Psichologinio Vaiko Elgesio Vertinimo Metodai

Mokykliniai metai - svarbus etapas vaiko gyvenime, o sėkmė mokykloje priklauso nuo daugelio veiksnių: noro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų bei aplinkos sąlygų. Siekiant įvertinti vaiko intelektinius gebėjimus, emocijas, elgesį ir asmenybės bruožus, naudojami įvairūs psichologinio vertinimo metodai. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias psichologinio įvertinimo metodikas, naudojamas vaikų ir paauglių psichologiniam vertinimui, įskaitant intelektinių gebėjimų, emocijų ir elgesio sunkumų bei asmenybės bruožų vertinimą.

Intelektinių Gebėjimų Vertinimas

Intelektinių gebėjimų vertinimas yra svarbus procesas, padedantis nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šis vertinimas gali padėti atsakyti į klausimus apie vaiko gebėjimus lyginant jį su bendraamžiais ir nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. Paaugliams, ieškantiems savo kelio, intelektinių gebėjimų vertinimas gali padėti sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai ir kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti.

Viena iš tokių metodikų skirta vaikams ir paaugliams nuo 6 metų 0 mėnesių iki 16 metų 11 mėnesių. Ši metodika vertina tiek bendrą intelektinių gebėjimų lygį (intelekto koeficientą), tiek atskiras gebėjimų grupes. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš įvadinio pokalbio, testavimo, testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo ir susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekamas trumpasis intelekto tyrimas, pateikiantis tris intelektą aprašančius rodiklius: bendrą IQ, verbalinį IQ ir neverbalinį IQ.

Kitas metodas yra intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16 metų amžiaus vaikams. Šis vertinimas susideda iš įvairių užduočių, skirtų išmatuoti kognityvinius procesus, tokius kaip kalbos suvokimas, logika, matematikos supratimas, vaizduotė ir problemų sprendimo gebėjimai.

Wechslerio Intelekto Skalė Vaikams (WISC-III)

Wechslerio intelekto skalė vaikams (WISC-III) - klinikinis testas, skirtas vaikams nuo 6 iki 16 metų. Testas leidžia įvertinti bendruosius intelektinius gebėjimus (kognityvinius, motorinius, aritmetinius gebėjimus, loginį mąstymą ir pan.). Atliekamas individualiai, užtrunka nuo 2 iki 3 valandų.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Raveno Spalvotos Progresuojančios Matricos

Raveno spalvotos progresuojančios matricos - testas, matuojantis abstraktų mąstymą ir loginį samprotavimą, gebėjimą analizuoti ir apdoroti informaciją. Tai įvairiomis vizualinėmis užduotimis paremta metodika, skirta nuo 6 iki 11 metų vaikams. Metodikos atlikimas užtrunka iki 1 valandos.

Elgesio ir Emocijų Sunkumų Vertinimas

Vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti galimas problemas ir suteikti reikiamą pagalbą. Yra keletas metodikų, skirtų įvertinti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus įvairiose amžiaus grupėse. Viena metodika skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, o kita - vaikams nuo 1½ iki 5 metų. Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka.

ASEBA (Achenbach System of Empirically Based Assessment)

ASEBA - klausimynas, leidžiantis palyginti ir susieti skirtingas perspektyvas į vaiko elgesį, įvertinti adaptyvų elgesį, elgesio bei emocinius sunkumus. Klausimyną pildo mokytojas, tėvai ir nuo 11 metų pats vaikas, testavimas užtrunka iki 1 valandos. Po testavimo rezultatai aptariami su vaiko tėvais ir pateikiamos rekomendacijos šeimai bei mokytojui.

Asmenybės Bruožų Vertinimas

Asmenybės bruožų vertinimas gali padėti geriau pažinti save ir suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas (NEO PI-R) leidžia susidaryti išsamų arba bendrą vaizdą apie vertinamo asmens asmenybę ir kelti prielaidas apie jo funkcionavimą įvairiose situacijose. Šia metodika įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - neurotiškumas, ekstravertiškumas, atvirumas, sutarumas, sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Šis vertinimo instrumentas naudojamas nuo 16 metų amžiaus jaunuoliams, dažniausiai planuojant karjerą ar norint geriau pažinti save. Vertinimą sudaro: 1. Įvadinis pokalbis - konsultacija (1 val.); 2. Klausimyno užpildymas (1 val.), 3. Duomenų suvedimas į sistemą (0,5 val.).

Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimas (VBMĮ-2)

Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas (VBMĮ-2) yra metodika, skirta įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Vertinimo tvarka apima pirminį pokalbį su vaiku ir jo tėvais, vaiko įvertinimą VBMĮ-2 metodika, tyrimo duomenų skaičiavimą ir analizę, išvadas ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimą. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams. Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). 5 m. Vertinimo tvarka: 1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.); 2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.); 3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.); 4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Kitos Diagnostinės Metodikos

Be anksčiau minėtų metodikų, yra ir kitų specifinių psichologinių diagnostikos būdų, taikomų siekiant įvertinti problemas ar sutrikimus, esant labai panašiai simptomatikai. Kompleksinė klinikinė psichologinė diagnostika yra išsamus paciento emocinės sferos, mąstymo ypatumų, atminties ir dėmesio charakteristikų bei asmenybės ypatumų įvertinimas, taikant keletą diagnostinių metodikų.

Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sindromo (ADHD) Vertinimas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje. Pagrindiniai ADHD simptomai yra nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Psichologinio vertinimo metu atliekamas ADHD simptomų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar vaikui yra šis sutrikimas.

Emocinės Savijautos Vertinimas

Išgyvenant įtampą, nerimą ar stresą, kinta emocinės ir elgesinės reakcijos, mažėja psichologinis atsparumas. Psichologinių metodų pagalba vertinama emocinė asmens savijauta, ją įtakojantys faktoriai, numatomos korekcijos galimybės.

DISC Testas

DISC testas - nesudėtingas, tačiau itin svarbus diagnostinis testas, skirtas įvertinti vaikų iki 5 metų raidą ir nustatyti galimus raidos sutrikimus ar vėlavimus. Testo metu, priklausomai nuo vaiko amžiaus, medicinos psichologas iš DISC protokolo pateikia atitinkamas užduotis, kurias vaikas atlieka, naudodamas įvairias priemones, tokias kaip kaladėlės, knygutės su paveikslėliais ar piešimo reikmenys. Neišnešioti vaikai iki 2 metų vertinami pagal koreguotą amžių, o nuo 2 metų - pagal tikrąjį gimimo amžių. Vaiko gebėjimas atlikti visas amžių atitinkančias užduotis vadinamas baziniu galimybių lygiu. Gebėjimas atlikti daugiau užduočių - aukščiausia galimybių riba. Už kiekvieną atliktą užduotį vaikui skiriamas vienas balas, rezultatai skaičiuojami sumuojant šiuos balus. Pagal kiekvienos atskiros skalės pradinį rezultatą apskaičiuojamas procentilinis rangas. Vaiko savarankiškumo ir socialinius įgūdžius ne visada galima pastebėti tyrimo metu, todėl vertinami ir tėvų atsakymai. Ankstyvas raidos sutrikimų aptikimas. Testas padeda nustatyti galimus motorikos, kalbos, socialinių įgūdžių, pažinimo gebėjimų ar emocinio vystymosi sutrikimus. Įvertinti raidos vėlavimus. Testas nustato, ar vaiko raida atitinka jo amžiaus grupės normas, ar reikalingos papildomos priemonės padedant įveikti vėlavimus. Individualaus vaiko raidos profilio sudarymas. Tyrimo trukmę lemia vaiko amžius, reakcijos ir dėmesio ypatybės. Kūdikiai iki 6 mėn. įvertinami greičiausiai. Tiriant vyresnio amžiaus vaikus, prireikia daugiau laiko, nes jiems reikia atlikti daugiau užduočių, kad būtų galima tiksliai nustatyti aukščiausias galimybių ribas. Atlikti vaiko raidos vertinimą galima tiesiogiai kreipiantis į medicinos psichologą. Tai gali padaryti patys tėvai arba pasiūlyti atlikti gydytojai, pastebėję indikacijų.

Bender-Geštalt II Testas

Bender-Geštalt II - testas, skirtas vaikų vizualiniams - motoriniams gebėjimams - brandumo mokyklai, mokymosi pasiekimams, galioms ir sunkumams - įvertinti. Testas skirtas nuo 4 metų vaikams, metodikos atlikimas užtrunka iki 1 valandos.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Terapiniai Metodai

Be diagnostinių metodų, psichologiniame vertinime svarbūs ir terapiniai metodai, padedantys vaikams ir šeimoms įveikti sunkumus.

Theraplay

Theraplay yra kūrybiška ir dinaminė terapinė priemonė, skirta vaikams ir jų šeimoms. Teraplijoje terapeutas dirba su vaiku ir jo šeima per žaidimus, kūrybiškas užduotis ir fizinius pratimus, kurie yra specifiški ir pritaikyti individualiam vaiko poreikiui. Prieraišumas: Skatinama saugi ir meili sąveika tarp vaiko ir jo priežiūros asmenų. Ryšys: Skatinamas sąveikos ir bendravimo tarp šeimos narių pagerinimas. Korekcija: Skatinami pokyčiai ir naujos įgūdžių įsisavinimas. Teraplay terapija gali būti naudinga vaikams, kurie turi problemų su prieraišumu, elgesiu, tarpasmeniniu bendravimu ar traumomis. Tai taip pat gali būti naudinga šeimoms, kurios nori pagerinti ryšį ir bendravimą su vaiku.

TBRI (Trust-Based Relational Intervention)

TBRI (Trust-Based Relational Intervention) yra terapinė ir auklėjimo metodika, sukurta TCU Karys Center for Child Development specialistų, skirta vaikams su traumomis ir sudėtingomis praeities patirtimis. Įgalinimas (Eng. Ryšio užmezgimas (Eng. „Connecting”), kuris akcentuoja ryšio, pasitikėjimo ir emocinio prisirišimo kūrimąsi tarp vaiko ir suaugusiojo. Elgesio korekcija (Eng. „Correcting”), kuris padeda vaikui įgyti įgūdžių ir išmokti tinkamo elgesio. TBRI metodika yra naudojama įvairiose aplinkose, įskaitant vaikų globos įstaigas, įvaikinimo procesą, specialiosios priežiūros reikalaujančių vaikų globą ir šeimos auklėjimą. Šis metodas pabrėžia saugią aplinką, empatiją, prižiūrą ir elgesio modeliavimą, siekiant padėti vaikams su traumomis įveikti praeities sunkumus ir plėtoti sveikus prisirišimo ir socialinius įgūdžius.

Psichodinaminis Piešinių Interpretavimas

Psichodinaminis piešinių interpretavimas yra psichodinaminės psichoterapijos dalis, kurią naudoja psichoterapeutai, norėdami išgryninti ir suprasti paciento psichinę būseną bei pasąmonės turinį per jo ar jos sukurtus piešinius ar bruožus. Psichodinaminis piešinių interpretavimas apima psichoterapeuto pastebėjimų ir supratimo dalijimąsi su pacientu, nagrinėjant jo ar jos piesinius. Paciento piešiniai yra laikomi svarbiais psichodinaminės terapijos šaltiniais, nes jie gali suteikti įžvalgų ir supratimo apie paciento emocinę ir psichinę būseną. Psichodinaminis piešinių interpretavimas padeda pacientui giliau pažinti ir suprasti savo emocijas, konfliktus, poreikius ir pasąmonės veikimą.

Smėlio Dėžės Terapinis Metodas

Smėlio dėžės terapinis metodas yra psichoterapinis įrankis, kuriame naudojama smėlio dėžė ir smėlio figūros kaip priemonė išreikšti, tyrinėti ir nagrinėti emocinius ir psichologinius procesus. Terapeutas paprastai teikia pacientui smėlio dėžę, kurioje yra specialiai paruoštas smėlis ir įvairios smėlio figūros (pvz., žmonės, gyvūnai, pastatai ir kt.). Smėlio dėžės terapinis metodas leidžia pacientui išreikšti tai, kas gali būti sunku arba painu žodžiais išsakyti. Smėlio dėžės terapinis metodas gali būti naudingas įvairioms psichologinėms problemoms, įskaitant traumas, nerimą, depresiją, elgesio sunkumus, savęs pažinimą ir t.t.

Kaniterapija

Kaniterapija, taip pat žinoma kaip gyvūnų terapija, yra terapinė priemonė, kuri naudoja gyvūnus, kaip dalį terapijos proceso. Kaniterapija gali būti naudinga vaikams ar suaugusiems, kurie turi fizinės arba psichinės sveikatos sutrikimų, įvairius iššūkius arba specifinius poreikius.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Pokytis kurioje nors iš jų lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta, o jos efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus, todėl klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis.

Meno Terapija

Meno terapija yra psichoterapijos rūšis, taikoma naudojant dailės, meno, piešimo, fotografijos, pasakų, smėlio ir kitus šios terapijos metodus. Tai intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16m. amž.vaikams. Susideda iš įvairių užduočių, skirtų išmatuoti kognityvinius procesus ( kalbos suvokimą, logiką, matematikos supratimą, vaizduotę, problemų sprendimo gebėjimus ir pan.). Tai tyrimas, kurio metu taikant žaidimo elementus vertinama vaikų iki 5m. amž. Stebėjimo ir apklausos būdu vertinamas vaiko ryšys su žmonėmis, mėgdžiojimas, kūno valdymas, daiktų naudojimas, prisitaikymas prie pokyčių, emocinės ir vizualinės reakcijos, garso, lytėjimo, skonio, uoslės atsakas, verbalinis ir neverbalinis bendravimas, aktyvumo lygmuo, mąstymo nuoseklumas.

Psichologinio Vertinimo Procesas

Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Tai apima asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokius testus, interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis. Taip pat svarbi informacija apie individo asmeninę, darbo ar sveikatos istoriją.

Psichologinio Vertinimo Taikymas Lietuvoje

Lietuvoje psichologinis vertinimas naudojamas įvairiose srityse. Tačiau, kaip teigia Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė dr., psichologinis įvertinimas yra „psichologijos meno forma“. Psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.

Nepaisant to, Lietuvoje susiduriama su iššūkiais klinikinio psichologinio vertinimo srityje. Šiuo metu yra vos keletas adaptuotų Lietuvai testų, ir tik labai maža dalis būtinų klinikiniam psichologiniam vertinimui testų yra dar adaptuojami. Be to, būtina geriau teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją Lietuvoje ir orientuotis į Europinius reikalavimus ir standartus.

Teisės Psichologinis Įvertinimas

Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus, susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybėmis. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko-tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas. Atlikus įvertinimą, užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus, pagrindžiami atsakymai ir formuluojamos rekomendacijos.

Priklausomybės Nuo Interneto (PIN) Vertinimas

Neretai PIN pasireiškia kartu su kitais psichikos ir elgesio sutrikimais, todėl specialistams būtina įvertinti ir kitas galimas rizikas, tokias kaip žalingas alkoholio naudojimas. PIN vertinimui plačiausiai taikoma priklausomybės nuo interneto testas (IAT, angl. Internet Addiction Test) (Young, 1998), priklausomybės nuo interneto skalė (CIAS, angl.

Depresijos ir Nerimo Vertinimas

Depresijos ir nerimo simptomų sunkumo įvertinimui naudojamas devynių klausimų paciento sveikatos klausimynas-9 (PHQ-9, angl. Patient Health Questionnaire-9), skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui, ir septynių klausimų generalizuoto nerimo sutrikimo klausimynas-7 (GAD-7, angl. Generalized Anxiety Disorder-7). Lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai atskleidė, kad PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių studentų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai.

Psichologinės Pagalbos Būdai

Psichologinis konsultavimas yra vienas iš psichologinės pagalbos būdų, apimantis nuo vieno iki kelių sesijų trunkančius psichologo ir kliento susitikimus, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.

tags: #psichologinis #vaiko #elgesio #vertinimas