Williamas Jamesas (Viljamas Džeimsas) (1842 m. sausio 11 d. Niujorke - 1910 m. rugpjūčio 26 d. Chocorua mieste, Naujojo Hampšyro valstijoje) - įtakingas amerikiečių filosofas ir psichologas, vienas iš pragmatizmo pradininkų. Jo darbai padarė didelę įtaką psichologijos, filosofijos ir religijos sritims. Šiame straipsnyje apžvelgiama Williamo Jameso biografija, jo pagrindinės idėjos ir indėlis į mokslą.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Williamas Jamesas gimė 1842 m. Niujorke, turtingoje ir intelektualioje šeimoje. Jo tėvas, Henry Jamesas vyresnysis, buvo žymus teologas ir filosofas, o brolis Henry Jamesas jaunesnysis tapo garsiu rašytoju. Šeima daug keliavo po Europą, todėl Williamas įgijo platų išsilavinimą ir išmoko kelias kalbas.
1864-1869 m. Jamesas studijavo mediciną Harvardo ir Berlyno universitetuose. Nors įgijo medicinos laipsnį, medicinos praktika jo netraukė. Jį labiau domino psichologija ir filosofija.
Karjera ir mokslinė veikla
1872 m. Jamesas pradėjo dėstyti Harvardo universitete, kur dirbo iki 1907 m. Iš pradžių dėstė anatomiją ir fiziologiją, vėliau perėjo į psichologiją (nuo 1880 m. ir filosofiją). 1875 m. Harvardo universitete įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją Amerikoje.
Jamesas tyrinėjo pažinimo teoriją, religijos filosofiją ir psichologiją. Jo darbai buvo labai įvairūs ir apėmė sąmonės, emocijų, valios, įpročių ir religinės patirties temas.
Taip pat skaitykite: Vytauto įžvalgos apie psichologiją tarp JAV lietuvių
Pragmatizmas ir radikalusis empirizmas
Williamas Jamesas pragmatizmą siejo su radikaliuoju empirizmu, plėtojo jį kaip metodą ir tiesos teoriją. Pagal pragmatizmo metodą teiginius vertino remdamasis iš jų einančiomis praktinėmis išvadomis, siekė grąžinti teoriją į tikrovę.
Tiesa ir jos kriterijai
W. Jameso tiesos teorijos požiūriu, tiesa yra minties savybė, todėl negali būti traktuojama kaip minties ir tikrovės santykis. Vienintelis tiesos kriterijus yra jos praktinis patvirtinimas - galima nauda individui. W. Jamesas buvo tiesos reliatyvumo idėjos šalininkas. Tiesos yra dinamiškos, kintančios, priklauso nuo praktinio pritaikymo, nuo to, kaip jos formuoja individo gyvenimą ir yra jam reikšmingos bei naudingos.
Pažinimas ir valia
Spręsdamas pažinimo kilmės klausimą, Jamesas teigė, kad pažinimas yra praktinė veikla - numatymas, laukimas, siekimas, jame visada dalyvauja valia. Pažinimas susijęs su vertėmis ir vertinimais, todėl vertinamasis požiūris jame yra esminis. Pažinimas negali būti grynas žinojimas, todėl susijęs su tikėjimu. Kai kurie teiginiai ir numatymai negali būti empiriškai patikrinami (teiginių apie Dievo egzistavimą ir apie pasaulio prasmę teisingumas priklauso nuo tikėjimo). Šį požiūrį W. Jamesas vadino valia tikėti, vėliau - teise tikėti.
Tikrovės pliuralizmas
Jamesas formulavo tikrovės pliuralistinę teoriją (sinechizmą) - tikrovės dalys yra priklausomos nuo greta esančių dalių.
Sąmonės srautas
Psichologijos pagrindu W. Jamesas laikė konkretų stebėjimą. Pirmasis pavartojo sąmonės srauto terminą. Paneigė empiristų plėtotą atomistinę psichikos sampratą - remdamasis patyrimu ir stebėjimu teigė, kad psichikoje nėra paprastų ir nekintamų elementų (atomų), sąmonė yra tolydi. Psichinius reiškinius W. Jamesas apibūdino remdamasis biologiniu pagrindu - daugumą žmogaus proto savybių nulėmė biologinės priežastys, prisitaikymas prie gyvenimo poreikių ir efektyvumas.
Taip pat skaitykite: Knygos apie 1930-ųjų Amerikos krizę
Religijos samprata
W. Jameso religijos sampratą lėmė požiūris į pažinimą, t. p. patirties samprata, implikuojanti mistinius išgyvenimus.
Pagrindiniai veikalai
Svarbiausi W. Jameso veikalai:
- „Psichologijos pagrindai“ (Principles of Psychology, 2 t., 1890)
- „Valia tikėti“ (The Will to Believe, 1896)
- „Pragmatizmas“ (Pragmatism, 1907)
- „Radikalusis empirizmas“ (Essays in Radical Empiricism, 1912)
Sąmonės samprata Williamo Jameso darbuose
Williamas Jamesas daug dėmesio skyrė sąmonės tyrimams. Jis kritikavo atomistinį požiūrį į sąmonę, teigdamas, kad sąmonė nėra sudaryta iš atskirų elementų, bet yra nuolatinis srautas. Jamesas pabrėžė subjektyvų sąmonės pobūdį, teigdamas, jog kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali.
Anot Jameso, kasdien sąmonė gauna miriadus įspūdžių, kurie virsta mūsų patirtimi. Sąmonė reflektuoja subjekto tikrovę, patiria tai, kas matoma ir įrašoma. Stebime miesto sąmonės gyvenimą ir tarsi jame dalyvaujame: gatvėse cypia staiga stabdomų mašinų ratai, susigrūda omnibusai, miesto laikrodis išmuša vidurdienį, rūksta kaminai, kažkas geria arbatą, perka, parduoda, eina iš mokyklos namo.
Sąmonė ir patirtis
Russellas teigia, kad sąmonės apibrėžimo esmę sudaro vienas segmentas - tai (pa)stebėjimas. Sąmonės apibrėžimas remiasi (pa)stebėjimu. Kai man kas nors nutinka, aš galiu pastebėti arba nepastebėti. Kai pastebiu, galima sakyti, kad aš suvokiu, kas man nutiko. Pagal apibrėžimą, sąmonę sudaro žinojimas, kad man kažkas nutinka arba yra nutikę.
Taip pat skaitykite: Temperamentas ir Savybės
Apsakyme „Pirmadienis arba antradienis“ stebime sąmonės aktą: ji žaidžia pastebėjimais, stebėjimais, įspūdžiais, atitikmenimis, sąskambiais, spalvomis, garsais, kvapais.
Sąmonė kaip pažinimo galia
Peteris Hyltonas pastebi, kad Russello filosofijoje tiesos pažįstamos sąmonės akimis (angl. the eye of the mind), ne kūno akimis (angl. the eyes of the body).
Sąmonė, kaip kažkas, kas suartina. Sąmonė kaip pažinimo galia. Russello pažinimo filosofijos loginio atomizmo metodas sudaužo sąmonę į tiek daug atominių jutiminių duomenų (angl. atomic sense-data), kad iš viso nėra prasmės kalbėti apie sąmonę kaip veidrodį.
Sąmonė, kaip ir tikrovė, nėra vientisa, ji atomizuota. Pasakotojos sąmonė peršoka nuo vieno dalyko prie kito: nuo istorijos, tikrovės, meno link visuomenės, rašymo, gyvenimo.
Williamo Jameso įtaka
Williamas Jamesas padarė didelę įtaką psichologijos ir filosofijos raidai. Jo idėjos apie sąmonę, emocijas, valią ir religinę patirtį tebėra svarbios ir šiandien. Jameso pragmatizmas turėjo didelės įtakos Amerikos kultūrai ir mąstymui.
Jameso darbai įkvėpė daugelį psichologų ir filosofų, įskaitant Johną Dewey, George'ą Herbertą Meadą ir Richardą Rorty. Jo idėjos apie sąmonės srautą ir subjektyvų patirties pobūdį turėjo įtakos XX amžiaus literatūrai ir menui.
tags: #wiljamas #james #amerikos #psichologas #ir #filosofas