Įvadas: Egzorcizmas ir šiuolaikinės dilemos
Religija, kaip evoliucijos produktas, atliko svarbią funkciją vystantis žmogaus rūšiai, suteikdama išgyvenimą palengvinančių pranašumų. Tačiau, net ir pripažįstant organizuotos religijos naudą, kyla klausimas, ar ta nauda vis dar aktuali mūsų laikais. Šiandien, kai tobuliname demokratines institucijas, kuriame pilietinę visuomenę, komunikacijai naudojame socialinius tinklus, kuriame socialinės apsaugos tarnybas, o informacijos ieškome internete o ne vienuolyno bibliotekoje, religijos vaidmuo keičiasi.
Arnoldas Valkauskas - teologijos mokslų daktaras, Ruklos įgulos kapelionas, ir vienas žymiausių Lietuvos egzorcistų - nuolat susiduria su šiuolaikinio pasaulio iššūkiais dvasinėje praktikoje. Jo veikla neapsiriboja vien tarnavimu Ruklos parapijos žmonėms ir karių įgulai. Maldos pagalbos į jį kreipiasi ir velnio apsėsti žmonės.
Religija kaip evoliucijos produktas
Dalis mokslininkų religiją mato kaip virusą, kuris švaisto žmogaus laiką ir energiją. Tačiau evoliuciniai biologai teigia, kad religingi žmonės yra evoliuciškai stipresni už netikinčius, ne todėl, kad juos saugo dievybė, o todėl, kad religija yra prisitaikančios evoliucijos forma. Ji išplitusi pasaulyje, nes suteikia daug išgyvenimą palengvinančių pranašumų (nesusijusių su antgamtiškais dalykais).
Bažnyčios transformacija: nuo valdžios iki sielovados
Viduramžiais bažnyčia vaidino didžiulį vaidmenį kasdieniame gyvenime. Ji ne tik atlikdavo sielovados funkcijas, bet dažnai imdavosi valdžios, ar teisėsaugos vaidmens. XX amžiuje, technologinio progreso, mokslo ir kultūros pasikeitimo dėka, ji neteko savo didelės valdžios. Jos buvusią įtaką pasiskirstė demokratinės institucijos, psichoterapeutai, mokslininkai ir intelektualai. Nors bažnyčia daugeliu atveju prisitaikė prie moderniųjų laikų, daugelis organizacijos įsitikinimų, tikėjimo elementų ir praktikų siekia viduramžius.
Egzorcizmas: senovės ritualas šiuolaikiniame kontekste
Egzorcizmas, tai ritualas, atliekamas dar nuo biblinių laikų, skirtas išvaryti piktas dvasias iš žmonių ar vietų. Pirmasis žinomas egzorcizmo gidas išleistas dar 1614-aisiais. XVII a. pradžioje katalikų bažnyčia buvo tikrai svarbesnė už neuro-mokslą, todėl pakitęs elgesys, asmenybės pokyčiai, ištrinti atsiminimai, traukuliai ar alpimas buvo laikomi senovinės piktos dvasios apsėdimu, o ne neurologiniu sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Depresija, apsėdimas ir dvasinė sveikata: Arnoldo Valkausko įžvalgos
Nepaisant to, kad šiais laikais Vatikanas vis dar tiki, kad demoniški apsėdimai yra realūs, net ir pastebimas atvejų gausėjimas pasaulyje, mokslas gali geriau paaiškinti šiuos iš pirmo žvilgsnio antgamtiškus nutikimus.
Klaidingos diagnozės ir egzorcizmo pavojai
Amerikiečių žurnalistė Susannah Cahalan 2016-aisiais metais išleido biografinę knygą, kuriose nupasakojo savo kančias po to, kai jai buvo neteisingai diagnozuota šizofrenija, ir ji buvo patalpinta gydymui į psichiatrinę ligoninę. 2012-aisiais, nepaisant neteisingos diagnozės, niekas neįtarė demoniško apsėdimo. Retos - autoimuninės ligos - NMDA receptorių antikūnių encefalito simptomus, tikint krikščioniškais prietarais būtų nesunku priskirti velnio apsėdimui. Susirgusios žurnalistės smegenis ėmė pulti jos pačios imuninė sistema.
Anneliese’i Michel 1975-aisiais pasisekė mažiau. Ji pakliuvo į rankas egzorcistams. Po metų jauna, religinga vokietė mirė nuo dehidratacijos ir bado, nesulaukusi rimtos, profesionalios pagalbos. Ar ją buvo apsėdęs demonas? Aneliese tikėjo, kad visas būrys blogiečių: Liuciferis, Kainas, Judas Iskarijotas, Adolfas Hitleris, Neronas ir Valentinas Fleischmann’as (prastos reputacijos XVI a. kunigas iš Bavarijos). Prieš egzorcizmo seansus merginai buvo diagnozuota smilkinio skilties epilepsijos sukelta psichozė.
Bažnyčia greičiausiai mokosi iš klaidų, ir egzorcizmo seansus leidžia kiek atsargiau nei prieš 50 metų, bet ar egzorcistai pakankamai kvalifikuoti, kad nepakenktų ligoniams žaisdami savo viduramžiškus žaidimus? Psichinės ar neurologinęs problemos gali išprovokuoti keistą elgesį, o ribines būsenas pasiekę ligoniai linkę pasiduoti įtaigai ir atitikti lūkesčius. Žmogus, kuriam vykdomas egzorcizmas, gali būti linkęs kartoti tai, ką žino apie egzorcizmus arba matė siaubo filmuose. Egzorcizmo metu patiriamas psichologinis stresas, taip pat gali paveikti ligonio elgesį.
Arnoldas Valkauskas: tarp tradicijų ir šiuolaikinio mokslo
Pasak žiniasklaidos, Lietuvoje yra 10 praktikuojančių egzorcistų. Garsiausas jų - Rūklos kapelionas, teologijos mokslų daktaras, kunigas Arnoldas Valkauskas. Jis veda Marijos radijo laidas, aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, dažnai dalina interviu žiniasklaidoje, kuriuose dalinasi savo antgamtiškomis patirtimis.
Taip pat skaitykite: Psichodelikai kaip naujas depresijos gydymo būdas
Galima pagirti kunigą, kad dažnai mini psichologus ir psichiatrus: gali būti, kad Arnoldas Valkauskas susipažinęs ir su liūdnai pagarsėjusiomis egzorcizmo istorijomis, todėl stengiasi nesukelti pavojaus ligoniams, iš tiesų bendradarbiaudamas su dvasinės sveikatos profesionalais.
Kunigas Arnoldas Valkauskas pasisako prieš burėjus, mokesčius mokančias ir jų nemokančias raganas, astrologus, homeopatus, Qigong (ci-gun), pseudo-mokslines psichologijos doktrinas (pvz. Tačiau, tuo pat metu, Arnoldas Valkauskas pataria vengti jogos, meditacijos, Ajurvedos, Hario Poterio knygų ar filmų, nepirkti suvenyrų egzotiškose šalyse, taip pat siūlo vengti visų New Age judėjimo ir šamanizmo apraiškų.
Haris Poteris: demoniška literatūra ar vaikų fantazijos dalis?
Ar Haris Poteris yra demoniška literatūra? Pasak sekuliarių suaugusiųjų, šios knygos skatina vaikus skaityti, lavina jų vaizduotę, nagrinėja vaikams tinkamas temas, lavina humoro jausmą, leidžia vaikams identifikuotis su Hariu Poteriu ir stengtis daryti gerus darbus. Ar knyga skatina tikėjimą į magiją? Taip. Kaip ir kalėdų senelis, dantukų fėja, velykų zuikis, per kūčias naktį kalbantys gyvunėliai. Vaikai pasižymi magišku mąstymu, ir greičiausiai, tai yra svarbus vystymosi etapas.
Joga ir meditacija: dvasinė praktika ar pavojus psichikai?
Arnoldas Valkauskas teigia, kad jogos kvepavimas skirtas sumažinti deguonies kiekiui kraujyje, siekiant pasiekti transą. Teiginys yra netikslus, nes Arnoldas Valkauskas kalba apie rebifingą - kraujo prisodrinimą deguonimi kvepuojant. Vakarietiškoje jogos praktikoje kvepavimo valdymas skirtas nusiraminimui ir sąmoningumui. Kvepavimas sinchronizuojamas su jogos judesiais - asanomis.
Arnoldas Valkauskas kalba apie jogos ir meditacijos praktikus, kuriems prireikia psichiatro pagalbos. Teiginyje gali būti krislas tiesos: nors pastaraisiais metais sąmoningo buvimo (mindfulness) technikos buvo pritaikytos psichoterapijoje, asmenims linkusiems į psichozę derėtų sutelkti dėmesį į realaus pasaulio suvokimą ir buvimą jame (pavyzdžiui susitelkimas į kvepavimą, arba raumenų atpalaidavimą) o ne į ezoterines koncepcijas; tokias kaip kosminė energija, trečioji akis, čiakros ir t.t. Tokių žmonių atliekami pratimai turėtų būti trumpi, ir prižiūrimi mediko. Beveik visi meditacijos sukeltos psichozės atvejai nutiko meditacijos stovyklose, kuriose žmonės medituodavo daugelį valandų, kiekvieną dieną.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Naujojo Amžiaus judėjimas: ramybės paieškos ar demono gundymai?
Kunigas Arnoldas Valkauskas daugelyje interviu ispėja, kad parsiveždami statulėles iš egzotiškų šalių, su jomis galite importuoti ir piktąją dvasią. Taip pat ir sapnų gaudyklės, kristalai, akmenys, aromatų terapijos: visa tai eiliniai demono bandymai gundyti. Egzorcistas visai šiai velniavai apibūdinti naudoja Naujojo Amžiaus judėjimą (New Age).
Kad suvokti kunigo susirūpinimo ironiją, reikėtų apžvelgti šio judėjimo ištakas. Istorikai sutaria, kad vienas judėjimo pirmtakų buvo švedų filosofas, mokslininkas, mistikas ir teologas Emanuel Swedenborg. Psichologijos doktrinos kurėjas Karlas Jungas, smarkiai įtakojęs New Age judėjimo atsiradimą, savo psichologijos mokyklą kūrė savaip interpretuodamas religiją ir žvelgdamas į ją pozityviai.
Sąmoningai ar nesąmoningai, kalbėdamas apie Naujojo amžiaus judėjimo atributus, kunigas Arnoldas Valkauskas jiems taip pat priskiria magiškas galias. Vieninitelis akivaizdus skirtumas tarp jo ir New Age entuziastų yra tai, kad jie savo ezoteriniuose kristaluose, akmenyse ir sapnų gaudyklėse ieško ramybės ir dvasinio nušvitimo, o egzorcistas juose mato antgamtiškas blogio jėgas.
Mokslo ir religijos santykis: nuo konflikto iki taikymosi
Arnoldas Valkauskas, postringaudamas apie Jėzaus mokymą ir velnius nesivaržydamas kalba ir apie mokslą. Tai neturėtų stebinti, nes Vatikanas, nors ir lėtai reformuojasi, supranta, kad taikant viduramžių požiūrį, bažnyčia susinaikintų. Įrodymais grįsta medicina gelbėja nepalyginamai daugiau gyvybių nei malda, todėl būtų kvaila ir trumparegiška neigti mokslą. Be to, nepaisant savo tamsumo ir nuodemingumo, viduramžiais bažnyčia buvo žinių ir mokslo centras, nes tiesiog geresnės institucijos neegzistavo.
Mokslas ir religija rimtai išsiskyrė 1633-iaisiais metais, kai Galileo Galilėjas tapo inkvizijos auka, atskleidęs tiesą: žemė sukasi aplink saulę. Taikymasis prasidėjo tik po 350 metų, kai bažnyčia oficialiai atsiprašė vargšo mokslininko (tiesa, kažin ar pastarajam tai galėjo rūpėti). Civilizacijai beveik pavyko sutramdyti Vatikaną, ir tikėtina, kad už naują mokslinį atradimą nebūsite sudegintas ant laužo.
Karo kapeliono misija: dvasinė parama kariams
Su Kauno arkivyskupijos egzorcistu, Ruklos įgulos I kapelionato vyr. gimėte ir užaugote Kaune, labai patriotiškoje ir pamaldžioje šeimoje. Aš labai dėkingas Dievui ne tik už tėvus, bet ir už senelius - tiek iš mamos, tiek iš tėvo pusės. Tuo, kas susiję su tikėjimu, ypač rūpinosi mamos tėvai. Jie gyveno tokiam tvirtam tikėjimo pasaulyje. Todėl ir aš augau neturėdamas tikėjimo abejonių.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11 kapelionų, dar vienas ruošiasi juo tapti. Kapelionas labai reikalingas. Visų pirma, jis turi padėti kareiviams formuotis dvasiškai. Jeigu eini į karą, tai arba žudai, arba pats gali būti sužeistas ir žūti. Niekas jokių garantijų neduoda. Klausimas normaliai mąstančiam, tikinčiam žmogui kyla - kur mano siela eis, jeigu aš iškeliausiu? Trumpai sakant, karo kapeliono uždavinys - palaiminti išeinančius į mūšį, prireikus - ligonio patepimą suteikti, mirusius palaidoti. O kasdienybėje - būti kartu su kariais, padėti gyventi sakramentinį gyvenimą, ieškoti tikėjimo prasmės.
Nerimas ir nesaugumas: sovietmečio palikimas
Mūsų visuomenės problema - nežinome, kas esame. Mes lietuviai, bet ką tai reiškia?.. Nežino žmonės ir ką reiškia būti tikinčiais. Jaučia savyje nepaaiškinamą nepasitenkinimą. Skaičiau vieno anglų psichiatro tekstą, kuriame jis teigė, kad mes net neįsivaizduojame, kaip esame sužaloti sovietmečio. O žaizdos perduodamos iš kartos į kartą. Aš ir pats esu patyręs stiprų nerimą, tai man labai gerai pažįstama tema. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje apie pusė populiacijos kenčia nuo nerimo sutrikimų. O specialistai mano, kad šis skaičius gali būti ir dar didesnis. Gaila, bet niekas nekalba apie to priežastis. Giluminė priežastis - nesaugumas.
Dvasinė kova: karas pasaulyje kaip dvasinės kovos atspindys
Karas pasaulyje, visų pirma, yra fizinis dvasinės kovos atspindys. Viešpaties pasakyta - „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis ir mylėk savo artimą, kaip save patį.“ Mylėti kitą kaip save patį, reiškia linkėti kitam pačių geriausių dalykų. Man kartais atrodo, kad gal esame praradę gebėjimą reaguoti, norime, kad mumis kas nors pasirūpintų. Svarbu melstis - mes pamirštame maldos galią. Net tie, kurie meldžiasi, pamiršta. Manau, svarbu, kad lietuviai suprastų - karo pavojus realus.
Dievas davė žmogui laisvą valią ir leidžia jam laisvai veikti, taigi, ir rinktis nuodėmę bei patirti jos baisumą. Tik per nuodėmes žmonės įsileidžia apsėdimą. Jis negali įvykti tol, kol tam veikėjui neatidaromi vartai. O jie atidaromi tada, kai einama į sandėrį su piktuoju. Todėl labai svarbu visiems visa širdimi gręžtis į Dievą.
Velykos: prisikėlimas ir amžinas gyvenimas
Šv. Velykos yra svarbiausia krikščionių metų šventė, kai švenčiamas Kristaus prisikėlimas po nukryžiavimo. Tai Dievo įžengimas į žmogaus istoriją. Jis išsprendžia mirtį. Paprastai sakant - Dievas atsako į mano būties klausimą. Tą gali būti ne taip paprasta suprasti. Žmogaus gyvenime yra visokių laikotarpių, amžius, ligos, situacijos - daugybė dalykų, kurie gali padėti tai suprasti. Iš esmės Kristus yra vienintelis asmuo, kuris man padeda išspręsti būties problemą. Dar yra amžinumo klausimas.
Helovinas: lengvabūdiškas beldimasis į blogio vartus
Spalio 31 d. vakarą daugelyje šalių švenčiamas Helovinas. Kaip jūs vertinate Helovino šventę ir į Lietuvą atėjusią jos šventimo tradiciją? - Vertinu visai blogai. Tai nei šventė, nei tradicija. Tai iš kažkur atėjusi, atklydusi demoniška apraiška. Net ne šventė, o apraiška. Žmonės nežino, ką jie švenčia, bando juokauti su kažkokiomis dvasiomis, susigalvoti atrakcijų. Bet tai yra labai netikęs bandymas, nes ta tradicija - giluminė. Ji susijusi su demonišku pasauliu, su kuriuo ir taip turime problemų.
Kas atveria piktajai dvasiai vartus? Visos tos nekaltai atrodančios būrimo, burtininkavimo praktikos. Kas rimtai tuo užsiima, labai gerai tai žino, bet tikisi, jog gali tomis jėgomis manipuliuoti. Deja, tik iki tam tikros ribos, nes po to supranta, kad nėra jokių manipuliacijų, kad tai jėgos, kurios galingesnės už mus.
Apsėdimo požymiai ir kaip jų išvengti
Apsėdimai atsiranda ir dėl psichologinių priežasčių. Tai - įvairios nuoskaudos, žiaurumas šeimoje, savavališkas vaikų naikinimas, vaikų atstūmimas. Narkomanija, prostitucija, seksualiniai iškrypimai, svingerių suėjimai taip pat prišaukia velnią. Apsėsti būna įvairaus amžiaus žmonės. Net jeigu vaikystėje piktoji dvasia prikviečiama per spiritizmo seansą, ji niekur neišeina. Velnias labai nori turėti kūnišką pavidalą ir laukia, kada žmogus pasijus nereikalingas, atstumtas. Išoriškai apsėsto žmogaus aplinkiniai nepastebi, dažnai jis ir pats to nejaučia. Būna ir intelektualinių apsėdimų.
Geriausias būdas išvengti apsėdimo yra sveikas tikėjimas. Nuo kiekvieno tikro krikščionio velnias bėga. Viskas labai paprasta: laikytis 10 Dievo įsakymų.
Egzorcizmo seansas: malda ir kova su blogiu
Egzorcizmas yra malda. Prašai Dievo, kad išlaisvintų žmogų iš blogosios dvasios įtakos. Įgaliotas vyskupo kunigas paliepia piktajam iš žmogaus pasišalinti. Gerai turėti maldos komandą, taip pat turi dalyvauti artimieji, kad pasaugotų žmogų, nes jis gali susižaloti ar sužaloti kitą. Nesaugu būti vienam, nes pradeda veikti protu nesuvokiamos jėgos. Žmogus turi ateiti pats, nes egzorcizmas neturi būti platinamas. Klebonas pirma turi padaryti tyrimą, išsiaiškinti, kokia žmogaus praeitis, ar jis gyvena su tikėjimu. Jei žmogus netikintis, tai tuščias reikalas. Žmogus turi įdėti pastangų.
Piktosios dvasios hierarchija ir jų veikimas
Piktosios dvasios kaip ir angelai turi savo hierarchiją. Aukštesnės piktosios dvasios siekia žmogaus susinaikinimo. Visų svarbiausia, anot egzorcisto, nenutolti nuo Dievo, atlikti išpažintį, skirti laiko maldai, gilinti tikėjimą, nedaryti nuodėmių ir neskirti velniui jokio dėmesio.
Pagal poveikį, kiek paliečia žmogaus gyvybinius interesus, pagal reakciją (kai už žmogų meldžiamasi) atpažįstama, kad dvasios turi skiringas galias. Su įvairiomis būrimo dvasiomis susiduriama pirmiausia. Jos lokalizuojasi kūne, skirtingose vietose. Žemosios dvasios veikia pojūčių sritis. Aukštosios dvasios nesiūlo primityvių gundymo būdų.
Ką daryti, jei jaučiatės varginami piktosios dvasios?
Pirmiausia prieiti išpažinties ir kalbėtis su Dievu, dėkoti Dievui, šlovinti, garbinti jį, prašyti jo pagalbos. Svarbu kalbėti su Dievu savo žodžiais, kaip išeina ir visiškai nepaisyti piktosios dvasios, nebijoti jos, neskirti jam jokios garbės.
tags: #arnoldas #valkauskas #vieni #apsesti #kitiems #reikia