Šis straipsnis skirtas krikščionių vienuolių elgesio normų aprašymui, remiantis įvairiais šaltiniais ir perspektyvomis. Jame nagrinėjami vienuolinio gyvenimo aspektai, įskaitant asmens duomenų apsaugą, moralinius principus ir elgesio gaires. Straipsnyje siekiama pateikti išsamų ir informatyvų aprašymą, tinkamą tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems skaitytojams.
I SKYRIUS
PIRMAS SKIRSNIS
ANTRAS SKIRSNIS
TREČIAS SKIRSNIS
KETVIRTAS SKIRSNIS
PENKTAS SKIRSNIS
II SKYRIUS
ŠEŠTAS SKIRSNIS
SEPTINTAS SKIRSNIS
AŠTUNTAS SKIRSNIS
DEVINTAS SKIRSNIS
III SKYRIUS
DEŠIMTAS SKIRSNIS
VIENUOLIKTAS SKIRSNIS
DVYLIKTAS SKIRSNIS
TRYLIKTAS SKIRSNIS
KETURIOLIKTAS SKIRSNIS
PENKIOLIKTAS SKIRSNIS
IV SKYRIUS
ŠEŠIOLIKTAS SKIRSNIS
SEPTYNIOLIKTAS SKIRSNIS
AŠTUONIOLIKTAS SKIRSNIS
DEVYNIOLIKTAS SKIRSNIS
DVIDEŠIMTAS SKIRSNIS
V SKYRIUS
Asmens duomenų apsauga Bažnyčioje
Panevėžio vyskupijos asmens duomenų apsaugos taisyklių tikslas - sureguliuoti, kokiais būdais, priemonėmis bei procedūromis Katalikų Bažnyčia Lietuvoje užtikrina asmenų duomenų apsaugą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau - Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Duomenų gavėjas - fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis, ar ne. Duomenų valdytojas - fizinis arba juridinis asmuo, kuris vienas ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Santykiai tarp atskiro duomenų valdytojo ir atskiro duomenų tvarkytojo yra reguliuojami šiuos subjektus saistančiomis Bažnyčios teisės normomis. Jeigu duomenys perduodami į užsienio valstybę, įskaitant Vatikaną, tai turi būti atliekama su duomenų valdytojo žinia.
Asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymas laikantis visų būtinų saugumo priemonių leistinas tik pakrikštytų asmenų (Bažnyčios narių) atžvilgiu, įskaitant asmenis, kurie pagal Bažnyčios vidinę tvarką padarė pareiškimą dėl išstojimo iš Bažnyčios (buvę Bažnyčios nariai), taip pat asmenų, kurie nuolat palaiko ryšį su Bažnyčia ir prisideda prie Bažnyčios tikslų įgyvendinimo.
Vyskupijos kaip duomenų valdytojai, per parapijas kaip duomenų tvarkytojus, tvarko asmens duomenis, įskaitant ir specialių kategorijų duomenis apie esamus ir buvusius Bažnyčios narius bei kitus fizinius asmenis, kurie, nors ir nebūdami Bažnyčios nariai, dalyvauja įgyvendinant Bažnyčios kanonuose nurodytus tikslus. Asmens duomenys turi būti tvarkomi užtikrinant duomenų subjektų teises ir teisėtus Bažnyčios interesus, vadovaujantis Bažnyčios teisės nuostatomis (taip pat sakramentų šventimą, dalyvavimą religinėse apeigose, tikėjimo praktikavimą, pranešimą apie Bažnyčioje sudarytą santuoką ir t.t.). Šios kategorijos asmens duomenys, įskaitant ir specialiosios kategorijos asmens duomenis, gali būti naudojami tik Bažnyčios teisėje nurodytiems tikslams ir tik vidiniam Bažnyčios naudojimui.
Taip pat skaitykite: Apie vienuolių psichologiją
Bažnyčia, kaip asmens duomenų valdytojas, veikdama per atskirus duomenų tvarkytojus, tvarko asmens duomenis, taip pat ir specialiųjų kategorijų asmens duomenis, tarnaujančių dvasinėje tarnystėje asmenų, vadovaujantis Bažnyčios teisės nuostatomis. Asmens duomenys, įskaitant ir specialių kategorijų šių asmenų asmens duomenis, tvarkomi ir naudojami tik Bažnyčios vidinėms reikmėms. Tvarkomi šių asmenų asmens duomenys, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, yra gaunami iš duomenų subjektų.
Jei asmens duomenys tvarkomi mokslinių tyrimų, statistikos tikslais, jie turi būti proporcingi siekiamam tikslui ir nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų. Tvarkomi subjektų asmens duomenys, įskaitant ir specialiųjų kategorijų asmens duomenis, negali būti atskleisti trečiosioms šalims ar kitiems gavėjams, nebent duomenų subjektas yra davęs rašytinį sutikimą. Duomenų valdytojas, kai jis yra duomenų subjekto darbdavys, turi teisę teikti šią subjekto asmeninę informaciją trečiosioms šalims: pareigų pavadinimą, vardą, pavardę, darbo vietą, darbo fakso numerį, darbo el. pašto adresą. pareigų atlikimu.
Kiekvienas asmuo turi teisę asmeniškai arba per tinkamai įgaliotą atstovą prašyti ir gauti tvarkomų asmens duomenų pažymėjimus, išrašus ar kopijas. Anotacija, padaryta dokumento įrašo krašte, yra neatskiriama jo dalis. Atsisakius tenkinti prašymą dėl anotacijos ar papildymų įrašymo, informacija apie prašymą bus įrašyta ir saugoma atitinkamos duomenų bylos priede. Teisė prašyti ištrinti duomenis netaikoma tais atvejais, kai duomenys susiję su suteiktais sakramentais arba kitaip nurodo į asmens kanoninį statusą. Informacija apie prašymą ištrinti tokio pobūdžio duomenis turi būti nurodyta duomenų byloje.
Kiekvienam duomenų gavėjui, kuriam buvo atskleisti asmens duomenys, duomenų valdytojas praneša apie bet kokį tokių duomenų ištaisymą, ištrynimą arba tvarkymo apribojimą, nebent to padaryti nebūtų įmanoma arba tai pareikalautų neproporcingų pastangų. Skaitmeniniuose archyvuose esantys duomenys turi būti tvarkomi naudojant licencijuotą programinę įrangą. pranešimas duomenų subjektui pareikalautų neproporcingai daug pastangų. Duomenų apsaugos pareigūnas gali vykdyti kitas užduotis ir pareigas.
Moralės teologija ir krikščioniškasis elgesys
Tada, kai Kristaus sekėjai ėmė apmąstyti ir interpretuoti Kalno pamokslo palaiminimus, užsimezgė krikščioniškosios moralės teologija. Šv. Augustinas, pirmoji stambi šios ir kitos teologijos figūra, paliko savo garsiąją aksiomą: „Mylėk Dievą ir daryk, ką nori“. Rodos, tiek ir užtektų, kad galėtum būti moralus. Tačiau prabėgus porai šimtmečių, keltų vienuolių aplinkoje sukuriami vadinamieji penitencialai - knygos, pateikiančios atskirų nuodėmių bei bausmių už jas sąrašą. Krikščioniškojo moralumo siekiniu tampa pastangos kaip nors išvengti nuodėmės, pažymėtos sąraše. II Vatikano susirinkimas, kalbėdamas apie krikščioniškąją moralę, nuolat pabrėž jos socialinę dimensiją.
Taip pat skaitykite: Psichologinė ir socialinė psichozės analizė
Kun. Julius Sasnauskas ir kun. Vidas Balčius, teologijos daktaras, Popiežiškojo Urbono universiteto Romoje moralinės teologijos profesorius, diskutavo apie moralės teologijos svarbą. V. Balčius teigė, kad Lietuvoje vis dar stokojama moralės teologiją ar krikščioniškąją etiką giliau išmanančių žmonių. Jis taip pat pabrėžė skirtingo ar kitokio balso poreikį kaip esminę tiesos ieškojimų prielaidą. Moralės teologijos vieta bendroje teologinio mąstymo struktūroje yra labai svarbi, taip pat norėčiau prisiminti ir glaudų ryšį tarp dogmų teologijos ir moralės. Labai svarbus ir pastoracinis lygmuo.
Moralės teologas neišvengimai turi būti ta jungianti grandis tarp Bažnyčios skelbiamų esminių mūsų tikėjimo tiesų ir kiekvieno žmogaus gyvenimo konkretybės. Tik tada ir pati kasdienybė palaipsniui galės būti perkeista. Tik tada bus galima tikėtis, kad mūsų žmogiškas gyvenimas bus autentiškas. Juk ne šiaip sau sakoma, kad gyvename taip, kaip tikime. O ir suprantama: juk tikintis žmogus negyvena dviejų paralelinių gyvenimų. Tai vienas ir vienintelis žmogaus gyvenimas tikint. Visa tai man atrodo labai svarbu.
Krikščionybė, be abejo, turi savo specifinį požiūrį į žmogų ir pasaulį. Klausimas, kurį reikėtų užduoti, būtų toks: ką iš tiesų reiškia krikščioniškoji moralė ir kokioje plotmėje turėtume ieškoti jos specifiškumo? Galėčiau pratęsti klausdamas: ar žmogus, tikintis į Jėzų Kristų, vien dėl to jau turi visus konkrečius atsakymus į visus iškylančius moralinius klausimus? O gal teisingiau būtų galvoti ne tiek apie jau iš anksto duotus atsakymus, bet apie specifinį prasmės horizontą, kuris padeda pačiam šių atsakymų tikėjimo šviesoje ieškoti ir juos surasti.
Jeigu Jėzus Kristus yra tikras Žmogumi tapęs Dievo Sūnus, tada būtent jame mums apreikšta autentiško žmogiškumo pilnatvė, arba kitaip tariant - galutinis žmogaus pašaukimas ir išbaigimas. Iš tiesų žmogaus slėpinys tikrai nepaaiškėja niekur kitur, tik įsikūnijusio Žodžio slėpinyje. Mat Adomas, pirmasis žmogus, buvo ateisiančiojo, tai yra Kristaus Viešpaties, provaizdis. Apreikšdamas Tėvo ir jo meilės slėpinį, Kristus, naujasis Adomas, pačiam žmogui pilnatviškai parodo, kas yra žmogus, ir atskleidžia jo pašaukimo kilnumą. Žmogus krikščionis, tapęs panašus į atvaizdą Sūnaus, gauna „Dvasios pradmenis“ (Rom 8, 23), įgalinančius jį įvykdyti naująjį meilės įstatymą. Šia Dvasia visas žmogus iš vidaus atnaujinamas iki pat „kūno atpirkimo“ (Rom 8,23). Tai pasakytina ne tik apie krikščionis, bet ir apie visus geros valios žmones, kurių širdyse neregimai veikia malonė.
Ne konkrečių veiksmų ar sprendimų turiniai pirmiausia lemia krikščioniškosios moralės specifiškumą. Moralinio reikalavimo akivaizdoje kiekvienas žmogus sąžinėje yra įpareigojamas daryti gera ir vengti blogio. Taigi krikščioniškosios moralės specifika glūdi tikėjime, kad būtent Kristaus - tobulo žmogaus - būdas suvokti žmogų, jo santykį su Dievu, savimi pačiu, kitais žmonėmis ir pasauliu, jo vertinimo kriterijai, jo veikimo intencionalumas ir yra autentiškai žmogiško gyvenimo matas. Žinoma, su sąlyga, kad ši vidinė, Kristaus mums atskleista tikrovė, yra tapusi vidine kiekvieno tikinčiojo žmogaus sąžinės aptartimi.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir dvasinė pusiausvyra
Jeigu sakai, kad vienintelė moralės norma yra Kristus, tuomet moralės klausimuose labai pakyla evangelijų vertė. Ir šiaip tikinčiajam įprasta krikščioniško elgesio orientyrų ieškoti evangelijų knygose, ypač Pamoksle nuo kalno, kuris dažnai vadinamas mūsų moralės kodeksu. Iš tiesų Biblija nėra vien tik paruoštų gero ar teisingo elgesio atsakymų knyga. Biblija - tikėjimo knyga, kurioje randamos ir tikėjimo vieninteliu Dievu šviesoje išgyventos išrinktosios tautos istorinės etinės patirtys. Žinoma, šios patirtys Biblijos tekste užkoduotos nevienodai.
Biblijoje randame tokių moralės normų formuluočių, kurios rodos niekada ir nepasikeitė, kaip antai nežudyk. Tačiau randame ir formuluočių, kurios, rodos, neteko savo reikšmingumo, pavyzdžiui: „Nesėsi savo dirvoje dviejų sėklų rūšių; nenešiosi drabužio, pasiūto iš dviejų audeklų“ (Kun 19, 19). Pagaliau randame ir tokių formuluočių, kurios labiau primena dvasingą poeziją ir tarsi konkrečiai nepaliečia kasdienio gyvenimo reikalų. Iš tiesų visos anos formuluotės tebėra reikšmingos ir tebegalioja. Kitaip juk ir negali būti, nes visos jos yra Šventojo Rašto, Apreiškimo dalis. Tik svarbu suprasti, jog tam, kad tai užčiuoptume, esminis yra jų interpretacijos klausimas. O interpretuojamos jos turi būti skirtingai.
Visa vienija būtinybė teisingai suvokti pradinę šių nuorodų prasmę ir patikrinti, kaip, kokiomis formomis ši prasmė įsikūnija mūsų šiandienos istorijoje. Tik tada suvoksime, kad, rodos, toks aiškus Dekalogo įsakymas nežudyk iš tiesų bendriausia prasme reiškia kvietimą besąlygiškai gerbti ir puoselėti žmogaus gyvybę, kuri negali būti atimta neteisingai. Taigi ir garsusis nežudyk turėtų būti skaitomas kaip absoliutus reikalavimas nežudyti neteisingai. Štai ir iškyla klausimas, kas istoriškai suvokiama kaip teisėtas įsikišimas į žmogaus gyvybę. O atsakymas ne visada buvo toks pat. Šitaip ir atrodantis pasenęs, nors Dievo tautą įpareigojęs teiginys nenešiosi drabužio, pasiūto iš dviejų audeklų vėl atgyja ir tampa aktualus, jei suvokiame tikrąją jo prasmę. Susidūrus su skirtingomis kultūromis bei religijomis, iškilus vadinamojo sinkretizmo pavojui, priminti ištikimybę vienam ir vieninteliam Dievui Jahvei.
Jėzuje Kristuje apreikšta žmogaus pilnatvė tikrai nekinta. Dar kartą reikėtų prisiminti ir vadinamąjį bendražmogiškų vertybių istoriškumą. Jei moralės norma nežudykneteisingai lieka galiojanti bet kurioje situacijoje ir visiems laikams, suvokimas, kas yra teisinga, istoriškai kito. Kaip visada, studentai labiausiai domisi vadinamomis konkrečiomis pastoracinėmis problemomis: bioetikos bei šeimos moralės klausimais. Visada stengiuosi padėti suprasti, jog svarbiausia ne išmokti jau paruoštus atsakymus, o suvokti pačią krikščioniškosios moralės logiką bei suprasti esminius vertinimo principus ir kriterijus.
Dievo dosnumas žmogui: visiškai laisvas ir besąlygiškas savęs dovanojimas, Dievo meilė ir ištikimybė bei mokėjimas laukti žmogaus; laisvės dovana žmogui, kuriant jį gebantį laisvai ir besąlygiškai atsiliepti į Dievo kvietimą bei atpažinti kito žmogaus buvimą. Taip pat suvokimas, kiek skirtingi esame. Būtent todėl negalima artėti prie kito žmogaus su jau paruoštomis vertinimo klišėmis. Moralumas - tai pirmiausia gyva ir dinamiška tikrovė, tai ir labai intymi erdvė (kaip ir susitikimas su Kristumi, kuris - jei tikras - būtinai išgyvenamas kaip asmeninis sąžinės įvykis), ir neišvengiamai - santykis su kitais ir su pasauliu.
Pastoracijos reikšmė ir katechezės įtaka
Šv. Vadovas prel. prof. dr. V. S. magistro darbas skirtas paaaukims / paavstj/ gyvenim pastoracijos teologinis aspekts ap~velgimui bei js raiakos Kauno sesers benediktinis bendruomenje analizei. Teorinje dalyje (pirmieji du skyriai) pristatytos pastoracijos iatakos nuo sesers benediktinis vienuolyno /kkrimo. iai ir pasauliui. Taip pat aptarti bendrieji pastoracijos / paavstj/ gyvenim teologiniai aspektai, jos vykdytojai ir adresatai, paaaukims / paavstj/ gyvenim pedagogika. ioje. ios dokumentus bei kit atitinkam mokslin literatkr iaskirti ir aptarti pagrindiniai katechezs elementai (tikslas, u~duotis, metodai, priemons ir pan.). Pristatytos ir trumpai aptartos katechezs rkays, vykdomos Kauno sesers benediktinis vienuolyne. is perteikiamos katechezs /takos paaaukimams / paavstj/ gyvenim. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo viso 26 respondentai: Kauno seserys benediktins ir jaunimo grup, kuri seserys benediktins ruoaia Sutvirtinimo sakramentui. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos iavados ir rekomendacijos Kauno arkivyskupijos katechetikos centrui, aeimoms, Kauno seserims benediktinms. iau to niekas niekur neakcentuoja. Ia apklausts ir apibendrints Kauno sesers benediktinis atsakyms rezultats matyti, kad katechez prisidjo prie js pasirinkimo eiti dabartiniu gyvenimo keliu. ias Dievo plan. iau pamiraus priea tai jam paskelbti, kad nuo aios dovanos pasikeis visas ligtolinis jo gyvenimas.
Gutachter: Prälat Professor Dr. V.S. Diese Magisterarbeit basiert sich auf die Analyse von den theologischen Aspekten der Pastoration und deren Auswirkung in der Gemeinschaft der Kaunasser Benediktinerinnen. Im theoretischen Teil (die ersten zwei Kapitel) wird man mit dem Pastorationsanfang bekannt gemacht, der die Zeiten der Benediktinerinnen-Kloster Gründung umfasst. Die entsprechende kirchliche Dokumentation hat geholfen die Wichtigkeit der Berufung für die Kirche und die Welt zu zeigen. Man hat noch die allgemeinen theologischen Pastorationsaspekte, ihre Vollbringer und Adressaten, Berufungspädagogik besprochen. Die populärste Form der Pastoration ist im 21.Jahrhundert die Katechese. Man bemüht sich zu untersuchen wie erfüllt sie ihre Mission in der Kirche. Im 3.Teil der Arbeit wird die vergleichende Analyse gemacht über katechetisches Wissen, das die Benediktinerinnen selbst in entsprechender Zeit erlangt hatten und das Wissen, das sie in heutiger Zeit selbst weiter vermitteln. Es wird untersucht welchen Einfluss die Kenntnisse auf die persönliche Berufung haben. Man hat qualitative Forschung durchgeführt. 26 Respondenten haben teilgenommen: einige von Kaunasser Benediktinerinnen und eine Teenager-Gruppe, die von den Kloster-Schwestern auf die Firmung vorbereitet wird. Die Ergebnisse haben die hervorgehobene Arbeitstheorie bestätigt. Im Schlussteil werden die Fazite erörtert und manche Empfehlungen für die Kaunasser Diözese, katechetisches Zentrum, Familien und Kaunasser Benediktinerinnen erteilt. Nachdem man die Ergebnisse der vergleichenden Analyse zusammengefasst hat, wurde die Hauptthese der Arbeit deutlich: die Katechese kann von Grund auf das Menschenleben verändern, das wird aber nirgends akzentuiert. Die Auswertung der Fragebögen (ausgefüllt von Benediktinerinnen) zeigt deutlich, dass die Katechese zum persönlichen Lebenslauf viel beigetragen hat. Die Kloster-Schwestern begreifen wie wichtig ist die Bedeutung von der Katechese, deswegen bemühen sie sich die Kenntnisse sehr qualitativ von Generation zu Generation zu vermitteln. Dieses Wissen soll bei der Suche nach dem richtigen Weg im alltäglichen Leben unterstützen. Das soll dem Göttlichen Plan entsprechen. Die Bedeutung und Problematik von der Katechese kann man gut mit einem einfachem Beispiel erklären.
BGB Paavstojo gyvenimo instituts ir apaataliakojo gyvenimo draugijs kongregacijos dokumentas Broliakas gyvenimas bendruomenje. BR av. Can. CIC 1983 Codex Iuris Canonici, Auctoritate Ioannis Pauli PP. ius G. ios pareiga, nes prisikls Jzus /sak savo apaatalams eiti ir padaryti Jo mokiniais viss tauts ~mones, ir mokyti juos laikytis visko, k tik jis buvo jiems /saks (CT, 1). ios ir kiekvieno ~mogiakojo gyvenimo, kaip kvietimo ir atsako, paaaukimiaka prigimtimi. Paavstasis gyvenimas padarius /~adus laikytis evangelinis patarims, yra pastovus gyvenimo bkdas, kai tikintieji, glaud~iai sekdami Krists, veikiant ventajai Dvasiai, pilnai atsiduoda Dievui, mylimam labiau u~ visk (CIC, Can. ius G. ios veiksmai (Hunter R. J. ius G. Temos aktualumas. iams. iodami tarp ~monis liudija savo gyvenimo pasirinkim dovanot gyvenim Kristui, paavstsjs asmens apranga pirmasis pastoracijos /rankis.iuo /rankiu jie neverbaliakai liudija ~monms apie Keli, Ties ir Gyvenim (plg. Jn 14, 6). ias vertybes, meils ir grio Absoliut. `v. ios dokumentai pa~indina visuomen su paavstsjs asmens gyvenimo teologiniais aspektais. iajame tkkstantmetyje: Ia naujo pradti nuo Kristaus. Popie~ius Jonas Paulius II posinodinje apaatalinje adhortacijoje Vita Consecrata iadsto pagrindinius paavstojo gyvenimo teologinius aspektus, o Dvasininkijos Kongregacija Bendrajame Katechezs Vadove mokina kaip aiuos aspektus pristatyti praktikoje. iau kokybiaka katechez ras bkd, pritaikys metod, kuris nors ir neiaplstai, bet laiku ir vietoj prabils apie paaaukimus / paavstj/ gyvenim. ikt E. ios misijiniu Ad gentes modeliu, tokia katechez bus efektyvi ir teiks norims vaisis. ikts E. tyrimas paskatino pasidomti apie katechezs pristatym. Katechezs metu pateiktas mokymas gali padti pasirinkti gyvenimo krypt/ arba pasukti pasirinkt krypt/ kita linkme.
Tyrimo problema. Tyrimo objektas. Tyrimo tikslas. Tyrimo klausimas. Hipotez. ios seserys perteikia aiandienos jaunimui, daro /tak paaaukimo / paavstj/ gyvenim pasirinkimui. Tyrimo metodologija. Tyrimo metodika ir organizavimas. ios dokuments analiz, kuri padjo atskleisti svarbesnius teorinius tiriamos problemos klausimus ir parengti ankets klausimynus (~r. 1 ir 2 priedus). Parengti klausimyni leido pereiti prie empirinio tyrimo lyginamosios analizs. `is tyrimo tipas pasirinktas todl, kad norint atskleisti gautos ir perteikiamos katechezs /tak paaaukimams / paavstj/ gyvenim, savaime suprantama, reikjo palyginti gautos ir perteikiamos katechezs ypatumus, kad po to bkts galima sprsti apie js darom /tak. Jei tyrimas bkts apms tik gautos ar tik perteikiamos katechezs /tak renkantis paavstj/ gyvenim, tai jis nebkts taip tiksliai atskleids /takos svarbos. Dl to aio tyrimo tipas lyginamoji analiz, metodas anketin apklausa, tyrimo instrumentas klausimynas. Gauts rezultats reikamingumas. Empirinio tyrimo rezultatai yra vertingi pirmiausia dl to, kad jie gali tapti atskaitos taaku kitiems tyrimams. is paauglis vertinim. Lyginamoji analiz atskleid dviejs am~iumi skirtingoms kartoms padaryt /tak paaaukimams / paavstj/ gyvenim. Jei darbo hipotez pasitvirtins, tuomet tarp katechezs bruo~s visada privalu bus paminti ir tai, kad ji gali kardinaliai pakeisti gyvenim.
#
tags: #kriscioniu #vienuoliu #elgesio #normos