Su nemiga susiduria tikrai daug žmonių. Tinkamai pailsėti būtina, nes miego metu atsistato organizmo funkcijos, pailsime ir įgauname energijos. Straipsnyje aptariamos nemigos priežastys, simptomai ir veiksmingi būdai, kaip pagerinti miego kokybę.
Kas yra nemiga?
Nemiga - tai miego sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumas užmigti nakties pradžioje, negebėjimas pratęsti miego nubudus ar ankstesnis nei planuota pabudimas ryte. Nemigos atvejais žmonės dažniausiai skundžiasi, kad jiems yra sunku greitai užmigti, skundžiasi prasta miego kokybe, pasitaikančiais dažnais ankstyvais prabudimais, ko pasekoje rytais jaučiasi nepailsėję. Po nemigos nakties žmogų dažnai vargina pablogėjusi nuotaika, dirglumas, būna sunku susikaupti.
Nemiga besiskundžiantys žmonės akcentuoja, kad atėjus laikui miegoti jie būna nerimastingi, įsitempę, juos stimuliuoja minčių antplūdis, jie mąsto ar pakankamai gerai išsimiegos šiąnakt. Susirūpinę galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar darbo santykius. Dienos metu žmonėms būdinga prislėgta nuotaika, silpna motyvacija, jiems pablogėja dėmesys, koncentracija, sunkiau įsimenama, didėja įtampa, dirglumas, agresija.
Pagrindiniai miego sutrikimų simptomai
- Negalite užmigti ir tiesiog gulite lovoje 30 min. ar net 3-4 valandas, kol pagaliau užmiegate. Po tokio blogo miego, dažniausiai atsibundate su skaudama galva, jaučiatės apsnūdę, skauda visą kūną.
- Užmiegate normaliai, bet naktį keletą kartų prabundate ir jau greitai neužmiegate.
- Užmiegate normaliai, miegate 7-8 valandas, bet atsikeliate nepailsėję, skaudančia galva, mieguisti.
- Dažnai nemiga yra 1 ir 2 miego sutrikimo variantų kombinacija kartu. Miego sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichologinių problemų arba fiziologinių problemų.
- Esant psichologinėms problemoms, nemiga dažniausiai susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl kokios nors įvykusios situacijos, nemalonaus įvykio pasekmių, neapibrėžtumo arba nežinojimo kas atsitiks ateityje.
Nemigos Priežastys
Nemigos priežastys gali būti įvairios - nuo streso ir nerimo iki nereguliaraus miego grafiko ir tam tikrų sveikatos būklių. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė Lygija Silva Mikalauskienė aiškino, kad miegas yra toks svarbus kaip oras. „Jei žmogui bus atliekama deprivacija miegu, jis gali ir mirti, nes sutrinka visi vidiniai bioritmai, sutrinka medžiagų apykaita, sutrinka svarbiausių gyvenimo centrų veikla“, - sakė L. S. Mikalauskienė.
Dažniausios nemigos priežastys:
- Silpna miego sistema
- Tarpasmeninės psichologinės problemos
- Mažas fizinis aktyvumas gryname ore
- Darbo santykių problemos
- Įtampa, depresija ir nerimas
- Medikamentų ir stimuliantų vartojimas
- Prasta nepilnavertė mityba
Labai neigiamai miego kokybę ir trukmę paveikia nervų sistemos stimuliatoriai: kofeinas, nikotinas. Taip pat piktnaudžiavimas kofeino turinčiais gėrimais (kava, arbata, energiniai gėrimai), neatsakingas alkoholio vartojimas bei psichiką veikiančių medžiagų naudojimas (stimuliantai, depresantai, narkotikai).
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
Nemiga kaip simptomas pasireiškia esant psichikos sutrikimams: depresija, nerimas, psichozė, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, piktnaudžiavimas raminančiais vaistais.
Prasta nepilnavertė mityba Skydliaukės problemos, hipotirozė, hormoniniai sutrikimai sąlygoja mieguistumą, nuovargį, prislėgtumą. Dažniausiai žmogus negauna su maistu pakankamai medžiagų ir vitaminų: jodo, seleno, vitamino D, magnio ir B grupės vitaminų. Šiuo atveju labai padeda subalansuota mityba.
Prasta mityba, ypatingai rafinuoti produktai, kurie labai sunkiai virškinami ir prastai pasisavinami organizmo, neaprūpina kūno reikiamomis maistingomis medžiagomis. Netgi atvirkščiai, kūnas sunaudoja daugiau energijos prastam maistui įsisavinti, nei gauna iš jo naudos, todėl jaučiamas energijos deficitas.
Priklausomybė nuo cukraus apgaulinga tuom, kad saldžiai pavalgius gauname energijos, jėgų ir teigiamos emocijos, bet tik trumpam laikui, po kurio, viskas greitai atslūgsta, juntamas kartotinis cukraus poreikis. Cukrus taip pat mažina oreksino kiekį, kuris reguliuoja žmogaus būseną, o pačio oreksino trūkumas sąlygoja mieguistumą, nuovargį, žmogus jaučia silpnumą, mažiau juda.
Nemiga nėštumo metu
Nėštumas - ypatingas moters laikotarpis, kurio metu nėščioji tampa jautresnė ir pažeidžiamesnė įvairiems emociniams faktoriams, kurio dažniausias simptomas yra nėsčiųjų nemiga. Nemiga nėštumo pradžioje ir viso nėštumo metu dažniausiai susijusi su rūpesčiu dėl galimų pasikeitimų, nėštumo eigos, santykių ir naujos rolės. Nemiga po gimdymo labai dažnai susijusi su nežymiais ir praeinančiais emociniais sutrikimais, pogimdyvine depresija, kasdieniniu stresu.
Taip pat skaitykite: Vaizdo įrašas: Mes Visi Skirtingi – Autizmas
Tam, kad išvengti streso, rekomenduojama praktikuoti kasdienę relaksaciją, kuri sumažintų streso hormonų lygį, tuo būdu pagerėtų miegas ir sveikata.
Nemiga nuo streso
Stresą puikiai šalina tempimo pratimai ir lengva mankšta. Kas vyksta mūsų organizme, kai patiriame stresą:
- Adrenalino kiekis žymiai padidėja, padidėja raumenų įtampa.
- Širdies ritmas, kraujospūdis, kvėpavimas ir cukraus kiekis kraujyje ženkliai pakyla.
Visi šie faktoriai sąlygoja blogą miego kokybę, trukdo greitai užmigti. Streso metu miegas yra panašus į mamų turinčių kūdikius, kurios pabunda nuo menkiausio kūdikio garso.
Neišsimiegojimas ir mieguistumas
Mieguistumas išsivysto esant lėtiniam neišsimiegojimui, ypač naktinėjantiems studentams, žmonėms nesilaikantiems dienos režimo, kuomet nereguliariai keliamasi ir einama miegoti, taip pat dirbantiems naktinę pamainą. Neišsimiegantiems, pervargusiems žmonėms gali pasireikšti ar suintensyvėti neramus miegas, miego košmarai, kalbėjimas, murmėjimas per miegą, naktinis vaikščiojimas (lunatikavimas).
Lėtinis nuovargis ir lėtinio nuovargio sindromas
Lėtinio nuovargio sindromas - tai nuolatinis, pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis net išsimiegojus. Dažniausios lėtinio nuovargio sindromo priežastys: virusinės infekcijos, imuniniai, hormoniniai sutrikimai, stresas, prasta mityba, paveldimumas. Adrenalino nuovargis - energijos stoka, kokio nors maisto poreikis, nemiga, dirglumas. Daugelis žmonių tai kompensuoja stimuliatoriais: kofeinas, cukrus, alkoholis.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už gyvūnų gerovės pažeidimus
Lėtinis nuovargis nuo įprasto nuovargio skiriasi tuo, kad norint nuovargį įveikti neužtenka gerai išsimiegoti, protinę veiklą pakeisti fizine veikla ar atvirkščiai. Nuovargio sukeltas mieguistumas ir vangumas gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Tada įprastai sutrinka miego ritmas: arba kamuoja nemiga, arba pernelyg anksti pabundama rytais. Savijautą gali dar labiau pabloginti nedidelis kūno temperatūros pakilimas, raumenų silpnumas, limfmazgių padidėjimas.
Lėtinis nuovargis ypač kamuoja darboholikus ir lengvai psichologiškai pažeidžiamus žmones. Tokiems derėtų pakeisti gyvenseną ir išmokti ramiau reaguoti į gyvenimo negandas, prieš naktį pagerti raminamųjų arbatų. Labai naudingos tempimo mankštos, reguliarios treniruotės, masažai.
Dažniausios nuovargio priežastys - ligos
- Anemiją sukelia geležies trūkumas. Ypač dažnai anemija nustatoma merginoms, kenčiančioms skausmingas menstruacijas, arba nėščioms moterims. Anemiją gali sukelti skrandžio opos arba ilgas vaistų nuo skausmo (aspirinas, ibuprofenas) vartojimas.
- Cukrinis diabetas (cukraligė), kurio vienas pirmųjų simptomų gali būti nuovargio jausmas, troškulys, svorio netekimas.
- Miego apnėja, kuomet kaklo srities raumenys negali išlaikyti atvirų kvėpavimo takų, todėl gerklė miego metu susiaurėja ir kvėpavimas nutrūksta 10-30 sekundžių, o kai kada net ir iki 2 minučių. Miego apnėjos priepuoliai gali kartotis iki 30 kartų per valandą. Dėl miego apnėjos sumažėja deguonies lygis kraujyje, o pastovūs miego trikdžiai sukelia nuovargį. Apnėjos simptomai: knarkimas, galvos skausmas, nuotaikos kaita, nosies užgulimas.
- Celiakija - lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno arba panašių miežių bei rugių baltymų sukeltas gleivinės pažeidimas ir sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas. Gliutenas - grūduose esanti medžiaga, kurios gausu duonoje, kepiniuose, makaronuose, kruopose. Celiakijos simptomai: nuovargis, pilvo skausmai, kūno masės mažėjimas.
- Fibromialgija - reumatinė liga, kai skausmas apima visą kūną, o būsena trunka ilgus mėnesius. Fibromialgijos simptomai: išplitęs kūno skausmas ir nuolatinis nuovargis, prasta nuotaika, depresija, nerimas, nervinė įtampa, pablogėjusi atmintis.
Taigi nevalia numoti ranka į sveikatos pokyčius. Jeigu kamuoja mieguistumas ir neįprastas nuovargis, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Nemigos Tipai: Trumpalaikė ir Lėtinė
Nemiga skirstoma į du pagrindinius tipus: trumpalaikę ir lėtinę.
Trumpalaikė nemiga
Trumpalaikė nemiga yra labai įprasta, kiekvienas per savo gyvenimą ją patiriame tam tikrais gyvenimo momentais. Tai susiję su stresais, gyvenimo sunkumais, tarpusavio santykiais, šeimos problemomis, finansinėmis problemomis, depresija, sveikatos problemomis. Trumpalaikė nemiga pasireiškia miego sutrikimais ir trunka ne ilgiau kaip mėnesį.
Pagrindiniai trumpalaikės nemigos simptomai yra nerimas, įtampa ir įkyrios mintys, kurios intensyviai sukasi galvoje dėl įvykusios situacijos. Trumpalaikė nemiga taip pat sėkmingai vargina žmogų, mažina jo motyvaciją ir darbingumą, tačiau dažniausiai praeina net negydoma vaistais.
Kai kuriems žmonėms trumpalaikė nemiga tęsiasi kelias dienas ir po to žmogus grįžta į normalų miego ritmą. Kitiems gi, šis nemigos periodas nesibaigia, trunka kelias savaites ir tai tampa žmogaus kasdienybe - susergama chronine / lėtine nemiga.
Lėtinė nemiga
Susirgus lėtine nemiga, kuri trunka ilgiau nei vieną mėnesį, pasikartojantys miego sutrikimai vargina keletą naktų per savaitę. Lėtinė nemiga sunkiai pasiduoda gydymui, sutrikdo darbingumą ir sukelia kur kas daugiau problemų tiek žmogui, tiek gydytojams.
Dažniausia lėtinės nemigos priežastis yra tiesiog užsitęsusi stresinė gyvenimo situacija. Gydant lėtinę nemigą svarbu išsiaiškinti nemigos priežastį.
Dažniausios lėtinės nemigos priežastys yra šios:
- Tarpasmeninių santykių problemos
- Darbo santykiai, didelis darbo krūvis
- Finansiniai įsipareigojimai, problemos
- Nuolatinis stresas, užsitęsusios stresinės situacijos, aplinkateisminiai ginčai, kaltės jausmas, sąžinės priekaištai
- Netinkamas dienos režimas, miegojimas dieną
- Pamaininis, sunkus darbas
- Naktinėjimas prie telefono, kompiuterio, televizoriaus
- Onkologinės, sunkios nepagydomos ligos
Lėtinė nemiga dažnai yra susijusi ir su pačios nemigos baime - žmogus baiminasi minčių apie miegojimą, nes bijo, kad atsigulus į lovą ir vėl prasidės nemiga.
Kuo gresia užsitęsusi nemiga?
Nemiga - gana pavojinga būklė. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas darbe, atsiranda darbinių problemų, prasideda pravaikštos.
Jeigu žmogus miega mažiau nei 4-5 val. per parą, tai kelių savaičių bėgyje gali sutrikti motorika bei psichika. Esant lėtinei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, neišsimiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, konfliktinių situacijų, atsiranda priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.
Nemigos gydymas be vaistų
Vaistai nemigai gydyti? Draudžiama savarankiškai užsiimti savigyda migdomaisiais medikamentais ir raminamaisiais vaistais ilgiau kaip keletą mėnesių iš eilės, nes netinkamas lėtinės nemigos gydymas gali padaryti šį sveikatos sutrikimą sunkiai pagydomu!
Netinkamai gydant nemigą, nemigos priežastys nėra šalinamos, o žmogaus organizmas papildomai gauna chemijos dozę, į kurią reaguoja bei bando apsiprasti arba kovoti su šalutiniu vaistų poveikiu, tuo tarpu miego sutrikimas toliau sunkėja.
Kaip Kovoti Su Nemiga?
Iškilusias miego sutrikimų problemas geriausia spręsti:
- Subalansuoti darbo ir poilsio režimą
- Pasirūpinti tinkama mityba
- Atrasti mėgstamą fizinę veiklą
- Sumažinti nerimą, įtampą bei įkyrias mintis
- Gydyti depresiją
- Vengti vartoti migdomuosius vaistus
Efektyvus būdas nuo nemigos - miego apribojimas
Tai ko gero veiksmingiausias nemigos įveikimo būdas kovojant su trumpalaike ar lėtine nemiga. Taisyklė yra paprasta. Jeigu gulite lovoje ir negalite užmigti ilgiau nei 30 minučių - kelkitės. Neikite atgal į lovą, kol nepajusite, kad jau pavargote. Atsikeldami iš lovos jūs nutraukiate visas mintis, kurios jums neleidžia atsipalaiduoti ir užmigti. Tai efektyviausias būdas, kaip kovoti su nemiga be vaistų.
Vienas būdas užmigti akimirksniu
Jei nepavyksta užmigti per pusvalandį, gydytoja atskleidė karių sukurtą metodą, kuris turi padėti. Jame nėra nieko antgamtiško ir jis tinka visiems. „Metodika yra tokia - pirmiausia žmogus turi pabandyti atsipalaiduoti. Atsipalaidavimas prasideda nuo žandikaulio atpalaidavimo, akių raumenų. Tada jis pradeda grimzti lyg ir į gilumą. Antra šio metodo fazė - pečių juostos ir rankų atpalaidavimas. Trečia fazė - kai aš gyliai iškvepiu ir dar daugiau suglembu. Tada atsipalaiduoja mano kojos. Ketvirta fazė nieko kito kaip avelių skaičiavimas. Tik jis gali būti paverčiamas kita forma - įsivaizduoti kokią malonią situaciją. Pavyzdžiui, kad esi laive, plūduriuoti ant vandens, aplink mėlynas dangus, jautiesi maloniai ir t.t.“, - pasakojo L. S. Mikalauskienė.
Gydytojos teigimu, tokiu būdu pavyks užmigti per 10 minučių. „Tokia treniruotė yra pilnai efektyvi, jei aš ją kartoju ne mažiau kaip 6 mėnesius kiekvieną kartą, kada noriu užmigti“, - teigė gydytoja.
Kiti patarimai, kaip pagerinti miego kokybę:
- Reguliarumas - eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Tai leidžia biologiniam laikrodžiui pačiam inicijuoti ir palaikyti miegą.
- Miegoti, kai norisi. Geriausiai miegoti, kai tikrai jaučiatės pavargęs ar mieguistas.
- Vengti kofeino ir nikotino prieš miegą. Mažiausiai 4-6 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti.
- Vengti alkoholio prieš miegą. Mažiausiai 4-6 valandos iki to laiko, kai turite eiti miegoti, nes tai gali pabloginti miego kokybę.
- Vengti riebaus maisto prieš miegą. Sveika subalansuota mityba padės miegoti gerai. Riebus maistas prieš miegą gali pabloginti miego kokybę, o nieko nevalgius jausite skrandžio dirginimą, todėl naudinga prieš miegą išgerti stiklinę šilto vandens.
- Pasirinkite tamsią, patogią miego aplinką. Taip pat gerai užtraukti užuolaidas, naudoti akių raištį, kad būtų išvengta rytinės šviesos.
- Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną, bet ne tada, kai jau greitai eisite miegoti.
- Nežiūrėkit į laikrodį.
- Nesinaudokite elektroniniais įrenginiais lovoje.
- Naudokite miego dienoraštį.
- Venkite prigulti. Tai padės jaustis pavargusiam, kai ateis metas miegoti.
- Miego ritualai. Kasdieniai miego ritualai padės pasirengti miegui.
Kiti Miego Sutrikimai
Be nemigos, egzistuoja ir kitų miego sutrikimų, kurie gali turėti įtakos žmogaus savijautai ir sveikatai. Svarbu juos atpažinti ir kreiptis į specialistus dėl tinkamo gydymo.
Miego apnėja
Tai miego sutrikimas, kai įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai miego metu, dėl to kūnas gauna mažiau deguonies. Miego apnėja gali sukelti dažnus nubudimus iš miego.
Simptomai:
- Garsus knarkimas
- Nustojimas kvėpuoti miego metu (tai turėtų pastebėti jūsų artimieji)
- Staigūs ir gilūs oro įkvėpimai miego metu
- Sausa burna po miego
- Rytinis galvos skausmas
- Sunkumai išliekant miegant
- Stiprus mieguistumas dienos metu
- Sunkumai išlaikant dėmesį
- Dirglumas
Miego apnėjos rizikos veiksniai:
Miego apnėja gali sirgti bet kas, net vaikai. Bet tam tikri veiksniai padidina riziką:
- Padidėjęs kūno svoris ir nutukimas - atsidedantys riebalai aplink viršutinius kvėpavimo takus gali apsunkinti kvėpavimą. Tai atspindi kaklo apimtis (kuo ji didesnė, tuo didesnė tikimybė susirgti obstrukcine miego apnėja).
- Siauri kvėpavimo takai - tai gali būti įgimta, taip pat dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo, ypač vaikams.
- Net tris kartus didesnė rizika susirgti vyrams nei moterims. Moterų rizika padidėja, jei jos turi antsvorį pomenopauziniame periode.
- Vyresnis amžius - problema dažnėja su amžiumi.
- Genetika
- Alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, kurie atpalaiduoja gerklės raumenis ir pablogina obstrukcinę miego apnėją.
- Rūkymas - rūkantys tris kartus dažniau serga obstrukcine miego apnėja nei niekada nerūkę.
Parasomnija
Tai sutrikimas, vykstantis miego metu, užmiegant ar iš karto pabudus po miego. Šis sutrikimas pasireiškia nevalingais judesiais, kalbėjimu, vaikščiojimu, griežimu dantimis miego metu, naktiniais košmarais, naktiniais siaubais, sumišimu prabudus ir pan.
Dažniausiai pasitaikančios parasomnijos:
- Košmariški sapnai:Tai sapnai, kupini baimės, kuriuos prabudęs asmuo labai gerai prisimena. Išgyvenimai sapne yra labai gyvi. Dažniausios košmarų temos - pavojus gyvybei, saugumui ar savigarbai. Dažnai košmariškuose sapnuose kartojasi tos pačios ar panašios temos. Pabudęs asmuo yra apimtas susijaudinimo požymių: pasireiškia širdies plakimas, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas, baimė. Dažnai būna sunku vėl užmigti. Vaikams košmariškus sapnus gali sukelti vykstantis emocinis brendimas. Suaugusiems pasikartojantys košmarai gali atspindėti psichologines problemas, būti psichologinių traumų, netekčių pasekmė ar tam tikrų vaistų vartojimo ar staigaus jų nutraukimo rezultatas. Kreiptis į gydytoją vertėtų, jei košmariški sapnai pasireiškia kartą per savaitę ar dažniau bei stipriai trikdo miegą.
- Lunatizmas (vaikščiojimas miegant):Stebint tokį asmenį susidaro įspūdis, kad jis prabudęs ir vaikšto ar kažką veikia, bet iš tikrųjų žmogus miega. Aktyvumas paprastai nėra didelis, bet asmuo gali vaikščioti po kambarį, o retais atvejais - išeiti iš namų, dėl ko gali kilti pavojus susižeisti. Asmens veido išraiška bereikšmė, nustebusi, jis labai silpnai reaguoja į pašalinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, ir jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Paprastai, pasireiškia per pirmą miego periodo trečdalį, bet gali pasireikšti ir paryčiais. Pabudęs asmuo nieko neprisimena. Dažniausiai žmogus pats arba švelniai padedant kitiems sugrįžta į lovą. Lunatizmas gerokai dažniau pasireiškia vaikystėje (5-12 metų amžiaus vaikams) nei suaugus. Gali pasirodyti kartu su karščiavimą sukėlusia liga, turėti ryšį su rimtomis psichologinėmis problemomis, taip gali atsirasti senyvame amžiuje kartu su demencijos pradžia.
Narkolepsija
Narkolepsijai būdingas padidėjęs mieguistumas dieną, miego paralyžius, haliucinacijos ir, kai kuriais atvejais, katapleksija (dalies arba visų raumenų staigus atsipalaidavimas, dažniausiai išprovokuotas stiprių emocijų, pvz., juoko). Narkolepsija pasireiškia vienodai dažnai vyrams ir moterims, maždaug 1 iš 2 000 asmenų. Simptomai paprastai atsiranda daugybę metų iki diagnozės nustatymo.
Dėl narkolepsijos žmonės jaučia stiprų mieguistumą dieną ir gali staiga užmigti kažką veikdami. Sergant narkolepsija nėra normalios ribos tarp pabudimo ir užmigimo. Miegui būdingi požymiai gali atsirasti dienos metu, būdraujant. Užmigdamas ar pabusdamas narkolepsija sergantis žmogus gali patirti haliucinacijas ir miego paralyžių, kuris net po nubudimo neleidžia pajudinti kūno. Naktimis miegas gali būti su prabudimais, sapnuojami ryškūs sapnai.
Narkolepsija gali atsirasti ir savaime - ji dažnai kyla dėl tam tikrų neurologinių sutrikimų. Nustatyta, kad ji kyla dėl tam tikros medžiagos - hipokretino - trūkumo smegenyse, pogumburyje.
Liga diagnozuojama remiantis medicinine istorija, ištyrimo duomenimis bei miego tyrimu. Gydant labiausiai veiksmingas vaistų ir elgesio pakeitimo derinys.
Miego sutrikimų gydymas gali priklausyti nuo jų tipo ir atsiradimo priežasties, tačiau dažniausiai yra gydoma vaistais, psichoterapija ir keičiant gyvenimo būdą.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nuolatinių miego sutrikimų niekada nereikėtų ignoruoti. Jie susiję su kasdieniu produktyvumu, o ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų. Jei pastebėjote, kad:
- Padarėte reikšmingų gyvenimo būdo pakeitimų, bet vis dar turite problemų su miegu,
- Dieną nuolat jaučiatės pavargę, nors lovoje praleidžiate pakankamai laiko,
- Dažnai prabundate naktimis arba jums sunku užmigti,
- Išbandėte be recepto parduodamus vaistus, tačiau jie nedavė jokios naudos,
gali būti, kad atėjo laikas kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali pateikti įžvalgų, diagnozuoti pagrindines ligas, rekomenduoti miego tyrimus arba, jei reikia, nukreipti jus pas miego specialistą.