnytė, A.Griciūtė), rizikingo elgesio (A. Endriulaitienė) sričių.
Bendradarbiavimas su Nebraskos universitetu
Dr. Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis.
Socialiniai partneriai
Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.
„Bendravimo psichologijos mokykla“
„Bendravimo psichologijos mokykla“ (1994-2006 m.), kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo „Sniego gniūžtės“ stovyklos. Nuo 1994 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. Ina Pilkauskienė.
„Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“
„Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas.
Sveikatos psichologijos magistrantūros programa
1998 metais VDU Senate buvo patvirtinta nauja sveikatos psichologijos magistrantūros programa, parengta prof. Netrukus prof. L. Prie studijų programų tobulinimo daug prisidėjo vizituojantys ir universitete jau dirbantys profesoriai. Emocijų psichologijos kurso pradininkas - prof. Vytis Viliūnas, vadybą organizacinės psichologijos studentams skaitė prof. Povilas Zakarevičius, neuropsichologijos kursą inicijavo prof. L.I.Vasermanas. Psichodiagnostikos žinovas Detroito universiteto profesorius Justinas Pikūnas, skaitė streso valdymo kursą. Studijų kokybės klausimais konsultavo habil. dr. prof. Kęstutis Trimakas ir habil. dr. prof. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.
Psichologijos klinika ir Psichodiagnostikos centras
1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas.
Taikomieji projektai
Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I. Pilkauskienė).
„Sniego gniūžtės“ stovyklos populiarumas
2004 m. Prof. A. „Sniego gniūžtės“ stovyklos buvo populiarios. Sveikatos psichologijos programoje, katedroje ir jos padaliniuose buvo vykdomi praktiniai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai, tiriamas rūkymo paplitimas 2001, 2004, 2009 ir 2014 metais tarp 7-9 klasių mokinių tarptautiniame GYTS (Global Youth Tobacco Survey) - Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime (koordinatorius Lietuvoje - prof. A. Goštautas).
Katedrų reorganizavimas
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas.
Bendrosios psichologijos katedra
Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr. Albina Kepalaitė.
Studijų programos
Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.
Studijų kokybė ir tarptautiškumas
Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus.
Kaip pasirinkti tinkamą psichologijos studijų programą?
Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis - dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan. Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose - darželiuose, mokyklose.
Svarbūs aspektai renkantis studijas
Stojant į psichologiją būtinai reikia išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą (dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje, studijų programą vykdyti ne vienerius metus).
Dėstytojų kvalifikacija ir patirtis
Svarbu atkreipti dėmesį į dėstytojus, kurie dėstys pasirinktoje programoje. Ar jie turi aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje? Ar jie turi patirties vykdant mokslinius tyrimus ir taikant psichologijos žinias praktikoje?
Studijų programos kryptis ir turinys
Studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį. Siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kiti studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys.
Praktinės galimybės
Svarbu, kad studijų programa suteiktų galimybių atlikti praktiką, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais.
Psichologų konsultacijos VDU
VDU bendradarbiauja su įvairiais psichologais ir psichoterapeutais, kurie konsultuoja žmones, išgyvenančius įvairius sunkumus. Štai keletas iš jų:
- Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė, endobiogenikos specialistė: Daugiau nei 20 metų padeda suaugusiems žmonėms, susiduriantiems su įvairiais emociniais ir psichikos sunkumais. Dirba individualiai su žmonėmis, turinčiais nuotaikos, nerimo, panikos, psichosomatinių, miego, asmenybės sutrikimų, įvairias psichologines traumas patyrusiais žmonėmis, taip pat su tais, kurie patiria santykių sunkumus, krizinius išgyvenimus ar jaučiasi įstrigę sudėtingose gyvenimo situacijose.
- Psichiatrė - psichoterapeutė: Konsultuoja žmones, išgyvenančius gyvenimo krizes ir netektis, panikos atakas, depresines nuotaikas, varginamus įtampos ar nerimo jausmų, kamuojamus įvairių baimių, pasitikėjimo savimi trūkumo. Taip pat tuos, kurie siekia labiau pažinti save ir savo vidinį pasaulį, siekia psichologinio tvirtumo, sprendžia tarpasmeninių santykių sąlygojamas problemas.
- Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė kandidatė: Dirba individualiai su suaugusiais, taiko psichoterapiją, bei medikamentinį gydymą. Konsultuoja esant nerimo, miego, nuotaikos, panikos, valgymo sutrikimams, esant tarpasmeninių santykių problemoms, išgyvenant krizines situacijas.
- Psichologė ir psichodinaminės psichoterapijos kandidatė: Psichodinaminis požiūris leidžia ne tik tyrinėti dabartinius sunkumus, bet ir atrasti jų šaknis ankstesnėse patirtyse. Tai padeda giliau suprasti pasikartojančius nerimo, įtampos ar nuovargio jausmus ir atrasti naujus būdus kurti sveikesnius santykius su savimi bei kitais.
- Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė kandidatė: Dirba gyvai, individualiai su suaugusiais asmenimis. Taiko psichoanalitinę psichoterapiją bei medikamentinį gydymą.
- Psichoterapeutas kandidatas, psichiatrijos rezidentas.
- Gydytoja psichiatrė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė kandidatė.
tags: #vdu #psichologija #psichiatrijos #dalykas #6 #kreditai