Šiandien išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jie suteikia mums galimybę bendrauti, mokytis, dirbti ir pramogauti. Tačiau kartu jie kelia didelę priklausomybės riziką, ypač vaikams ir paaugliams. Priklausomybė nuo virtualaus bendravimo - tai problema, kurią reikia spręsti, norint užtikrinti sveiką ir visavertį gyvenimą.
Priklausomybės nuo virtualaus bendravimo mastas
Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos 2025 m. atlikta apklausa atskleidė nerimą keliančius faktus. Didžioji dalis 5-8 klasių ir I-IV gimnazijos klasių mokinių prie ekranų praleidžia iki pusvalandžio mokymosi tikslams ir skiria 2-3 valandas laisvalaikiui, kai kurie net 4 valandas ir daugiau. Tai rodo, kad laisvalaikis su išmaniaisiais įrenginiais užima didelę laiko dalį ir kelia grėsmę fizinei bei psichinei sveikatai. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu UAB „Factus Dominus“ 2005 m. atliko tyrimo „Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurtui prieš vaikus“ duomenimis, pastebi, kad du trečdaliai vaikų savo laisvalaikį praleidžia prie kompiuterių ekranų. Tyrimo metu apklausti 7 - 18 m. vaikai. Nustatyta, kad internetu naudojasi 73 proc. apklaustų Lietuvos vaikų (7 - 18m.). Net 35 proc. 7 - 10 metų vaikų kompiuteriniams žaidimams per dieną skiria daugiau negu 2 valandas, šį laiko limitą peržengia 24 proc. 11 - 14 metų bei 10 proc. 15 - 18 metų paauglių.
Priklausomybės priežastys
Išmanieji įrenginiai, ypač žaidimai, sukelia priklausomybę dėl „pigaus dopamino“ efekto. Spalvingi vaizdai ir greitas apdovanojimas sužadina smegenų malonumo centrus, tačiau ilgainiui tai gali sukelti nerimą, nuovargį ir net depresiją. Smegenys labiau fiksuoja ryškius vaizdus nei pilkus, todėl virtualus pasaulis tampa patrauklesnis už realybę. Socialiniai tinklai taip pat patenkina ne vieną žmogui būtiną poreikį. Visų pirma malonumą sukelia pats bendravimas. Socialiniai tinklai taip pat suteikia erdvę, kurioje žmogus gali pasirodyti. Kiekvienas nori būti reikšmingas, trokšta, kad kiti juo žavėtųsi, pamatytų jo darbus, mintis.
Priklausomybės požymiai
Priklausomybės požymiai yra labai įvairūs ir apima keletą sričių. Priklausomybės požymiai apima nuolatinį įrenginio reikalavimą, pyktį jį atėmus, ekrano pasirinkimą vietoj kitų veiklų, valgymo pamiršimą, siaurėjantį interesų ratą. Pirmiausia - psichinės būsenos pasikeitimai. Dažniausiai tėvai skundžiasi, kad vaikas pasidarė nesukalbamas, išsiblaškęs, dirglus. Perdaug nesigilindami į problemos esmę, jie pradžioje visus šiuos simptomus klaidingai priskiria paauglystei. Kitiems „kompiuterio vergams“ gali pasireikšti ir fiziniai simptomai: nevalingi trūkčiojantys pirštai, riešo kanalo sindromas, skaudanti nugara, išsausėjusios akys, migrena ir miego sutrikimai. Pagrindiniai priklausomybės nuo kompiuterio požymiai:
- Tik prabudęs iš karto sėda prie kompiuterio (nei prausiasi, nei rengiasi);
- Vaikas valgo, geria tik prie kompiuterio;
- Yra bent vieną naktį praleidęs prie kompiuterio;
- Dėl kompiuterio yra praleidęs pamokas;
- Grįžęs namo iš karto puola prie kompiuterio;
- Gali pamiršti, kad reikia pavalgyti (pusryčiauti, pietauti ir pan.);
- Siaurėja mėgstamos veiklos ratas (kaip konstravimas, skaitymas, piešimas ir t.t.; kol galiausiai jos visai nelieka;
- Būdamas prie kompiuterio jaučiasi puikiai, gali išgyventi net euforiją, o išjungęs kompiuterį dažniausiai būna sudirgęs, nervingas, jaučia tuštumą, jį gali erzinti bet kokia veikla nesusijusi su kompiuteriu.
- Mažėja draugų ratas, socialiniai ryšiai, nes visi pokalbiai ir bendravimas daugiausiai palaikomas tik per internetą, kol kompiuteris pasiglemžia visas mintis užgožia realų gyvenimą;
- Daugėja konfliktų su artimaisiais dėl praleidžiamo laiko prie kompiuterio, vaikas pradeda išsisukinėti, meluoti.
Psichologų nuomone, labai didelį susižavėjimą internetu ir kompiuteriu galima vadinti priklausomybe. Jai, kaip ir kitoms priklausomybėms, būdingi tokie patys simptomai - vaikas, ilgesnį laiką neprisėdęs prie kompiuterio ar neprisijungęs prie interneto, pradeda jausti nerimą, nežino, kur dėtis, tampa piktas, neramus, irzlus. O turėdamas galimybę naudotis kompiuteriu ar internetu, praranda laiko pojūtį ir sugebėjimą kontroliuoti situaciją. Virtualūs draugai, pažintys jam atrodo daug svarbesni nei realybė. Reikia pastebėti, jog vaikas supranta, kad elgiasi netinkamai, kad taip nereikėtų daryti, tačiau neturi pakankamai jėgų elgtis kitaip. Dėl to jis gali jausti didelę kaltę, nerimą, jį gali apimti bloga nuotaika.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės psichologijos žodynas
Kaip staiga nutraukus vartoti alkoholį, taip ir staiga nutarus nebesinaudoti socialiniais tinklais gali imti kamuoti abstinencijos požymiai. Žmogus pradeda jausti nerimą, nebežino, kuo užsiimti. Vaikus gali ištikti ir pykčio priepuoliai: atėmus kompiuterį, jie ima rėkti, daužyti daiktus ir t. t.
Priklausomybės pasekmės
Per didelis laikas prie ekranų gali sukelti regėjimo, laikysenos sutrikimus, nutukimą, miego problemas, didinti polinkį į autizmą ir depresiją, mažinti mąstymo gebėjimus. Tyrimai rodo, kad kompiuteriniai žaidimai sukelia panašius smegenų pokyčius kaip alkoholizmas ar narkotinės priklausomybės.
Prevencija ir gydymas
Nors mokyklose galioja aiškios taisyklės dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo (81 % apklaustųjų tai patvirtino), namų aplinkoje situacija skiriasi: tik 42 % šeimų turi aiškias taisykles. Šis skirtumas leidžia vaikams nekontroliuojamai praleisti daugiau laiko prie ekranų ir didina priklausomybės riziką. Tėvams patariama naudoti tėvų kontrolės programėles („Google Family Link“, „Net Nanny“ ir kt.), leidžiančias stebėti veiklą ir nustatyti laiko apribojimus. Svarbiausia - pozityvus bendravimas, vaikų stiprybių pabrėžimas, meilės ir palaikymo rodymas. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R.Vaitkienė perspėja, kad tėvai ypač turėtų susirūpinti, jei vaiko gyvenime vienintelis jo hobis liko kompiuteris, o į tėvų pastangas atitraukti jį nuo kompiuterio dažniausiai reaguoja pykčiu, susierzinimu arba agresija. Patarimai tėvams ir artimiesiems, jei įtariate, kad vaikas įgijo priklausomybę nuo kompiuterio:
- Normuokite prie kompiuterio praleidžiamą laiką;
- Stebėkite, kad kas pusę valandos vaikas padarytų 15 minučių pertrauką;
- Nepirkite vaikui agresyvaus turinio žaidimų;
- Pažaiskite su juo kartu - tuomet galėsite ne tik kontroliuoti eigą, bet ir suartėti, labiau pasitikėsite vaiku;
- Jei matote, kad vaikas vis dažniau peržengia nustatytas ribas nenuleiskite rankų: pasikonsultuokite su artimiausios poliklinikos psichologu;
- Būkite kantrūs ir patys peržiūrėkite savo elgesį ar grįžę iš darbo vietoj to, kad pasikalbėtumėte, nepuolate prie kompiuterio.
Psichologų, psichoterapeutų patirtis rodo, kad paaugliams uždraudus naudotis internetu staiga, padėtis dar labiau pablogėja. Patariama palaipsniui mažinti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ekrano. Kritika ar šaipymasis gali sukelti tik dar didesnį pasipriešinimą. Taip yra todėl, kad kiekvienas nori, jog jo veikla, nesvarbu kokia ji būtų (šiuo atveju - naršymas), būtų gerbiama. Tėvai, mokytojai turėtų išsiaiškinti, kodėl atsirado virtualaus bendravimo priklausomybė, rastų būdų užmegzti šiltesnius santykius, pasistengtų atstatyti realaus bendravimo trūkumą.
Socialinių tinklų įtaka
Socialiniai tinklai turi nemažai pliusų: palengvina ir paspartina bendravimą, be didelių pastangų leidžia įsisukti į naujienų sūkurį, taupo laiką ieškant darbinių kontaktų ar informacijos bet kokia tema. Anot psichologės dr. L. Bulotaitės, socialiniai tinklai patenkina ne vieną žmogui būtiną poreikį. Visų pirma malonumą sukelia pats bendravimas. Socialiniai tinklai taip pat suteikia erdvę, kurioje žmogus gali pasirodyti.
Taip pat skaitykite: Jungo terminai
Tačiau socialiniuose tinkluose vyksta iškreiptas bendravimas, juose yra galimybė bendrauti su žmonėmis, su kuriais realiame gyvenime nė nesusidurtum. Kartais žmonės apsigauna manydami, kad tas žmogus - jų draugas. Jeigu jis tavęs nematęs, nepažįsta, tai nėra draugas. Nesakau, kad socialiniai tinklai yra absoliuti apgavystė, tačiau tai nėra realus bendravimas, kuris žmonėms labai svarbus. Net ir bendraudami per „Microsoft Teams“, „Zoom“ ar kitas vaizdo programas nematome tikrųjų žmogaus emocijų, kurias išduoda judesiai ir kūno kalba. Todėl, bendraudamas socialiniuose tinkluose, žmogus gali daug ką slėpti.
Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka bendravimui
tags: #virtualus #bendravimas #priklausomybe