Ar kada nors susimąstėte, kodėl elgiatės vienaip ar kitaip? Ar norėtumėte geriau pažinti save ir suprasti, kokios stipriosios jūsų pusės? Asmenybės testai gali būti puikus įrankis savęs pažinimui. Vienas populiariausių pasaulyje yra Myers-Briggs asmenybės tipų indikatorius (MBTI). Tačiau kas iš tiesų yra MBTI testas? Ar jis patikimas ir naudingas? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Kas Yra Asmenybės Testas?
Asmenybės testas - tai įrankis, skirtas įvertinti žmogaus asmenybę pagal tam tikrus kriterijus. Testą galite atlikti patys, siekdami geriau suprasti save, arba jo rezultatus gali įvertinti specialistai. Kartais asmenybės testus naudoja darbdaviai, norėdami nustatyti darbuotojų stipriąsias puses. Testas susietas su karjeros ir profesinių interesų tyrimais, gali padėti apsispręsti dėl studijų ar profesijos pasirinkimo.
Testų pasirinkimas internete ir vadovėliuose yra labai platus - nuo linksmų ("Koks gyvūnas esi tu?") iki rimtesnių ("Kokia profesija tau tiktų?"). Tačiau kaip išsirinkti patikimą, konstruktyvų ir naudingą asmenybės testą?
Svarbūs aspektai renkantis asmenybės testą:
- Testo kūrėjai: Patikimiausi testai yra sukurti kvalifikuotų psichologų, nes asmenybės pažinimas ir vertinimas yra psichologijos mokslo sritis.
- Ilgis ir apimtis: Jei testas susideda tik iš kelių klausimų, jis greičiausiai nebus pakankamai išsamus. Išsamūs testai gali turėti nuo 10 iki 100 klausimų. Tačiau didelis klausimų skaičius nebūtinai reiškia didesnį tikslumą.
- Taiklūs klausimai: Klausimai turėtų būti aiškūs, suprantami ir susiję su asmenybės pažinimu.
- Individualūs rezultatai: Kuo rezultatai asmeniškesni, tuo geriau. Testai dažniausiai skirti įvertinti vieną konkrečią sritį - asmenybės tipą, bruožus ar profesinius interesus.
Kas Yra MBTI Testas?
Myers-Briggs asmenybės tipų indikatorius (MBTI) yra vienas populiariausių asmenybės testų pasaulyje. Jį sukūrė amerikietė Katharine Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers XX amžiaus pirmoje pusėje. Šis testas remiasi Carlo Gustavo Jungo tipologijos teorija, iškelta 1920-1940 m.
Taip pat skaitykite: MBTI asmenybės tipai
MBTI testą 1942 m. sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers. K. C. Briggs visą laiką mėgo stebėti žmones, jų skirtumus ir panašumus, o jos darbus įkvėpė psichologo Carlo Jungo teorijos - ypač intraversijos ir ekstraversijos koncepcijos.
MBTI testas susideda iš klausimų, kurie padeda nustatyti žmogaus asmenybės tipą pagal keturias pagrindines dichotomijas:
- Ekstraversija (E) vs. Intraversija (I): Kaip žmogus gauna energijos - iš bendravimo su kitais (E) ar iš buvimo vienam (I)?
- Jutiminis (S) vs. Intuityvus (N): Kaip žmogus priima informaciją - per konkrečius faktus ir detales (S) ar per abstrakčias idėjas ir galimybes (N)?
- Mąstymas (T) vs. Jausmas (F): Kaip žmogus priima sprendimus - remdamasis logika ir objektyvumu (T) ar remdamasis vertybėmis ir emocijomis (F)?
- Vertinimas (J) vs. Stebėjimas (P): Kaip žmogus organizuoja savo gyvenimą - planuotai ir struktūruotai (J) ar lanksčiai ir spontaniškai (P)?
Kombinuojant šias keturias dichotomijas, gaunami 16 skirtingų asmenybės tipų, tokių kaip INTJ, ENFP ir t. t. Nė vienas iš šių tipų nėra geresnis ar blogesnis už kitus. Testas tiesiog parodo, kam žmogus teikia prioritetą.
Kaip Veikia MBTI?
MBTI testas grindžiamas Carlo Gustavo Jungo tipologijos teorija, kurią jis iškėlė 1920-1940 m. Atliekant šį asmenybės testą, jo rezultatai padeda suprasti ir apibrėžti savo asmenybės tipą, pagrįstą keturių raidžių kombinacija. Remiantis šiomis kategorijomis, galima sudaryti 16 skirtingų asmenybės tipų kombinacijų.
MBTI: Nauda Ir Apribojimai
MBTI testas gali būti naudingas dėl kelių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie MBTI testą
- Savęs pažinimas: Testas gali padėti geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, savo elgesio motyvus ir reakcijas į įvairias situacijas.
- Tolerancijos ugdymas: MBTI padeda atskleisti grupei žmonių, kas tai yra tolerancija, ir ją ugdyti.
- Karjeros pasirinkimas: Testo rezultatai gali padėti pasirinkti tinkamą karjerą, atsižvelgiant į asmenybės tipą ir polinkius.
- Komandos formavimas: Supratimas apie skirtingus asmenybės tipus gali padėti efektyviau dirbti komandoje ir spręsti konfliktus.
Tačiau MBTI testas turi ir apribojimų:
- Mokslinis pagrįstumas: Kai kurie psichologai kritikuoja MBTI dėl to, kad jis nėra pakankamai pagrįstas moksliniais tyrimais. 1991 m. Nacionalinės mokslų akademijos komitetas, ištyrinėjęs MBTI testo duomenis, pastebėjo, kad „yra didelis neatitikimas tarp mokslinių tyrimų rezultatų ir testo rezultatų“ - kitaip sakant, testui trūksta mokslinių įrodymų. MBTI buvo sukurtas tuo metu, kai psichologija buvo tik empirinis mokslas - idėjos nebuvo tyrinėjamos praktiškai, tačiau MBTI testas jau buvo tapęs komerciniu produktu.
- Kategorizavimas: Testas suskirsto žmones tik į dvi kategorijas pagal kiekvieną bruožą (pvz., introvertas arba ekstravertas), nors daugelis žmonių gali būti kažkur per vidurį. Tai gana didelis trūkumas, nes visų žmonių nesuskirstysi tik į dvi kategorijas. Kai kurie žmonės gali būti kur nors per vidurį, o visiški intravertai ar ekstravertai žmonės būna labai retai. Dėdami žmones į tokias dėžutes mes atskiriame tuo, kurie realybėje yra panašūs, o ne skirtingi“, - teigė M.Ashtonas.
- Rezultatų pastovumas: Tas pats žmogus, atlikdamas testą keletą kartų, gali gauti skirtingus rezultatus.
- Neetiškas naudojimas įdarbinant: MBTI organizacija laiko neetiška praktika naudoti šį testą vertinant tinkamumą kokiam nors darbui.
Kiti Asmenybės Testai
Be MBTI, yra ir kitų asmenybės testų, kurie gali padėti geriau pažinti save.
Didžiojo Penketo Asmenybės Bruožų Modelis
Tai dar viena testų rūšis, paremta asmenybės bruožų teorija. Šie bruožai yra penki, todėl kartais vadinami Didžiuoju penketu. Penki asmenybės bruožai yra pastovūs ir dažniausiai pasireiškia įvairiose gyvenimo situacijose. Psichologai, norėdami sužinoti kokia yra žmogaus asmenybė, dažniausiai remiasi „Didžiuoju penketu“ - čia asmenybės bruožai yra nustatomi pagal penkias individualias linijas ir spektrus: malonę, sąžiningumą, ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą.
Karjeros Testai
Tai testai, naudingi moksleiviams, studentams ar bet kokiam karjeros pasirinkimą svarstančiam žmogui. Vienas tokių - amerikiečio psichologo John Holland sukurtas karjeros testas, dar vadinamas Holland code arba RIASEC darbo tinkamumo testu. Šio karjeros testo esmė - išsiaiškinti, kurie J. Holland išskirti tipai (dažniausiai kelių tipų kombinacija) yra artimiausi atliekančiam testą. Klausimų skaičius: daugiau nei 100 - reikia perskaityti visas išvardytas veiklas, sugebėjimus, profesijas ir pažymėti tuos variantus, kurie patiktų.
Spotiself Testas
Lietuvoje Vilniaus universiteto psichologai kuria unikalų asmenybės pažinimo įrankį - Spotiself testą. Jis - unikalus, nes vertina 3 sritis: asmenybę, pažintinius gebėjimus ir profesinius interesus bei yra kuriamas pritaikant Lietuvos auditorijai. Viskas vienoje vietoje - tam, kad galėtum įvertinti savo polinkius ir geriausias savybes.
Taip pat skaitykite: Geriau pažinkite save su MBTI
Kaip Interpretruoti Testo Rezultatus?
Svarbu pabrėžti, kad charakterio testai neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo kriterijus. Jie geriausiai veikia, kai yra naudojami kartu su kitais įvertinimo būdais ir kai atsižvelgiama į individualias aplinkybes bei kontekstą.
Atlikęs testą, derėtų pagalvoti apie šiuos dalykus:
- Kuo turėčiau daugiau užsiimti?
- Ko turėčiau daryti mažiau?
- Derėtų įvardinti pralaimėjimus ar nesėkmes ir pabandyti surasti tai, kas joms visoms bendra.
- Ką turėčiau daryti kitaip?
- Derėtų pagalvoti apie dažnai atliekamas svarbias veiklas, darbe ir namuose ar santykiuose.
- Kodėl dauguma žmonių į mane reaguoja būtent taip?
- Pirmiausia dera pačiam panagrinėti savo savybes, elgesį ir žodžius. Jeigu atsakymo surasti nepavyksta, verta paklausti nuomonės to, kuriuo pasitikima.
- Kas man rūpi labiausiai?
Asmenybės Įvairovė
Anot Aristotelio, žmogus yra socialinis gyvūnas, jam būtinas bendravimas, didesnis ar mažesnis. Žmonės yra skirtingi, kartais - net labai. Nepriklausomai nuo to, kad žmogui augant ir bręstant, keičiasi charakterio savybės, suvokimas, elgsena, vis tik per visą gyvenimą išlieka stabilus jo įgimtas psichologinis pagrindas, psichologinis DNR.
Atradus savąjį tipą, labai daug kas stoja į savo vietas - tu supranti, kad su tavimi viskas gerai, tu tiesiog kitoks, nei kiti, ir kiti yra kitokie, nei tu. Žinoti savo asmenybės tipą itin svarbu, jeigu kankina vidiniai klausimai dėl karjeros, profesijos, santykių, įvairių svarbių pasirinkimų, pagaliau - egzistenciniai gyvenimo prasmės ir pašaukimo klausimai.