Autizmas yra kompleksinis vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse. Ankstyvieji požymiai gali būti pastebimi jau vaikystėje, o su amžiumi simptomai gali tapti ryškesni ir sudėtingesni. Asmenys, turintys autizmo bruožų, aplinką suvokia „kitaip“. Šiame straipsnyje aptarsime autizmą, jo požymius, diagnostiką ir galimus gydymo būdus.
Autizmo požymiai
Mokslininkai ir gydytojai yra sukūrę „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmui būdingus požymius vaikams:
- 6 mėn. ir vyresni: Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresni: Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresni: Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresni: Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresni: Nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresni: Nesako dviejų žodžių frazių.
Svarbu paminėti, kad pavieniai autizmui priskiriami bruožai nebūtinai reiškia, kad vaikui yra autizmas. Autizmo sutrikimas diagnozuojamas, kai pasireiškia šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia vaiko komunikacinius ir socialinius įgūdžius.
Autizmo spektro sutrikimų sritys
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) apima tris pagrindines sritis:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Šiam sutrikimui būdingas abipusio bendravimo sunkumas, vaiko nesidomėjimas bendraamžiais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti ir palaikyti ilgesnį kontaktą. Trūksta spontaniško siekio pasidalinti pomėgiais, interesais ar pasiekimais su kitais asmenimis.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais perduodama žinia. Jie supranta viską tiesiogiai, neturi intuicijos ir dažniausiai nesuvokia jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Šiai sričiai priskiriamas ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų, o kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Aspergerio sindromas
Aspergerio sindromas yra autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti, bet dėl to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Jiems sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis, pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Autizmo priežastys
Autizmo priežastys iki šių dienų nėra iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Bakterinės/virusinės priežastys (Chess 1977 teigė, kad padaugėjo vaikų, kurie gimė per 1964 metų raudoniukės pandemiją; taip pat vėjaraupiai, sifilis ir toksoplazmozė- su pavieniais autizmo atvejais. Granuliuotų ir Purkinje ląstelių praradimas smegenėlėse gali pakenkti smegenų citoarchitektūrai. Kai kuriuose tyrimuose atžymimas auditorinio ir vestibiuliarinio traktų pakenkimas. Kemper ir Baumas 1993: rado mažas, glaudžiai supokuotas ląsteles hipokampe ir amygdala.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi.
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu sergančiais suaugusiais asmenimis, atsižvelkite į: ankstesnių intervencijų patirtį ir atsaką į jas, autizmo pobūdį ir sunkumą, bet kokio susijusio funkcinio sutrikimo, atsirandančio dėl autizmo, mokymosi negalios ar psichikos ar fizinio sutrikimo, mastą. Aptarkite su suaugusiais, sergančiais autizmu, ar jie nori, kad jų šeima, partneriai ar globėjai būtų įtraukti į jų priežiūrą. Diskusijų metu atsižvelkite į bet kokias protinių gebėjimų įstatymo (2005 m.) pasekmes ir į bet kokius asmens bendravimo poreikius.
Terapijos ir intervencijos
Įvairios terapijos ir intervencijos gali padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims:
- Elgesio terapija: Ši terapija padeda išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Kalbos ir komunikacijos terapija: Ši terapija padeda pagerinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
- Socialinių įgūdžių mokymas: Šis mokymas padeda išmokti socialinių įgūdžių, reikalingų bendravimui su kitais žmonėmis.
- Sensorinė integracijos terapija: Ši terapija padeda susidoroti su sensoriniais sunkumais.
- Mitybos terapija: Ši terapija gali padėti spręsti selektyvaus valgymo problemas.
Selektyvus valgymas
Selektyvus valgymas - viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria autistiškų vaikų tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“. Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. BET, tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Labai svarbu paminėti, kad visais atvejais prieš imantis kokių nors veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti. Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir odontologu.
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10)
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10) apibrėžia psichologinius raidos sutrikimus, kuriems būdinga stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus.
Pagal TLK-10, autizmui būdingas:
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Žinomi žmonės su autizmo spektro sutrikimais
Greta Thunberg, klimato aktyvistė, yra atvirai kalbėjusi apie savo Aspergerio sindromą. Ji teigia, kad šis sindromas jai padeda būti atkakliai ir susitelkusiai į savo tikslą.
tags: #kas #yra #selektyvus #autizmas