Veliuona, turtinga istorija ir kultūra garsėjantis miestelis, neatsiejamas nuo švietimo ir vaikų socializacijos. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Veliuonos vaikų socializacijos centro įvykius, paliesti švietimo istoriją šiame krašte, bei atkreipti dėmesį į iškylančius iššūkius ir bendruomenės pastangas.
Istorinis kontekstas: Veliuonos švietimo tradicijos
Švietimo tradicijos Veliuonoje siekia gilią senovę. Alvydo Nikžentaičio sudarytoje „Žemaitijos istorijoje“ (1997) rašoma, kad jau 1509 m. Veliuonoje minima mokykla. 1579 m. Žemaičių kapitulos akte taip pat minima Veliuonos parapinė mokykla. Žemaičių vyskupijos vizitacijoje, kurią atliko popiežiaus auditorius, minima 10 mokyklų, tarp jų ir Veliuonos. Ši mokykla buvo šešių komplektų, tad dviem komplektams patalpos buvo nuomojamos.
Veliuonos mokykla tarpukariu ir karo metais
1938-aisiais, šalia XVII a. menančios bažnyčios, pastatytas toje vietoje, kur kadaise stovėjo Vytauto Didžiojo pilis, vietos meistrų sukurtas medinis statinys. 1938-1939 m. mokykloje mokėsi 274 mokiniai. 1940-1941 m. Nedaug rasime Lietuvoje vietovių, kur nacių okupacijos metais būtų įsteigta vidurinė mokykla (progimnazija). Kad tokia įstaiga 1943 m. rudenį būtų atidaryta Veliuonos miestelyje, aktyviai prisidėjo patys veliuoniškiai. Visų šių žmonių pastangos nenuėjo veltui ir rugsėjo 25 d. Veliuoną pasiekė oficialus raštiškas Vidurinio ir pedagoginio mokslo departamento leidimas įsteigti Veliuonos vidurinę mokyklą su viena I ir viena II klasėmis. Bet realiai mokykloje 1943-1944 m. veikė trys klasės.
Senosios mokyklos likimas
2019-ųjų birželį Vilma ir Darius atrado senąją Veliuonos mokyklą. Šeima gyveno Kaune, Žaliakalnyje, mažame butuke. Norėjo didesnės erdvės ir ieškojo nedidelio namuko ar pusės namo, bet Žaliakalnyje. Kai architektas Audrys Karalius parodė šį namą Veliuonoje, Darius sakė iš pradžių purtėsi - nei penkiolikos vaikų, nei tiek šeimos, kad reiktų tų per 400 kv. m.
Deja, netikėta nelaimė sukrėtė Veliuonos bendruomenę. Gaisras sunaikino senąją Veliuonos mokyklą. Kovo 12 d., 8.57 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Jurbarko rajone, Veliuonos seniūnijoje, Veliuonoje, Gedimino g. Vilmos sutuoktinis stvėrė du turėtus gesintuvus, užsidėjo kaukę, bet buvo vėlu. „Namas degė nuo stogo. Purškiau, bet degė stipriai, stogas buvo apimtas ugnies. Supratau, kad reikia pasiduoti. Sunkus momentas buvo. Spėjau paimti tėvų nuotraukas“, - pasakojo jis. Miestelio žmonės pasakojo matę, kad gaisras prasidėjo nuo stogo ties kaminu. Per 20 min. Tempai: per porą valandų ugnis sunaikino 1938 m. statybos pastatą. Kai nebeliko stogo, įkrito perdanga, išdegė vidus, sudegė name buvęs turtas, išvirto šiaurinė siena.
Taip pat skaitykite: Vaikų socializacija Veliučionyse
Vaikų Vasaros Užimtumas: Stovyklos ir Iniciatyvos
Vasaros atostogos - svarbus metas vaikų poilsiui, pramogoms ir socializacijai. Vis dėlto, galimybės turiningai praleisti vasarą priklauso nuo finansinių išteklių ir tėvų iniciatyvos.
Stovyklų finansavimo klausimai Jurbarko rajone
Deja, situacija su vaikų vasaros užimtumu Jurbarko rajone nėra pati geriausia. Birželiui persiritus į antrąją pusę nieko linksmo apie stovyklas neturėjo pasakyti Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys ir vyr. Vaikų vasaros stovykloms iš savivaldybės biudžeto pinigų neskirta. Pasak A. Gvildžio, reikia turėti labai gerą bazę norint organizuoti savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamas stovyklas. „Turi būti stacionarūs įrenginiai, kad būtų galima gauti finansavimą iš Europos Sąjungos - ten yra labai dideli reikalavimai“, - pritarė vyr. specialistė Z. Tytmonienė. Paklausta apie stovyklas, kur vaikai miega palapinėse, prausiasi upelyje ir kurios vaikams labai patinka, Z. Tytmonienė sakė: „Mes kalbam apie tas stovyklas, kurias gali finansuoti savivaldybė. Taigi stovyklų mūsų rajone nėra - nėra tinkamos bazės, nereikia ir pinigų. Nebėra ir dienos stovyklų, kurias dar prieš keletą metų rengdavo mokyklos, gavusios finansavimą iš rajono biudžeto - ir joms pinigų nebėra.
Vedėjo A. Gvildžio minėta labai maža suma - tai 3,5 tūkst. Eur, iš savivaldybės biudžeto skirti, pasak Z. Į šią programą turėtų tilpti ir vaikų atostogos, tačiau pagal tokį ilgą ir painų pavadinimą pinigų tikrai nedaug ir, kaip teigė Z. Tytmonienė, jie skiriami Vaiko gerovės komisijos pirmininkų ir švietimo pagalbos specialistų seminarams, renginiams, pavyzdžiui, pavasarį vykusiam respublikiniam „Gelbėkit vaikus“ renginiui Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje, teisinių žinių konkursui „Temidė“ ir kt. Net ir dienos stovyklų iš tokios nedidelės sumos nepafinansuosi, juolab kad jas lankydavę socialiai remtinų šeimų vaikai labiausiai norėdavo kelionės prie jūros.
Mokyklų ir bendruomenės iniciatyvos
Nepaisant finansinių sunkumų, mokyklos ir bendruomenės nariai stengiasi paįvairinti vaikų atostogas. Vedėjas A. Gvildys sakė, kad negalima pamiršti pačių mokyklų iniciatyvos, ir paminėjo Smalininkų stovyklą „Sakale, lėk“, Vadžgirio mokyklos projektą su Panemunės pilimi. Redakcijos žiniomis, Seredžiaus moksleiviams mokytojai surengė net tris stovyklas, Veliuonos jaunieji miško bičiuliai stovyklavo Panemunių regioniniame parke. Eržvilko gimnazijos jaunųjų šaulių dienos stovyklą finansavo Šaulių sąjunga. Socialinė pedagogė Jolita Mockaitienė, stovyklos programą parengusi ir vedusi kartu su geografijos mokytoju Alvydu Adomavičiumi, pasakojo, kad 20 jaunesniųjų klasių mokinių susipažino su šaulių veikla, statė palapines, miškuose atliko orientavimosi užduotis. Paįvairinti atostogas kviečia ir projektas „Atverk duris vasarai“.
Tėvų vaidmuo
Tačiau, anot savivaldybės vyr. specialistės Z. Tytmonienės, vasara - pats geriausias laikas vaikams ir tėvams pabūti kartu: „Jei žiūrėtume statistiką, kiek vaikai būna, bendrauja su tėvais, tai, manau, kad mokinių atostogomis turėtų rūpintis ne mokytojai. Būsiu nepopuliari tarp tėvų, bet tėvams reikia daugiau pabūti su savo vaikais, ir tam yra atostogos. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Zita Tytmonienė mano, kad vaikų atostogomis turi rūpintis tėvai, ir linki jiems kuo daugiau būti kartu su vaikais, drauge patirti vasarą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kultūrinis gyvenimas ir festivaliai
Veliuona ir jos apylinkės garsėja ne tik istorija, bet ir aktyviu kultūriniu gyvenimu.
Edukacinė stovykla-festivalis „Troškimai“ Troškūnuose
Birželio 30 - liepos 4 dienomis Troškūnų miestelio (Anykščių r.) centre esančiame bernardinų vienuolyne vyko jau 21-oji edukacinė stovykla-festivalis „Troškimai“. Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ (vad. Birutė Šneiderienė) atstovės, kartu su kitais vaikų ir jaunimo teatrų aktoriais iš Troškūnų, Ignalinos, Pasvalio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus, praleido penkias nuostabias dienas teatro, muzikos, šokio ir dailės kūrybinėse laboratorijose, įkvepiančiuose koncertuose ir spektakliuose. Įspūdinga buvo ir festivalio meninė dalis - Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios požemiuose vyko Clara Giambino ir grupės, Sauliaus ir Jokūbo Bareikių, Domanto Razausko ir Sauliaus Petreikio koncertai, šokio teatro „Okarukas“ performansas „Voyager“, režisieriaus Sauliaus Varno spektaklis pagal S. Beketą „Dabar manyje visai kita ugnis“.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Veliuonos vaikų socializacijos centras, kaip ir daugelis kitų regioninių švietimo įstaigų, susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu, infrastruktūra ir kvalifikuotų specialistų trūkumu. Tačiau, nepaisant sunkumų, Veliuonos bendruomenė išlieka atsidavusi savo vaikų gerovei ir ateičiai.
Bendruomenės parama ir solidarumas
Po gaisro, sunaikinusio senąją mokyklą, atsiskleidė Veliuonos bendruomenės stiprybė ir solidarumas. Vilma su Dariumi pasakojo, kad namas buvo sergantis - tai vienas, tai kitas kampas sušlubuodavo, bet jie nepasidavė, kruopščiai gydė visus negalavimus. Neslepia, kad ne vienas specialistas, pamatęs, kokiame objekte tektų dirbti, išsigąsdavo ar pajusdavo, kad neturi reikiamos kompetencijos. „Prašome mums atleisti, kad neišsaugojome jo, tai buvo ne mūsų valioje. Esame labai dėkingi visiems už palaikymą, už jūsų maldas, už gerų minčių siuntimą, už paramą pinigais ir darbais, už jūsų laiką. Draugai prašė viešai paskelbti banko sąskaitą, nes yra ir žmonių, kurie mūsų net nepažįsta, bet nori paremti mus šią sunkią minutę. Tai atidėliojome, nes nesame pratę imti, labiau stengėmės duoti. Bet, laikui einant, vis labiau suvokiame, kokio mąsto nelaimė įvyko, todėl mūsų šeimai reikia visokeriopos paramos.
Ateities vizijos
Nepaisant patirtų nuostolių, Veliuonos bendruomenė nepraranda vilties ir toliau ieško būdų, kaip užtikrinti vaikams turiningą ir saugią aplinką. Svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp mokyklų, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo, siekiant sukurti daugiau galimybių vaikų užimtumui ir socializacijai.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
tags: #veliucioniu #vaiku #socializacijos #centre #vaikai #uzmuse