Įvadas
Psichozė - sudėtingas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas realybės suvokimo iškraipymas. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichozės aspektai, remiantis įvairiais šaltiniais - nuo literatūrinių pavyzdžių iki medicininių ir socialinių įžvalgų. Straipsnyje siekiama atskleisti psichozės priežastis, simptomus ir gydymo būdus, taip pat pabrėžti socialinės paramos svarbą psichikos sveikatai.
Motinystės psichozė: realybė ir mitai
Pogimdyvinė psichozė - retas, bet sunkus sutrikimas, pasireiškiantis po gimdymo. Ši būklė skiriasi nuo pogimdyvinės depresijos ir reikalauja skubios specialistų pagalbos. Pogimdyvinės psichozės metu moters elgesys akivaizdžiai pasikeičia, ji gali tapti atsiribojusi, vangi arba, priešingai, labai aktyvi, patirianti miego sunkumų. Moteris gali matyti ir girdėti tai, ko kiti nemato ir negirdi, negebėti rišliai mąstyti, kritiškai vertinti savo elgesio. Jai gali kilti paranoiškų minčių. Tokiu atveju reikalinga skubi specialistų pagalba. Svarbu atskirti šią būklę nuo motinystės melancholijos, kuri pasireiškia staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu, irzlumu ar liūdesiu.
Psichozės priežastys ir rizikos veiksniai
Psichozės priežastys gali būti įvairios - nuo genetinių veiksnių iki aplinkos poveikio. Svarbu atkreipti dėmesį į santykius su šeimos nariais, kurie gali suveikti kaip apsauginis veiksnys arba padidinti riziką susirgti pogimdyvine depresija. Tyrimai rodo, jog partnerio įsitraukimas į pasiruošimą naujam gyvenimo etapui, prisidėjimas prie kūdikio priežiūros, namų buities bei moters palaikymas yra susijęs su mažesniu patiriamų emocinių sunkumų kiekiu. Priešingai nei patirtas psichologinis, fizinis, seksualinis smurtas, kuris gali paskatinti pogimdyminės depresijos pasireiškimą.
Psichozės gydymo metodai
XX a. psichiatrijoje buvo taikomi įvairūs gydymo metodai, įskaitant aktyviąją terapiją - medikamentinės traukulinės (traukulius sukeldavo centrinę nervų sistemos veiklą stimuliuojantis analeptikas - korazolis) ir elektros šoko traukulinės terapijos metodus. Prie aktyvios terapijos metodų taip pat buvo priskiriamas gydymo insulinu metodas, kai pacientui suleista insulino injekcija buvo sukeliama medikamentinė, t. y. dirbtinė, koma. Tačiau tuo laiku šis gydymo būdas buvo inovatyvus ir, dėl to, plačiau nepaplitęs. Aktyvios terapijos gydymo metodai buvo taikomi rezistentiškiems, t.y. atspariems kitiems gydymo metodams, pacientams. Beje, labiausiai paplitusia priklausomybės ligos forma alkoholizmu sergantys alkoholikai nebuvo priskiriami prie sunkių psichikos sutrikimų turinčių asmenų. Pirmaisiais pokario metais alkoholikai nebuvo hospitalizuojami. Tačiau netrukus susirūpinta ir jais. 1953 m. psichoneurologinėse ligoninėse gydomi alkoholikai su darė 6,5 proc., o 1958 m. - 12,8 proc. Šiuo metu psichozės gydymui naudojami psichotropiniai vaistai (neuroleptikai arba antipsichotikai), kurie padeda slopinti nepageidaujamą pacientų būklę. Tačiau svarbu pabrėžti, kad medikamentinis gydymas turi būti derinamas su psichoterapija ir socialine parama.
Socialinė parama ir psichikos sveikata
Edukacinių, socialinių ir žmogaus teisių projektų kūrėja Nida Vildžiūnaitė sako, kad kreiptis pagalbos ir ją priimti - įgūdis, kurio visuomenei trūksta. Nuvertinus psichinės sveikatos svarbą, moteris gali susidurti su klaidingomis nuostatomis, kad tokia jos savijauta yra normali bei būdinga visoms. Depresinė būsena skatina vienišumą, uždarumą, apatiją. Svarbu kalbėti su artimaisiais ir pripažinti, kad pagalbos kreipiasi tik stiprūs žmonės. Kartais abejonę, kad reiktų kreiptis pagalbos lemia tai, jog socialiniuose tinkluose, stebint kitas mamas, gali atrodyti, kad viskas turėtų būti pakankamai lengva, yra užkelti aukšti motinystės standartai. Todėl kreiptis pagalbos atgraso jaučiamas baimės jausmas, manymas, jog tokiu būdu pripažinsi, kad esi nepakankamai gera mama.
Taip pat skaitykite: Apie vienuolių psichologiją
Psichozė literatūroje ir mene
Literatūra ir menas dažnai atspindi psichozės patirtis. Czesławas Miłoszas savo kūryboje analizavo žmonių tarpusavio santykius ir gyvenimo prasmės paieškas, kurios gali būti susijusios su psichologinėmis krizėmis. Tatjana Majorova, talentinga Vilniaus rusų dramos teatro aktorė, savo vaidmenimis perteikdavo didžiulį vidinį skausmą ir gilų gyvenimo supratimą. Kunigas Arūnas Peškaitis prisiminė nedidelį epizodą iš spektaklio „Ištatuiruotoji rožė“, iliustruojantį T. Majorovos visišką atsidavimą vaidmeniui: „Siužetas - moteris (vaidina Tatjana) sulaukia žinios apie vyro vairuotojo žūtį avarijoje. Ji be galo tą vyrą myli ir nugrimzta į gilią depresiją. Tada moteris sužino, kaip žūva jos vyras - skubėdamas pas ją iš meilužės. Ir spektaklyje yra epizodas, kai Tatjanos personažė laiko urną su savo vyro pelenais. Kiekvieną spektaklį Tatjana su ta urna padarydavo ką nors kitaip. Tai būdavo to vakaro urna, to vakaro įvykis. Kartais ji ją nušveisdavo, kartais lengvai numesdavo, kartais net nepaliesdavo. O sykį laikydama urną ji priėjo prie scenos krašto ir užsimojo į žiūrovus. Atmosfera buvo tokia įelektrinta, kad visi žiūrovai loštelėjo atgal.
Psichozė ir savižudybės: prevencijos svarba
Psichozė gali padidinti savižudybės riziką. Pavyzdžiui, 2008-2009 metais savižudybių rodiklis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis nei prieš krizę - 2006-2007 metais. Kita vertus, krizės metu savižudybių rodiklis buvo net 20 proc. Svarbu atkreipti dėmesį į psichologinę pagalbą ir prevencines priemones, kurios gali padėti išvengti tragedijų.
Taip pat skaitykite: Apie krikščionių vienuolių elgesį
Taip pat skaitykite: Emocijos ir dvasinė pusiausvyra
tags: #vienuoliu #komentarai #apie #psichoze