Klinikinė Depresija: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus nuotaiką, mąstymo procesus ir elgesį. Ji gali sukelti nuolatinį liūdesio jausmą ir prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Ši liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas, širdies liga ar kitas sveikatos sutrikimas) diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga.

Kas yra Depresija?

Depresija - liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, interesų, pasitenkinimo praradimas. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika, kuri praeina savaime, ar žmogaus nevalingumas, silpnumas, kurį jis gali pats įveikti. Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis savo asmeniniu gyvenimu, džiaugtis tuo, ką žmogus iki tol turėjo ir kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Taip pat ligai būdingas padidėjęs bėjėgiškumas, nerimas ir slogios mintys. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe. Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija - depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Labai daug depresijų praeina ir be gydymo, nes depresijos skirstomos į lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkias depresijas. Gali būti spontaniniai depresijų epizodų pagerėjimai.

Depresijos Simptomai

Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais ir būti skirtingo stiprumo - nuo lengvo liūdesio iki gilaus, gyvenimą trukdančio nusivylimo. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai. Išties būtų labai paprasta, jeigu mes galėtume išskirti keletą labai aiškių ir konkrečių depresijos simptomų ir jais remiantis gydyti žmones. Deja, šio sutrikimu atveju dažniausiai pasireiškia visas kompleksas ligos simptomų. Sutrinka kasdienis funkcionavimas. Sunkiais atvejais žmogus gali nesikelti iš lovos, nesirengti, nevalgyti, nesiprausti.

Dažniausi Depresijos Simptomai:

• Nuolatinis liūdesys ir prastos nuotaikos jausmas.
• Beviltiškumo jausmas.
• Nuolatinis kaltės arba bevertiškumo jausmas.
• Dirglumas, irzlumas.
• Nemiga arba, atvirkščiai, per daug miego.
• Drastiškai padidėjęs arba sumažėjęs apetitas.
• Malonumo trūkumas veikloje, kuria kažkada mėgavotės.
• Sulėtėję judesiai arba kalba.
• Mintys apie savižudybę arba aktyvus planas nutraukti savo gyvenimą.
• Miegas sutrikęs
• Nuovargis ir kūno sąstingis
• Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, pirmiausia - ką nors pradėti! Jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje.
• Susikaupimo stoka
• Baimė ir nerimas
• Menkavertiškumo jausmas
• Užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas
• Pranykęs ar sumazėjęs domėjimasis atliekama veikla
• Sutrikęs miegas
• Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs
• Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus
• Pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai
• Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas
• Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas
• Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas
• Niūri ir pesimistinė ateities vizija
• Gali kankinti pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti
• Dažnai pasireiškia nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas
• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėse
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža
• Pesimizmas dėl ateities
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius
• Nuolatinį liūdesį
• Domėjimosi veiklomis praradimą
• Nuovargį ir energijos trūkumą
• Miego sutrikimus
• Apetito pokyčius
• Koncentracijos sunkumus
• Suicidines mintis

Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems.

Taip pat skaitykite: Depresijos priežastys ir gydymas

Depresijos Formos

Kai kurios pagrindinės depresijos formos yra:

• Didžioji Depresija (Klinikinė Depresija): Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
• Distimija: Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
• Bipolinis Sutrikimas: Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
• Sezoninė Afektinė Liga: Sezoniniai nuotaikos sutrikimai - depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis. Tai depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
• Pogimdyvinė Depresija: Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Pogimdyvinė depresija - prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi. Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra silpnumo požymis - ją lemia hormonų pokyčiai, nuovargis, stresas ir kiti veiksniai. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis pagalbos, pogimdyvinė depresija yra sėkmingai gydoma psichoterapija, socialine parama ar, jei reikia, vaistais nuo depresijos. Pagalba ir supratimas iš artimųjų bei specialistų yra itin svarbūs moters sveikimui ir gerai savijautai.
• Atipinė Depresija: Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
• Užmaskuota Depresija: Užmaskuota depresija - gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
• Senyvo Amžiaus Žmonių Depresija: Senyvo amžiaus žmonių depresija - darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
• Vaikų Depresija: Vaikų depresija - dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
• Gydymui Atspari Depresija: Gydymui atspari depresija (angl. Treatment-resistant depression) - būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų. Būklė, kai gydant depresijos epizodą mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta negerėja, vadinama gydymui atsparia depresija. Vartojant antidepresantus ar lankant psichoterapiją daugumai žmonių depresijos simptomai palengvėja, tačiau sergant gydymui atsparia depresija vien šių standartinių gydymo būdų nepakanka. Gydymas gali visiškai nepadėti arba depresijos simptomai gali sumažėti, bet po kurio laiko vėl atsinaujinti.

Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis “suims save į rankas”, pažvalės.

Štai keli pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti depresiją:

• Šeimos Istorija: Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga. Tiems, kurių artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų.
• Smegenų Cheminės Medžiagos: Manoma, jog depresija kyla dėl tam tikrų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimo galvos smegenyse. Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso. Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Gyvenimo Įvykiai: Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai. Tiems, kurie patyrė rimtą psichologinę traumą, ypač vaikystėje.
• Asmenybė: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką. Turintiems tam tikrų asmenybės bruožų - perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą.
• Ligos: Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip lėtinės ligos, hormonų disbalansas ar neurologiniai sutrikimai, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Psichoaktyvių Medžiagų Vartojimas: Alkoholis ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas taip pat siejami su didesne depresijos išsivystymo rizika. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Aplinkos Faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Kai ilgesnį laiką tęsiasi stresas ir nedarbas, yra mažai pajamų.
• Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
• Lytis: Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau ir yra jų dažniausia psichinės sveikatos problema.

Negydomos Depresijos Pasekmės

Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu. Savižudybės rizika yra viena rimčiausių depresijos pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos. Negydoma depresija tęsiasi iki pusės metų, dažnai ir ilgiau, pagerėjimas būna nepilnas, dar jaučiami kai kurie simptomai, kurie trukdo žmogaus kasdieninei veiklai. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą.

Depresijos Gydymas

Gydymo galimybių yra įvairių, tačiau beveik visuomet yra skiriami ir vaistai. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli. Tikriausiai pats svarbiausias ir teikiantis daugiausiai vilties dalykas kalbant apie depresijos gydymą, yra tai, kad depresija yra ta liga, kuri labiausiai ištirta ir daugiausiai tiriama. Apie 80% sergančiųjų net ir sunkiausia depresijos forma, pasveiksta, jeigu jiems būna pritaikomas tinkamas gydymas, o gydymas gali būti tikrai įvairus. Gali būti taikomas medikamentinis arba psichoterapinis metodas, arba abiejų šių būdų derinys. Visiems, sergantiems įvairaus sunkumo ir tipo depresijomis, o taip pat tiems, kuriuos vargina ilgai trunkanti prislėgta nuotaika (tokia būklė vadinama distimija), stiprus nerimas.

Taip pat skaitykite: Klinikinė psichologija: teorija ir praktika

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Jei depresija lengva ar vidutinė (tuomet žmogus dar darbingas ar dalinai darbingas) neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją.
• Medikamentinis Gydymas: Medikamentinis gydymas. Depresiją diagnozuoja psichiatrai, kurie ir skiria medikamentinį gydymą. Depresijos atveju dažniausiai skiriami antidepresantai. Apie 3/4 visų, sirgusių depresija, laikui bėgant, vėl suserga.

Kiti gydymo būdai:

• Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI): Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse.
• Tricikliai ir Tetracikliai Antidepresantai: Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
• Elektroimpulsine Terapija: Jei depresija sunki, ji gydoma vaistais ar elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija.
• Šviesos Terapija: Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.
• Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS): Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija.
• Elektrošoko Terapija (ECT): Elektrošoko terapija (ECT) yra invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus.

Skiriamos trys gydymo fazės: ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių), gydymo tęsimo ir palaikomasis gydymas. Gydymo tęsimo fazė gali trukti 3-6 mėnesius. Palaikomasis gydymas gali tęstis kelerius metus.

Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?

Atsakant į šį klausimą, viena iš pagrindinių žinučių būtų ta, kad, kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Jų elgesys šeimoje ir buvimas kartu su savo artimuoju, gali tiek padėti žmogui sveikti ir gyti nuo depresijos, tiek atvirkščiai - gali kaip tik padėti jam sirgti. Vienas iš pagrindinių ir pirmųjų dalykų, ką reikia šeimai suprasti, tai žinoti, kokia yra liga depresija. Ir būtent kokia jos forma serga artimasis, nes depresijos formų yra pačių įvairiausių. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

Sergant depresija vienam iš tėvų, yra labai svarbu tinkamai ją gydyti arba tinkamai išmokti su ja gyventi. Kadangi būtent tėvų rankose yra galimybė užkirsti kelią depresijos perdavimui savo vaikams. Klaidinga manyti, kad vaikai nematys ir nepastebės problemos. Vaikai visuomet pajus, kad pasikeitė arba mama, arba tėtis, kad jie elgiasi kitaip, kad jie su jais bendrauja kitaip, kad galbūt jie miega daugiau, nebeužsiima namuose veiklomis, rečiau kažkur išeina. Pasikeičia daug dalykų, galbūt atsiranda daugiau pykčio namuose ar daugiau liūdesio. Kuomet su vaikais nėra kalbama apie tai, kad šeimoje tėtis arba mama turi tam tikrų sunkumų, kurie siejasi su jais pačiais, bet ne su vaikais, vaikai po tam tikro laiko pradeda galvoti, kad būtent jie yra kalti dėl susidariusių aplinkybių, gal jie kažką netinkamai daro. Todėl labai svarbu yra išmokti sąžiningai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su savo vaikais.

Taip pat skaitykite: Klinikinė psichologė apie jaunimo emocinės sveikatos iššūkius

Savipagalbos Strategijos

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti.

Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant:

1. Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
2. Judėjimas pirmyn: Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite. Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
3. Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, linų sėklose ir riešutuose, yra ypač naudingos smegenų veiklai.
4. Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują. Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą. Asmeninės priežiūros praktikos, tokios kaip hobiai, kelionės ar laikas gamtoje, gali padėti išlaikyti teigiamą nuotaiką.
5. Valdykite Stresą: Stenkitės valdyti stresą ir vengti per didelės įtampos. Naudokite atsipalaidavimo technikas, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte emocinę pusiausvyrą. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai padeda sumažinti stresą ir pagerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.

Kreipimasis į Specialistus

Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Pradžioje susipažinkite su depresijos simptomais ir preliminariai įvertinkite savo būseną. Antra svarbi užduotis bus bent jau siekti suprasti, apie ką yra Jūsų depresija. Tuomet pasirinkite, kokius savipagalbos būdus naudosite ir į kokius specialistus kreipsitės. Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su depresijos simptomais savarankiškai, nedelskite kreiptis į specialistus. Psichoterapeutai ir psichiatrai gali suteikti profesionalią pagalbą ir padėti rasti tinkamiausią gydymo būdą.

• Psichologas ar Psichoterapeutas: Psichologas ar psichoterapeutas Jums padės geriau suprasti save, savo sunkius jausmus ir būsenas bei jų kilmę. Tai yra viena svarbiausių ir pirminių užduočių. Tik supratus, kas ir kodėl su Jumis vyksta, bus aiškiau, kokios pagalbos reikės toliau. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją.
• Psichiatras: Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą.
• Hipnoterapeutas: Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete.

tags: #klinikine #depresija #kas #tai