Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologės-psichoterapeutės Vilmos Mažeikienės veikla, apžvelgiamos jos specializacijos sritys, darbo metodai bei pateikiamos įžvalgos apie vaikų ir paauglių psichologines problemas. V. Mažeikienė yra žinoma dėl savo ilgametės patirties konsultuojant vaikus, paauglius ir jų tėvus, taip pat kaip knygos „Kai augti sunku“ autorė.
Vilmos Mažeikienės profesinė patirtis ir kvalifikacija
Vilma Mažeikienė - psichologė-psichoterapeutė, turinti daugiau nei 28 metų sėkmingos praktikos. Ji specializuojasi konsultuodama vaikus, paauglius ir jų tėvus įvairiais psichologiniais klausimais. V. Mažeikienė Klaipėdos universitete baigė pedagoginės psichologijos studijas ir įgijo psichologijos magistro laipsnį. 2002 m. ji baigė Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutą ir įgijo psichoterapeuto kvalifikaciją. Pagrindinė jos darbo ir domėjimosi sritis - elgesio ir emocijų sutrikimų turintys paaugliai.
Pagrindinės veiklos sritys
- Elgesio ir emocijų sutrikimų turintys paaugliai: V. Mažeikienė daugiausia dėmesio skiria darbui su paaugliais, patiriančiais elgesio ir emocijų sunkumus.
- Vaikų ir tėvų konsultavimas: Ji konsultuoja vaikus, paauglius ir jų tėvus įvairiais psichologiniais klausimais.
- Smurtą patyrusios moterys: Pastaruoju metu V. Mažeikienė taip pat skiria dėmesį smurtą patyrusioms moterims.
Knyga „Kai augti sunku“
V. Mažeikienė yra knygos „Kai augti sunku“ autorė. Knygoje nagrinėjamos aštriausios jaunų žmonių problemos, tokios kaip nenoras gyventi, emigruojantys tėvai, seksualinė branda, skyrybos, santykiai su artimiausiais žmonėmis, pykčio ir baimės priepuoliai. Knygoje psichologė pateikia patarimų, kaip tėvams elgtis susidūrus su šiomis problemomis. Ši knyga - lyg savotiškas susikalbėjimo žodynėlis tarp kartų, pagalbos ir paramos priemonė, kad susidūrę su savo paauglio vaiko problemomis, nesijaustumėte vieniši.
Požiūris į psichologines problemas
V. Mažeikienė pabrėžia, kad turėti psichologinių problemų yra normalu, o svarbiausia yra mokėti su jomis tvarkytis. Ji teigia, kad psichologinių problemų ignoravimas gali privesti prie rimtų pasekmių, tokių kaip savižudybės, alkoholizmas, narkomanija ir problemos su teisėsauga. Ji skatina žmones kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus, kai sena įgyta patirtis trukdo normaliai gyventi, sėkmingai dirbti ir bendrauti su kitais žmonėmis.
Darbo su vaikais ypatumai
V. Mažeikienė teigia, kad dirbant su vaikais reikia ypač daug jautrumo, žinių ir patirties, nes vaikai dažnai nemoka apibrėžti ir įvardyti savo problemų. Ji pabrėžia, kad mažas vaikas atsivers tik tuomet, jeigu pasitikės specialistu. Dirbdama su vaikais, V. Mažeikienė stengiasi nusileisti iš suaugusiojo pozicijos ir pažiūrėti į situaciją vaiko akimis. Ji teigia, kad pelnyti mažų vaikų pasitikėjimą reikia daug daugiau laiko.
Taip pat skaitykite: Motinystės iššūkiai ir psichologinė pagalba
Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vaikai ir paaugliai
V. Mažeikienė išskiria šias dažniausias problemas, su kuriomis susiduria vaikai ir paaugliai:
- Nepasitikėjimas savimi ir kitais
- Negebėjimas valdyti pykčio
- Nemokėjimas klausytis
- Baimė išsakyti savo nuomonę ir mintis
- Baimė suklysti
- Gyvenimo prasmės praradimas
- Kitoniškumas ir patyčios
Kitoniškumo palaikymas
V. Mažeikienė pabrėžia, kad labai daug tėvų kreipiasi dėl savo vaiko kitoniškumo, nes vaikai tarp bendraamžių jaučiasi kaip „baltos varnos“ ir patiria patyčias bei kančią. Ji teigia, kad jos tikslas - ne tik padėti tokiems vaikams socialiai adaptuotis, bet kartu nepamesti savo kitoniškumo. Ji skatina vaikus išmokti priimti save tokius, kokie jie yra, ir apginti savo kitoniškumą nuo kitų.
Patarimai tėvams, kurių vaikas nepritampa socialinėje aplinkoje
V. Mažeikienė pataria tėvams, kurių vaikas nepritampa socialinėje aplinkoje, mylėti, būti šalia, kai vaikui sunku, palaikyti, skiepyti pozityvų žvilgsnį į ateitį ir tikėti juo.
Pykčio valdymas
V. Mažeikienė teigia, kad svarbu mokyti vaiką tinkamai išreikšti pyktį, negriauti savo vidinio pasaulio ir neskaudinti kito žmogaus. Ji pateikia keturis pykčio valdymo etapus:
- Padėti vaikui įsisąmoninti ir pripažinti pyktį.
- Paaiškinti, kad pyktis - normalus, natūralus jausmas.
- Padrąsinti vaiką priimti savo pyktį ir pamatyti jo padarinius.
- Eksperimentuoti su vaikais, mėginti įvairiai išreikšti pyktį.
Ji taip pat pateikia patarimų, kaip padėti vaikams nusiraminti apėmus pykčiui, pavyzdžiui, giliai kvėpuoti, suskaičiuoti iki dešimties, tinkamai pasakyti, kad pyksti, nueiti šalin, atlikti atpalaiduojamąjį pratimą, pasirinkti tinkamą elgesio modelį, izoliuoti vaiką arba atimti privilegijas.
Taip pat skaitykite: Emocinė gerovė: Vilmos Velyvienės požiūris
Skyrybos ir jų įtaka vaikams
V. Mažeikienė atkreipia dėmesį į skyrybų problemą ir jų įtaką vaikams. Ji teigia, kad skyrybos gali būti traumuojanti patirtis vaikams, ypač jei šeimoje nuolat vyrauja konfliktai. Ji pataria tėvams stengtis išsaugoti taikius santykius po skyrybų ir pasirūpinti vaiko emocine gerove.
Vienatvė ir krizės
V. Mažeikienė atkreipia dėmesį į vienatvės problemą šiuolaikinėje visuomenėje. Ji teigia, kad galimybė pabūti su savo mintimis vienumoje darosi labiau prabanga nei įprastas reiškinys. Ji taip pat mini krizes, kurias žmonės išgyvena po skyrybų, ir pabrėžia, kad svarbu ieškoti pagalbos, jei jaučiamas depresija.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
tags: #vilma #mazeikiene #psichologe