Kompulsinis elgesys - tai sudėtingas reiškinys, apimantis įvairias psichikos sveikatos būkles ir pasireiškiantis skirtingais būdais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kompulsyvų elgesį, jo apibrėžimą, priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus. Taip pat panagrinėsime įvairius kompulsyvaus elgesio tipus, tokius kaip santykių obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), kompulsinis seksualinis elgesys ir kaupimo manija.
Santykių Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas (OKS)
Santykių OKS yra obsesinio-kompulsinio sutrikimo tipas, pasireiškiantis nuolatinėmis įkyriomis mintimis ir kompulsyviu elgesiu, susijusiu su artimais asmeniniais santykiais, dažniausiai romantiškais ar intymiais. Šis sutrikimas gali apsunkinti gyvenimą, sukeldamas abejones, baimes ir neužtikrintumą, taip pat stiprų poreikį turėti garantiją.
Simptomai ir Poveikis
Žmonės, kenčiantys nuo santykių OKS, dažnai abejoja viskuo, kas susiję su jų santykiais, ir nuolat galvoja apie galimybę susirasti ką nors „geresnio“. Juos vargina nuolatinis poreikis, kad partneris patikintų, jog jie yra mylimi. Šios abejonės gali dominuoti žmogaus gyvenime, sukeldamos ilgalaikę kančią ir trukdydamos kasdienei veiklai.
Santykių OKS nėra tik santykių nerimas ar problemos, tai - sudėtingesnė psichikos sveikatos būklė. Norint atskirti santykių OKS nuo nesveikos santykių dinamikos, svarbu atidžiai ištirti, kaip asmuo reaguoja į su santykiais susijusias abejones ir klausimus.
Santykių OKS simptomai gali sustiprėti, kai susiduriama su svarbiais santykių sprendimais, tokiais kaip įsipareigojimas, santykių nutraukimas, gyvenimas kartu, vedybos ar tėvystė. Tokios pereinamosios fazės dažnai sukelia arba sustiprina nerimą ir įkyrių minčių ratą.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Santykių OKS skiriasi nuo įprastų santykių abejonių tuo, kad abejonės yra nuolatinės, įkyrios ir dažnai kyla be jokios priežasties. Žmogus gali suvokti, kad viskas yra gerai, tačiau negali atsikratyti įkyrių minčių.
Įtaka Gyvenimui
Santykių OKS turi įtakos ne tik paties žmogaus gyvenimui, bet ir jo partneriui. Bandydamas atsikratyti įkyrumų, žmogus gali nuolat galvoti apie kitus žmones, lygindamas juos su savo partneriu. Kuo labiau žmogus įsitraukia į abejonių ir lyginimo mąstymo procesus, tuo mažiau dalyvauja savo santykiuose ir negali jais džiaugtis.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai santykių OKS peržengia santykių ribas ir turi įtakos bendram pasitenkinimui gyvenimu. Žmones nuolat kamuoja su santykiais susijusios abejonės, kurios apima visas jų gyvenimo sritis, įskaitant darbą, laisvalaikį ir laiką, praleistą su šeima bei draugais.
Tokia situacija daro neigiamą poveikį ir partneriams, pavyzdžiui, jų savigarbai, todėl jie gali imti abejoti savo išvaizda, intelektu ir bendra saviverte. Nuolatinis partnerio klausinėjimas „Ar tu mane tikrai myli?“ arba „Aš tau tikriausiai per prastas(-a)“ galiausiai gali imti varginti partnerį, kuris nustos reaguoti tvirtindamas „Tikrai myliu“ arba nustos bendrauti atvirai. Tai sustiprins santykių OKS kamuojamo partnerio abejones ir pasitikėjimą savimi ir kitu.
Kultūriniai ir Socialiniai Aspektai
Kultūriniai ir socialiniai idealai, vaizduojantys „to vienintelio“, kuris mūsų laukia, suvokimą, gali turėti didelę įtaką santykių OKS. Šie šaltiniai retai akcentuoja natūralų pripratimą santykiuose, laipsnišką ir natūralų intensyvių emocijų nykimą arba realybę, kad žmonės gali patirti artumą ar žavėtis ne vienu žmogumi.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Griežtos šeimos ar draugų sampratos, tokios kaip „tikra meilė nekelia abejonių“ arba „turėtumėte visada jaustis įsimylėję savo partnerį“, gali sukelti rimtų abejonių, ar yra stiprūs meilės jausmai, ir reikalauti nuolatinio tikrinimo, kad tos abejonės būtų išsklaidytos.
Technologijos, tokios kaip pasimatymų programėlės, kurios pristato potencialių partnerių gausą, gali sukurti begalinių galimybių iliuziją, tačiau kuo daugiau pasirinkimų turime, tuo mažiau esame patenkinti savo sprendimais.
Kompulsinis Seksualinis Elgesys
Kompulsinis seksualinis elgesys yra būklė, kai asmuo negali valdyti savo seksualinio elgesio. Kai kurie žmonės kompulsinį seksualinį elgesį vadina seksualine priklausomybe. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtraukė kompulsinį seksualinį elgesį į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11) ir apibrėžė jį kaip impulsinį sutrikimą, „kuriam būdingas nuolatinis nesugebėjimas suvaldyti intensyvių, pasikartojančių seksualinių impulsų ar potraukių, sukeliančių pasikartojančius seksualinius potraukius.“
Simptomai ir Pasekmės
Žmonės, turintys kompulsyvų seksualinį elgesį, gali užsiimti įvairiomis seksualinėmis praktikomis. Neapdorotas kompulsyvus seksualinis elgesys gali sukelti stiprų kaltės jausmą ir žemą savigarbą. Kai kurie tyrimai teigia, kad kompulsyvus seksualinis elgesys turi tą pačią atlygio sistemą ir grandines smegenyse kaip ir priklausomybė nuo narkotikų. Pagrindinės psichinės sveikatos sąlygos, tokios kaip depresija, taip pat gali sukelti kompulsinį seksualinį elgesį.
Diagnostika ir Gydymas
Vyksta diskusijos dėl kompulsyvaus seksualinio elgesio diagnostinių kriterijų. Kompulsinis seksualinis elgesys nėra oficiali diagnozė, teigia DSM-5. Taip yra dėl įrodymų trūkumo, palaikančio jo gyvybingumą kaip sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Kompulsinį seksualinį elgesį gali būti sunku gydyti, nes žmogus gali racionalizuoti savo elgesį ir mąstymo modelius. Dabartinėmis gydymo galimybėmis siekiama sumažinti psichikos sveikatos simptomus ir valdyti bet kokį pernelyg didelį norą užmegzti seksualinius santykius. Gydymo būdai apima:
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Šio tipo psichologinė terapija suteikia įvairių metodų ir priemonių, padedančių asmeniui pakeisti savo elgesį.
- Receptiniai vaistai: Tai gali būti antiandrogenai, tokie kaip medroksiprogesteronas (Provera), taip pat selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), įskaitant fluoksetiną (Prozac).
- Draugų ir šeimos parama: Parama yra labai svarbi norint padėti atsigauti po priverstinio seksualinio elgesio.
Kaupimo Manija
Kaupimo manija yra sutrikimas, kai žmogus jaučia didelį poreikį kaupti daiktus ir patiria sunkumų juos išmesdamas, nepaisant to, kad daiktai yra beverčiai ar pavojingi. Šis sutrikimas gali sukelti didelę netvarką namuose, trukdyti kasdieniam gyvenimui ir kelti pavojų sveikatai bei saugumui.
Simptomai ir Priežastys
Polinkis kaupti daiktus tampa sutrikimu, kai namai užgriozdinami daiktais taip, kad jie tampa pavojingi žmonių saugumui ir sveikatai. Pasidaro sunku namuose kaupiamus daiktus suskirstyti į kategorijas ar organizuoti, yra netvarka. Tiems, kurie kaupia, surinktų daiktų kiekis juos išskiria iš kitų žmonių.
Pirmieji kaupimo manijos simptomai yra:
- Sunkumai susiję su daiktų išmetimu.
- Nuolatinis šiukšliadėžės tikrinimas, ar nėra netyčia išmestų objektų.
- Sunkumai atiduoti daiktus mylimiems žmonėms.
- Susiformavęs kaupimo mechanizmas padeda jaustis saugiau.
- Nežinojimas apie poreikį išmesti.
Kompulsinis kaupimas yra sutrikimas, kuris gali pasireikšti atskirai arba kaip kito sutrikimo simptomas. Dažniausiai su kaupimu yra susijęs obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas bei depresija. Nors rečiau, bet kaupimo manija gali išsivystyti po galvos traumos bei gali būti susijusi ir su valgymo sutrikimu, Piko liga (ne maisto produktų valgymu), Praderio-Willi sindromu (genetiniu sutrikimu), psichoze ar demencija.
Žmonės, kenčiantys nuo kaupimo manijos, renka viską, kas jiems atrodo vertinga, įskaitant drabužius, šiukšles ar kitas atliekas. Vyresnio amžiaus žmonės (55-94 metų) serga tris kartus dažniau nei jaunesni (34-44 metų amžiaus) žmonės.
Rizikos Veiksniai
Priežastys ir rizika susirgti kompulsiniu kaupimo sutrikimu lemia:
- Genetinis polinkis, jei giminėje yra turinčių šį sutrikimą.
- Asmeniui būdingas perfekcionizmas ar neryžtingumas.
- Patirtos psichologinės traumos: mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, iškeldinimas ar turto praradimas gaisro metu.
Kaupimo manija gali sukelti socialinę izoliaciją, konfliktus su aplinkiniais, finansinius sunkumus. Užgriozdinti namai kelia pavojų, nes padidėja tikimybė nukristi, atsirasti gaisrui, taip pat padaro erdvę nenaudojamą pagal paskirtį.
Gydymas ir Pagalba
Dauguma kaupėjų nenori kreiptis pagalbos, nenori keisti savo elgesio ir nenori paleisti savo turto. Pokyčių idėja šiems asmenims sukelia didžiulę baimę ir nerimą.
Rekomenduojama:
- Pasitarkite su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
- Įtraukite artimuosius, kad kartu padėtų tvarkytis.
- Apsvarstykite galimybę samdyti valytojų komandą, kad išvalytų kaupiančiojo namus.
Ko nedaryti:
- Paprastai priešinamasi artimųjų, socialinių darbuotojų ar psichikos sveikatos specialistų pagalbai susitvarkyti, slapstomasi, meluojama, neįsileidžiama į namus ir pan.
- Prievartinė pagalba nėra veiksminga. Asmuo patiria didžiulį stresą valymo proceso metu ir po jo, kai jam arba jai atimama visa kontrolė.
Gydymo būdai apima psichoterapiją ir medikamentus. Gydyti kaupimo sutrikimus nėra lengva, net kai žmogus yra pasirengęs ieškoti pagalbos, tačiau tai galima įveikti. Psichoterapija padeda asmeniui suprasti savo elgesio priežastis ir išmokti naujų įveikos mechanizmų. Medikamentai gali padėti sumažinti nerimą ir depresiją, kurie dažnai lydi kaupimo sutrikimą.
Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS)
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingos nekontroliuojamos įkyrios mintys (obsesijos) ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys (kompulsijos), kurį sergantysis nuolat kartoja.
Simptomai ir Pasireiškimas
Įkyrios mintys (obsesijos) - pasikartojančios mintys, troškimai arba vaizdiniai, kurie sukelia nerimą. Nesuvaldomas elgesys (kompulsijos) - pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka reaguodamas į įkyrias mintis.
Obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytojas gali nusiųsti jus pas specialistą.
Obsesijos - tai nepageidaujama intruzyvi (nevalinga, nenorima, kelianti nerimą ir reikalaujanti dėmesio) mintis, abejonė, vaizdinys ar potraukis, kuris į žmogaus sąmonę grįžta pakartotinai. Obsesijų turinys gali būti įvairus. Dažniausiai pasitaiko užteršimo, nesimetriškumo, nepasitikėjimo savo atmintimi ar kitais jutimais, nesaugumo, seksualinio ar religinio turinio obsesijos.
Kompulsijos atitinka obsesijų turinį. Kompulsija - tai elgesys, kurį pacientas nuolat kartoja. Šie veiksmai nesuteikia jokio malonumo ir nepadeda išspręsti realių problemų. Tikima, kad neatlikus kompulsijų gali nutikti kas nors nemalonaus, pasitvirtins obsesijos turinys (pvz., nenusiplovus rankų, bus užsikrėsta sunkia liga, bus užkrėsti šeimos nariai; daug kartų nepatikrinus durų spynos ir langų, kas nors įsibraus į namus ir apiplėš). Kompulsijos gali būti ir protinė veikla (ši sąvoka pridėta sudarant DSM-IV OKS aprašą) - tam tikrų frazių kompulsyvus kartojimas mintyse. Pacientas dažniausiai suvokia tokių veiksmų beprasmiškumą ir neefektyvumą.
Nepaisant to, siekdamas apsisaugoti nuo kankinančių minčių, baimių, įtampos, pacientas sukuria ritualus - įvairius judesius, veiksmus, tikrinimus, kuriuos atlikęs neva išvengtų nelaimės. Atlikus kompulsijas, nerimas trumpam sumažėja, o tai skatina tolesnį kompulsijų darymą. Ritualus sutrikdžius, pacientas susiduria su, jo nuomone, realia galimybe, kad obsesijų turinys pasitvirtins. Tuomet jis turi iš naujo pradėti ritualus nuo pradžios ir atlikti iki galo. Sunkesniais OKS atvejais ritualai ir kompulsijos užima didžiąją dalį dienos.
Epidemiologija ir Etiologija
Buvęs ar esamas sergamumas bendrojoje populiacijoje yra 1-3 proc. Laiku diagnozuoti ir gydyti šį sutrikimą vaikystėje ir paauglystėje yra labai svarbu, nes būtent tada pasireiškia daugiau nei pusė sutrikimo atvejų. Berniukams OKS dažniausiai pasireiškia 9-11 metų, mergaitėms - 11-13 metų. Tačiau simptomai gali pasireikšti gerokai anksčiau, dar ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Šiandien sutrikimo etiologija dar nėra išsamiai ištirta. Tyrimuose nurodomi genetiniai šios ligos rizikos veiksniai. Manoma, kad genetiniai pokyčiai lemia ląstelių neurotransmisijos ir funkcijos pakitimus.
OKS vis dažniau vertinamas kaip neuropsichiatrinis sutrikimas, kurį medijuoja specifiniai neuroniniai keliai, sutrikusios kortiko-striato-talamo-kortikalinio (KSTK) rato ir su juo susijusių struktūrų funkcijos.
Po A grupės beta hemolizinio streptokoko infekcijos daliai žmonių pasireiškia OKS būdingi simptomai - pediatrinis autoimuninis neuropsichiatrinis sutrikimas, susijęs su streptokokine infekcija (PANDAS). Manoma, kad tai lemia smegenų pamato branduolių uždegimas, kurį sukelia autoimuninis atsakas.
Padidėjusią OKS riziką lemia ir perinatalinės komplikacijos. Berniukams, kuriems OKS pasireiškė anksti, anamnezėje dažniau randamos perinatalinės traumos. Vaisiaus ekspozicija vaistams, patirta nėštumo metu, yra susieta su kliniškai sunkesniu, su tikais susijusiu OKS pasireiškimu.
OKS tyrimuose stebima sutrikusi serotonino ir pagrindinių jo metabolitų neurochemija. Tuo remiasi dabartinis psichofarmakologinis gydymas serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SRI).
Diagnostika ir Diferencijavimas
Šiuo metu nėra neuropsichologinių, genetinių ar vaizdinimo tyrimų, kurie turėtų patikimą diagnostinę ar prognostinę vertę. OKS diagnozė nustatoma surinkus išsamią anamnezę ir atlikus klinikinį stebėjimą. Būtina atlikti išsamų paciento ištyrimą, didžiausią dėmesį skiriant neurologinei apžiūrai.
Esminis šio sutrikimo požymis yra pasikartojančios obsesinės mintys arba kompulsiniai veiksmai. Obsesijos yra suvokiamos kaip savo paties mintys, jos nėra malonios ar valingos. Paminėtina tai, kad šios įkyrios mintys sutrikdo įprastą mąstymo procesą, reikalauja žmogaus dėmesio ir yra nesuderinamos su žmogaus vertybėmis. Nors pacientas kompulsijas naudoja obsesijoms slopinti, akivaizdaus ryšio tarp jų gali ir nebūti arba yra labai perdėti. Tiek obsesijos, tiek kompulsijos užima daug laiko, sukelia nerimą, įtampą ir sutrikdo kasdienį žmogaus funkcionavimą.
Sutrikimo klinika gali būti ganėtinai įvairi. Dažniausios obsesijos: užsikrėtimo, žalos sau ar kitiems prevencija, klaidų darymo žalos prevencija, tvarkos ir simetrijos poreikis, mintys apie smurtą ar agresiją, seksualinės mintys, kaupimo / atsargų poreikio, religinio skrupulingumo.
Diferencinę diagnostiką reikėtų atlikti tarp sutrikimų, kurių simptomatika turi panašumų: generalizuoto nerimo sutrikimo, dismorfofobija, kaupimo sutrikimo, trichotilomanija, valgymo sutrikimo, hipochondrija, depresijos, psichozinių sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų.
Komorbidiškumas
Diagnozės nustatymas ir gydymas gali būna komplikuotas ne tik dėl sutrikimo lėtinės eigos bei rezistentiškumo, bet ir dėl itin aukšto komorbidiškumo lygio. Sergant OKS, paprastai būdingos gretutinės psichiatrinės ligos. Komorbidiškumo dažnis siekia net iki 63-97 proc. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai: afektiniai sutrikimai, nerimo sutrikimai, elgesio sutrikimai, tikai bei Touretteʼo sindromas, kalbos / raidos sutrikimai, enurezė, įvairiapusiai raidos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, valgymo sutrikimai.
OKS taip pat lydi socialinio, darbo ir akademinio funkcionavimo sutrikimai. Ankstyvi duomenys apie pasaulinę ligų naštą (angl. Global Burden of Disease) rodo, kad OKS yra vienas daugiausiai invalidizuojančių psichikos sutrikimų.
Gydymas
Vidutinio ir lengvo sunkumo OKS auksinis gydymo standartas yra kognityvinė elgesio terapija (KET) taikant ekspoziciją su atsako prevencija (angl. Exposure and Response Prevention - ERP). Nėra kitos psichoterapijos rūšies, kuri moksliniuose tyrimuose įrodytų panašų efektyvumą gydant vaikų ir paauglių OKS. Psichoedukacija ir šeimos įtraukimas taip pat yra svarbi gydymo dalis. Sunkesniais atvejais, esant rezistentiškumui komorbidiškumui, rekomenduojama derinti KET ir psichofarmakologinį gydymą.
Pirmojo pasirinkimo vaistai yra SSRI. Pastebima, kad didesnės vaisto dozės lemia geresnį klinikinį efektą. Antidepresantų poveikis sergant OKS pasireiškia lėtai ir vėliau, nei sergant depresija. Pasirinkus gydymą vaistais, reikia pradėti nuo monoterapijos SSRI. Po 12 savaičių reikia įvertinti atsaką į gydymą. Pasiekus norimą klinikinį efektą, skirtą medikamentinį gydymą rekomenduojama tęsti bent metus. Kadangi yra didelė atkryčio rizika, vaistą nutraukti reikia iš lėto, mažinant dozes kas kelis mėnesius.
Negydomas OKS yra linkęs sunkėti, stipriai paveikia ligonio funkcionavimą, be to, 10 kartų padidėja suicido rizika, palyginti su bendrąja populiacija.
tags: #kas #yra #kompulsyvus #elgesys