Pastaruoju metu išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei Lietuvoje liudija visuomenės brandą. Tačiau, gyvūnų apsaugos evoliucija dar nepasiekė tikslo - visapusio žiauraus elgesio su gyvūnais netoleravimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje reglamentuojama gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio, kokios bausmės gresia už tokius veiksmus ir kokie iššūkiai kyla siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę.
Teisinis reguliavimas
Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reguliuojama ir įtvirtinama gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK). Šie teisės aktai tiesiogiai nukreipti į gyvūnų apsaugą.
Gyvūno sąvoka
Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose aiškiai nereglamentuota, kas laikoma gyvūnu. Atsakymą galima rasti kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų (bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt.) apibrėžimai. Dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose neįmanoma išvardyti visų gyvūnų rūšių, be to, gyvūnų rūšių sąrašas kinta dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, į šią sąvoką įtraukiant ir paukščius, žuvis, laukinius žvėris, gyvulius, vabzdžius ir kt. Formaliai Lietuvos įstatymai numato visų rūšių gyvūnų apsaugą, tačiau praktikoje atsakomybės už žiaurų elgesį su tam tikrais gyvūnais taikymas kur kas problematiškesnis, o kai kuriais atvejais net ir sunkiai įmanomas.
Žiauraus elgesio samprata
Jokie Lietuvos teisės aktai tiesiogiai neapibrėžia žiauraus elgesio su gyvūnais sąvokos. Tačiau įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, gyvūnų naudojimas taikiniams, zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir kt. Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Lietuvoje už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Svarbu atriboti, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma atitinkamu atveju. Asmeniui taikytinos teisinės atsakomybės rūšis tiesiogiai priklauso nuo padarinių, kilusių žiauriai elgiantis su gyvūnu.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Administracinė atsakomybė
Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmų nekyla žalingų padarinių grėsmė arba tik gresia tokių padarinių atsiradimas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-19 dalis, baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
2021 m. gegužės 18 d. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, o gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.).
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas. Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos kelios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda (iki 100 tūkst. Eur), laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Procesas gali pasibaigti apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstančio sprendimo priėmimo procesu, tai yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paskirti laisvės atėmimo bausmę nėra galima, ir paprastai yra skiriama tokia, su laisvės atėmimo bausmė nesusijusi bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutiko kaltininkas.
Laisvės atėmimo bausmės taikymas
Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurų elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje. Išanalizavus 2014-2024 m. paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, matyti, jog per šį laiką dažniausiai taikytos baudos ir viešieji darbai. Taip pat taikytas laisvės atėmimas, tačiau nė vienu iš šių atvejų nebuvo paskirta maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimt metų ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Bausmių griežtinimo klausimas
Visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bausmių griežtinimą, tačiau svarbu akcentuoti, kad norint kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais nebūtina galvoti vien apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą, o daugiau dėmesio skirti šio nusikaltimo prevencijai. Peticiją dėl bausmių griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais pasirašė beveik 65 tūkst. gyventojų. Peticijoje reikalaujama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią asmeniui, teistam už žiaurų elgesį su gyvūnais, visam laikui būtų atimta teisė laikyti gyvūną. Taip pat siūloma tikrinti tokių asmenų psichikos sveikatą.
Tačiau, kaip teigia specialistai, griežtų bausmių projektai paprastai žlunga, nes neatitinka bendros teisinės sistemos logikos. Tad tai - laiko švaistymas.
Teismų praktika
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių lyginant su kitų kategorijų bylomis. Per metus teismus pasiekia apie 12-14 baudžiamųjų bylų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika - tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs.
Iššūkiai ir problemos
Nors įstatymai numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, praktikoje kyla nemažai iššūkių. Vienas iš jų - konfiskuotų gyvūnų laikymo sąlygų trūkumas, apsunkinta paėmimo tvarka ir pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų.
Kita problema - įstatymų netaikymas. Kaip teigia specialistai, įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi. O netaiko jų atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija ir kt.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Taip pat, gyvūnų globėjai yra nušalinti nuo tyrimo proceso, nežino, ar išvis vyksta tas tyrimas, nežino, kaip jis baigiasi. Jie nėra proceso dalis ir nėra kviečiami į teismą, todėl negali atstovauti gyvūnų teisių.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Svarbų vaidmenį užtikrinant gyvūnų gerovę atlieka nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Tušti narvai“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir kt. Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (ne)turimas galias, GGI formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką sekasi neblogai. Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Sprendimai ir rekomendacijos
Siekiant efektyviau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtina:
- Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
- Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus kontrolę ir sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
- Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose.
- Vykdyti viešinimo kampanijas, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais.
- Skatinti švietimą gyvūnų gerovės klausimais šalies ugdymo įstaigose.
- Keisti valstybinių institucijų požiūrį į gyvūną, kad jos iš tiesų norėtų jam padėti, kad norėtų užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui.