Viešasis kalbėjimas daugeliui kelia didelį stresą. Įtampa, kylanti viešojo kalbėjimo situacijose, yra pagrindinė individualių konsultacijų ir mokymų tema. Apimti streso ir negatyvių minčių, dažnai savo retorikos žinias ir gebėjimus tiesiog pamirštame. Tačiau scenos, viešojo kalbėjimo baimę suformavo patirtis, su ja negimėme. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įveikti šią baimę, sumažinti stresą ir tapti pasitikinčiu kalbėtoju.
Streso ir baimės supratimas
Baimė kalbėti viešai kyla iš giliai įsišaknijusio socialinio nerimo - baimės būti įvertintam, suklysti ir būti atmestam bendruomenės. Svarbu suvokti, kad Jūs nesate viena. Tai universali žmogiška patirtis. Nerimą reikia skirti nuo baimės. Nerimas gimsta kartu su mumis, o baimių įgyjame. Jokios baimės nereikia nustumti, reikia ją įveikti.
Pasiruošimas - raktas į sėkmę
Tam, kad sumažintumėte stresą savo viešos kalbos metu, turėtumėte skirti laiko kalbos parengimui. Kruopštus pasiruošimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Gerai išstudijuokite temą, susirašykite pagrindinius teiginius, pasiruoškite pavyzdžių ir iliustracijų. Kuo geriau jausitės pasiruošę, tuo mažiau jaudinsitės. Pirmas ir ko gero vienas svarbiausių sėkmingos viešosios kalbos elementų: kalbėkite apie tai, ką tikrai išmanote. Kai žmogus kalba iš savo patirties, nebereikia galvoti, ką pasakyti. Jūsų smegenims tenka atgaminti gerai žinomus faktus ir informaciją, o Jums tik belieka pasirūpinti, kaip tą informaciją geriau iškomunikuoti.
Smegenų treniravimas
Treniruokite savo smegenis pateikti jums reikiamą informaciją tinkamu momentu. Štai, pavyzdžiui: besiruošdami kalbai galite įsivaizduoti, kaip Jūsų smegenys iš atskirų stalčiukų dokumentų pavidalu (pvz., kaip kokioj poliklinikoj pacientų kortelės) traukia faktus ir informaciją ir duoda jums perskaityti. Kaip atrodo tie stalčiukai jūsų galvoje, galbūt ant jų kažkas užrašyta? Koks girdisi garsas, kai stalčiukai darinėjami? Kaip atrodo tie „dokumentai“? Galbūt tie dokumentai visiškai nauji, o galbūt pasitaiko labai senų? Pabandykite įsivaizduoti, kokią taktiką smegenys naudoja, kad laiku ir vietoje ištrauktų reikiamą „dokumentą“. Gal ten yra kokių nors magiškų prietaisų, kurie padeda smegenims atlikti tą darbą? Pasvajokite, pafantazuokite. Čia visi variantai yra teisingi! Kiekvieno mūsų galvoje gali būti skirtingos atminties valdymo sistemos. Ir visos veikia! Kai žinote, ką po ko norite pasakyti - viskas pasidaro daug paprasčiau.
Kalbos planavimas
Planuojant kalbą yra dvi pagrindinės strategijos: vieni pasirašo visą kalbą žodis žodin ir mėgina ją išmokti mintinai, o kiti pasirašo tik kalbos karkasą ir pasilieka vietos improvizacijai. Kuris variantas geresnis - priklauso nuo jūsų. Vis tik praktika rodo, kad tokių žmonių, kurie sugebėtų lengvai įsiminti didelės apimties tekstą ir vėliau jį be streso „išpyškinti“ - tikrai nėra daug. Aš dažniausiai rekomenduoju kalbai ruoštis pasirašant tik kalbos karkasą, tuomet juo vadovaujantis traukti faktus bei informacijos gabaliukus iš stalčiukų ir dalintis jais su žingeidžiais klausytojais. Taip stipriai sumažinsite informacijos kiekį, kurį reikia sąmoningai atsiminti viešosios kalbos metu. Tai reiškia, kad visa Jūsų kalba turėtų tilpti į 5-9 punktus. Didžioji dalis žmonių, kurie anksčiau nėra specialiai treniravę savo smegenų atsiminti informaciją, vienu metu be didelio vargo gali atsiminti ir išlaikyti dėmesį maksimaliai ties 5-7 „objektais“. Tiesa, geriausia pradėti nuo mažiau punktų - taip juos bus lengviau įsiminti. Vėliau jūsų smegenys įpras dirbti ir su didesnės apimties „dokumentų“ kiekiais. Jau girdžiu, kaip sakote: „kaip man visą savo kalbą sutalpinti į penkis ar septynis punktus? Juk tiek daug turiu pasakyti…“ Viskas paprasta: pasižiūrėkite į knygų turinį. Daugelis knygų turi keletą pagrindinių dalių, kurios vėliau skirstomos į smulkesnes dalis. Būtent taip Jūs galite parengti savo kalbos planą: 5-7 pagrindiniai punktai ir kiekvienas iš jų gali turėti dar 5-7 vidinius punktus. Jei labai reikia - tie vidiniai punktai gali būti suskirstyti dar smulkiau. Ruošdamiesi kalbai galite prie kiekvieno punkto pasirašyti pagrindines tezes ar faktus, kuriuos būtina aptarti toje dalyje.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip pasitikėti savimi kalbant viešai
Paruoštukai ir skaidrės
Jei savo kalboje naudosite skaidres, tokią savo kalbos struktūrą galite sėkmingai atspindėti ir skaidrėse. Ir tai bus nuostabus paruoštukas, kuris padės Jums prisiminti visas savo kalbos dalis nepraleidžiant nė vienos. Svarbu, kad būtų aišku tiek Jums, tiek klausytojams. Mažai teksto, daug vizualizacijų. Net peržvelgus skaidres viskas turi būti trumpai, aiškiai ir lengvai įsimenama.
Pagrindinė mintis ir struktūra
Kiekviena gera kalba ar pranešimas turi turėti vieną, aiškų ir įsimintiną branduolį. Tai turi būti vienas, trumpas sakinys. Ne trys, ne penki. Šis vienas sakinys yra Jūsų kelrodė žvaigždė. Visa kita Jūsų kalboje - pavyzdžiai, statistika, istorijos - turi tarnauti šiai vienai minčiai, ją pagrįsti ir sustiprinti. Kai turite pagrindinę mintį, Jums reikia struktūros, kuri padės ją logiškai išdėstyti.
Skaidrių dizainas
Viena skaidrė - viena mintis. Teksto minimumas. Skaidrėje turėtų būti ne daugiau nei 15-20 žodžių. Vaizdas > žodžiai. Vienas galingas, kokybiškas vaizdas ar paprastas grafikas yra tūkstantį kartų paveikesnis nei punktų sąrašas. Mūsų smegenys vaizdinę informaciją apdoroja 60 000 kartų greičiau nei tekstą.
Praktiniai patarimai
- Įsivertinkite savo įgūdžius: Išsigryninkite, kuriose viešojo kalbėjimo srityse jaučiatės stiprūs, o kur dar reikėtų patobulėti.
- Pažinkite temą: Temos išmanymas - pusė darbo, lemiančio pristatymo sėkmę. Gerai išmanydami temą savimi pasitikėsite labiau.
- Praktikuokitės: Nuolat atliekami pratimai, kuriais mokomasi prisistatyti, kalbėti garsiai ir aiškiai artikuliuoti, palaikyti akių kontaktą, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo savimi.
- Atraskite tinkamą formą: Tam tikros kalbos formos ar sąmoningai pasirinktas vaidmuo gali padėti jaudulį „įdarbinti“, taip su juo susidraugaujant.
- Venkite daugžodžiavimo: Kalbėkite trumpais sakiniais, sudarytais iš 4-6 žodžių. Sakinys privalo turėti labai aiškią pradžią ir pabaigą, svarbu išlaikyti pauzes.
Prieš kalbą
- Kvėpavimo pratimai: Prieš kalbą atlikite kelis gilius kvėpavimo pratimus. Tai padės jums nusiraminti ir sumažinti įtampą.
- Pozityvus mąstymas: Atsikratykite neigiamų minčių ir susitelkite į teigiamus aspektus. Priminkite sau, kad esate kompetentingas, kad turite ką pasakyti ir kad auditorija nori jus išgirsti.
Kalbėjimo metu
- Kontakto užmezgimas: Kalbėdami stenkitės užmegzti kontaktą su auditorija. Žiūrėkite į žmones, šypsokitės, reaguokite į jų reakcijas.
- Istorijos: Vietoj formalaus „Laba diena, aš esu… ir šiandien kalbėsiu apie…“, pradėkite nuo trumpos, asmeniškos istorijos, susijusios su Jūsų tema. Istorijos yra galingiausias komunikacijos įrankis.
- Akių kontaktas: Nesiskaitykite iš lapelio. Išlaikykite akių kontaktą. Pasirinkite kelis draugiškus veidus skirtingose auditorijos pusėse ir kalbėdama keliaukite žvilgsniu nuo vieno prie kito. Įsivaizduokite, kad kalbate ne miniai, o tiesiog keliems žmonėms prie kavos puodelio.
- Pauzes: Net jei kalbant su komisijos nariais bei mokytojais jums pradeda drebėti balsas, geriau padarykite pauzę. Pakvėpuokite, nes taip atrodote protingiau: protingas žmogus niekada neskuba ir turi teisę pagalvoti. Geriausiai pasakyti, kad duokite man minutę susikaupti, aš noriu pakalbėti, nes man ši tema yra svarbi. Tuomet giliai pakvėpuoti. Tada grįžta mintys, jaučiate kūną.
- Kūno kalba: Nereikia pamiršti ir gestikuliacijos, juk žymiai lengviau yra įtikinti pašnekovą, kuomet tavo kūno judesiai yra susinchronizuoti su tuo apie ką kalbama. Jokiu būdu nereikėtų rankų laikyti sukryžiavus ar už nugaros, nes tai rodo, kad kažko bijote ar bandote atsitraukti.
Po kalbos
- Savęs apdovanojimas: Po kalbos apdovanokite save už pastangas. Tai gali būti bet kas, kas jums teikia malonumą - skanus desertas, filmas, pasivaikščiojimas gamtoje.
Papildomi patarimai
- Informacijos ribojimas: Ribokite informacijos, sukeliančios nerimą, srautą.
- Kokybiškas miegas: Miegokite 7-8 valandas per parą.
- Sveika mityba: Valgykite skaidulingą, baltymingą maistą.
- Vanduo: Gerkite ne mažiau nei 2 litrus vandens per dieną.
- Aktyvus gyvenimo būdas: Sportuokite, vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą.
Profesionalios pagalbos galimybės
Jei jaučiate, kad viešojo kalbėjimo baimė trukdo Jums gyventi, kreipkitės į specialistus. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda pacientams atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Psichoterapija padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Savivertės stiprinimas
Visgi pažinti save ir turėti teigiamą savojo „aš“ įvaizdį, gerbti save, jausti sau simpatiją - tiesiog gyvybiškai būtina. Ribotas savęs pažinimas reiškia ir ribotą laisvę, o gilus pažinimas didina rinkimosi galimybes. Norėdami išmokti savistabos, užduokime sau šiuos klausimus. Kas iš tikrųjų vyksta: ką galvoju? Ką darau? Ką jaučiu? Kaip kvėpuoju? Adekvati savivertė ir geras savęs pažinimas labai padeda tarpasmeniniuose santykiuose.
Taip pat skaitykite: Įrankiai tekstui suvokti
Viešojo kalbėjimo mokymai
Norite įgyti ar patobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius? Visus, kurie siekia tobulinti savo bendravimo įgūdžius, nori, būti geru vadovu, sėkmingai veikiančios įmonės savininku, kilti karjeros laiptais ar įsidarbinti, kviečiame į Retorika.lt mokymus. Šie kursai - tai puikus būdas atsikratyti įsisenėjusių auditorijos baimių ir galimybė įgyti iškalbos mokslo ir kalbėjimo meno žinių ir viešo kalbėjimo įgūdžių. Netikėkite, jog oratoriais gimstama, - juo gali tapti kiekvienas!
Mokymų programos elementai:
- Nusiteikimas: emocinė savireguliacija ir savęs motyvavimas. Darbas su sunkia auditorija.
- Informacijos pateikimas, efektyvaus vaizdinio pristatymo ruošimas (prezentacija).
- Balso valdymas.
- Kūno kalba, charizma (kalbėjimas širdimi), aktorinio meistriškumo technikos.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo svarba Lietuvoje