Atsistoti prieš auditoriją ir kalbėti viešai - daugeliui žmonių tai yra didelis iššūkis, keliantis stresą. Įtampa, kylanti viešojo kalbėjimo situacijose, yra dažna individualių konsultacijų ir mokymų tema. Apimti streso ir negatyvių minčių, dažnai pamirštame savo retorikos žinias ir gebėjimus. Tačiau scenos, viešojo kalbėjimo baimę suformuoja patirtis, su ja negimstama. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip valdyti stresą, įveikti viešojo kalbėjimo baimę ir tapti labiau pasitikinčiu savimi kalbėtoju.
Įvadas
Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija“. Tai raktas į sėkmę bet kokioje srityje. Minkštosios kompetencijos vis dažniau pastebimos ir yra itin paklausios, dažnai įvardinamos kaip svarbiausios darbo rinkoje. Atsistoti prieš auditoriją ir kalbėti viešai - daugeliui yra didelis stresas. Tam, kad sumažintumėte stresą savo viešos kalbos metu, turėtumėte skirti laiko kalbos parengimui. Nes būtent baimė susimauti yra dažniausiai sutinkama iš viso viešojo kalbėjimo baimių spektro.
Pasiruošimas - Raktas į Sėkmę
Kadangi baimę dažnai sustiprina tai, kad viešasis kalbėjimas kelia didelį pavojų. Nesvarbu, ar tai būtų pristatymas darbe, ar tostas per vestuves, spaudimas atlikti užduotį gali sustiprinti nervingumą. Efektyvus pasiruošimas ir praktika: Geras pasiruošimas yra kertinis aspektas, padedantis sumažinti viešojo kalbėjimo baimę. Gerai supraskite savo medžiagą, pažinkite auditoriją ir repetuokite kalbą tol, kol jausitės patogiai. Praktikuokite prieš veidrodį, įrašinėkite save arba surenkite imitacinį pristatymą su draugais ar šeima. Visi šie metodai gali padėti susipažinti su kalba ir pagerinti pristatymo įgūdžius.
Temos Išmanymas
Pirmas ir ko gero vienas svarbiausių sėkmingos viešosios kalbos elementų: kalbėkite apie tai, ką tikrai išmanote. Kai žmogus kalba iš savo patirties, nebereikia galvoti, ką pasakyti. Jūsų smegenims tenka atgaminti gerai žinomus faktus ir informaciją, o Jums tik belieka pasirūpinti, kaip tą informaciją geriau iškomunikuoti. Pažinkite temą, kuria kalbėsite. Temos išmanymas - pusė darbo, lemiančio pristatymo sėkmę. Gerai išmanydami temą savimi pasitikėsite labiau, tada bus paprasčiau nušlifuoti techninius aspektus: koreguoti kūno kalbą, dikciją, kvėpavimą ar tobulinti kitus viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Kalbos Struktūros Planavimas
Kai žinote, ką po ko norite pasakyti - viskas pasidaro daug paprasčiau. Planuojant kalbą yra dvi pagrindinės strategijos: vieni pasirašo visą kalbą žodis žodin ir mėgina ją išmokti mintinai, o kiti pasirašo tik kalbos karkasą ir pasilieka vietos improvizacijai. Kuris variantas geresnis - priklauso nuo jūsų. Vis tik praktika rodo, kad tokių žmonių, kurie sugebėtų lengvai įsiminti didelės apimties tekstą ir vėliau jį be streso „išpyškinti“ - tikrai nėra daug. Aš dažniausiai rekomenduoju kalbai ruoštis pasirašant tik kalbos karkasą, tuomet juo vadovaujantis traukti faktus bei informacijos gabaliukus iš stalčiukų ir dalintis jais su žingeidžiais klausytojais. Taip stipriai sumažinsite informacijos kiekį, kurį reikia sąmoningai atsiminti viešosios kalbos metu. Tai reiškia, kad visa Jūsų kalba turėtų tilpti į 5-9 punktus. Didžioji dalis žmonių, kurie anksčiau nėra specialiai treniravę savo smegenų atsiminti informaciją, vienu metu be didelio vargo gali atsiminti ir išlaikyti dėmesį maksimaliai ties 5-7 „objektais“. Tiesa, geriausia pradėti nuo mažiau punktų - taip juos bus lengviau įsiminti. Vėliau jūsų smegenys įpras dirbti ir su didesnės apimties „dokumentų“ kiekiais. Jau girdžiu, kaip sakote: „kaip man visą savo kalbą sutalpinti į penkis ar septynis punktus? Juk tiek daug turiu pasakyti…“ Viskas paprasta: pasižiūrėkite į knygų turinį. Daugelis knygų turi keletą pagrindinių dalių, kurios vėliau skirstomos į smulkesnes dalis. Būtent taip Jūs galite parengti savo kalbos planą: 5-7 pagrindiniai punktai ir kiekvienas iš jų gali turėti dar 5-7 vidinius punktus. Jei labai reikia - tie vidiniai punktai gali būti suskirstyti dar smulkiau. Ruošdamiesi kalbai galite prie kiekvieno punkto pasirašyti pagrindines tezes ar faktus, kuriuos būtina aptarti toje dalyje. Tiesa, apie paruoštukus: jei savo kalboje naudosite skaidres, tokią savo kalbos struktūrą galite sėkmingai atspindėti ir skaidrėse. Ir tai bus nuostabus paruoštukas, kuris padės Jums prisiminti visas savo kalbos dalis nepraleidžiant nė vienos. Svarbu, kad būtų aišku tiek Jums, tiek klausytojams. Mažai teksto, daug vizualizacijų. Net peržvelgus skaidres viskas turi būti trumpai, aiškiai ir lengvai įsimenama.
Taip pat skaitykite: Strategijos, padedančios įveikti viešojo kalbėjimo stresą
Praktika
Įtampa, stresas, baimė būti vertinamiems - pažįstami daugeliui, tačiau visos šios baimės įveikiamos įgūdžius lavinant. Nuolat atliekami pratimai, kuriais mokomasi prisistatyti, kalbėti garsiai ir aiškiai artikuliuoti, palaikyti akių kontaktą, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Pasiruošimas Vietoje
Pašalinkite tas aplinkybes, kurios artėjant prezentacijos dienai kelia stresą. Ar surasiu vietą automobiliui pastatyti? Ar prezentacijos vietoje nepaves įranga? Ar nebus nemalonių netikėtumų su renginio patalpa? Aš pats visada nuvažiuoju į savo prezentacijos vietą prieš 1-2 dienas ir viską pasitikrinu - įskaitant ir kompiuterio prijungimą prie vietinio projektoriaus ar LED ekrano.
Streso Valdymas Kalbėjimo Metu
Vienas iš būdų, kaip įveikti nerimą prieš kalbėjimą, yra nukreipti nervinę energiją į entuziazmą ir aistrą. Pripažinkite savo nerimą, bet neleiskite, kad jis užgožtų jūsų aistros pristatomai temai. Kuo labiau jaudinsitės ir būsite įsitraukę į temą, tuo labiau ši energija pakeis jūsų nerimą, todėl ir jums, ir auditorijai bus maloniau.
Kvėpavimo Technikos
Kada aiškiai suvokiame, kas su mumis vyksta, ką signalizuoja mums nemalonūs fiziniai pojūčiai (spazmai ar skausmas pilvo srityje, pagreitėjęs širdies ritmas, tirpstantis liežuvis, užspaustas kvėpavimas), galime koreguoti savo savijautą, pirmiausia kvėpavimo pagalba. Tai kartu ir galimybė mums pereiti nuo „fight or flight“ - „bėk arba kovok“ - roplinių senosios smegenų skilties reakcijų, į labiau žmogiškąją sprendimų priėmimo smegenų sritį. Gilus diafragminis kvėpavimas, leis nusiraminti, bus klusnesnis ir kalbos aparatas, mažiau įtampos jausis kaklo srityje kur gyvena mūsų balso klostės, stresas nerakins žandikaulio, nekaustys lūpų - tad mūsų ir kalba bus aiškesnė.
Auditorijos Įtraukimas
Kitas būdas sumažinti nerimą prieš kalbėjimą - užmegzti stiprų ryšį su auditorija. Šis metodas nukreipia jūsų dėmesį nuo savęs į auditoriją, taip sumažindamas nerimą. Prieš kalbą, kuo daugiau sužinokite apie savo auditoriją, supraskite jos interesus ir rūpesčius, o savo pristatymą padarykite jiems kuo aktualesnį.
Taip pat skaitykite: Įrankiai tekstui suvokti
Kūno Kalba ir Balso Valdymas
įvaldžius neverbalinio bendravimo technikas, galima gerokai padidinti pasitikėjimą savimi kalbant viešai. Gera kūno kalba, pavyzdžiui, stovėjimas tiesiai, akių kontaktas ir atviri gestai, rodo pasitikėjimą savimi. Be to, intonacija ir pastovus tempas gali padaryti jūsų kalbą įdomesnę ir sumažinti nerimą. Balso valdymas, pirmiausia kyla iš kūno laisvės nuo įtampų. Toliau seka kalbos tembro -aukščio, prigimtinio balso pažinimas, bei tinkamos balso spalvos - charakterio paieškos. Svarbi detalė - artikuliacijos treniravimas; net ir puikiai paruošta kalba gali nukentėti dėl patiriamos įtampos taip, kad mintis gali likti nesuprasta, dėl netinkamo kalbėjimo tempo, sudėtingos artikuliacijos ar klaidingos tarties. Ir tolimesnis žingsnis - pasidomėti minties logika bei intonavimu, kad perteiktume būtent tą žinutę, kurią norime išsakyti.
Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Pasitikėjimas savimi - tai kompetencijos šalutinis produktas. Tobulinant viešojo kalbėjimo įgūdžius, natūraliai auga ir pasitikėjimas savimi. Prisijunkite prie tokių organizacijų, kaip „Toastmasters International“, arba užsirašykite į viešojo kalbėjimo kursus, kur galėsite praktikuotis ir gauti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį palankioje ir grėsmės nekeliančioje aplinkoje. Jūsų mąstysena vaidina svarbų vaidmenį viešojo kalbėjimo kelyje. Supratimas, kad nerimas yra normali reakcija, gali pakeisti situaciją. Užuot žiūrėję į jį kaip į kliūtį, nerimą vertinkite kaip savo aistros ir investicijų į savo pasirodymą ženklą. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad auditorija nėra jūsų priešininkas. Dažniausiai jie nori, kad jums pasisektų, ir domisi jūsų požiūriu. Pakeitę savo suvokimą galite gerokai sumažinti nerimą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Pozityvus Savęs Tobulinimas
1) Įsivertinkite, kokius viešojo kalbėjimo įgūdžius jau turite šiandien. Kaip paprastai šis patarimais beskambėtų, ne kiekvienas skiriame laiko išsigryninti, kuriose viešojo kalbėjimo srityse jaučiamės stiprūs, o kur dar reikėtų patobulėti.
Tinkama Kalbos Forma
Pasitaiko situacijų, kai baimę, nerimą ir stresą galima sėkmingai išnaudoti kaip instrumentą. Tam tikros kalbos formos ar sąmoningai pasirinktas vaidmuo gali padėti jaudulį „įdarbinti“, taip su juo susidraugaujant. Įsivaizduokite, kad pristatote gyvybes gelbėjantį produktą medikų bendruomenei. Čia jūsų susirūpinimas ir jaudulys gali pasitarnauti ištransliuojant rūpestį žmonėmis, jų gerove.
Venkite Daugžodžiavimo
Pratimas linkusiems išsiplėsti - kalbėkite labai trumpais sakiniais, sudarytais iš 4-6 žodžių. Sakinys privalo turėti labai aiškią pradžią ir pabaigą, svarbu išlaikyti pauzes. Kalbėjimas trumpai ir aiškiai kuria įspūdį, kad prieš klausytoją konkretus, racionalus, patikimas žmogus, kuris mažai kalba, bet daug daro.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo svarba Lietuvoje