Geštalto terapija, įsišaknijusi humanistinėje psichologijoje, yra pokalbių terapijos rūšis, kuri pabrėžia dėmesį dabarties momentui, holistiniam žmogaus požiūriui ir terapeuto bei kliento santykių svarbą. Ši terapija, sukurta XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose, gali būti veiksminga gydant įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija, taip pat gali padėti sustiprinti pasitikėjimą savimi ir pagerinti savo minčių, jausmų bei elgesio suvokimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime geštalto terapijos metodą, jo principus, technikas, palyginsime su kognityvine elgesio terapija (KET) ir aptarsime, kam ji skirta. Taip pat atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie šią terapijos rūšį.
Geštalto terapijos metodo esmė
Geštalto terapija - tai humanistinė terapija, kuria siekiama skatinti asmens augimą ir įgalinimą, kartu ugdant savimonę. Savęs pažinimas yra kertinis geštalto terapijos akmuo. Kai sugebate įsisąmoninti savo mintis, elgesį ir jausmus, galite įgyti galios jiems valdyti ir atlikti reikšmingų pokyčių. Kūno savęs pažinimas gali padėti suprasti, kaip pojūčiai susiję su jūsų emocijomis ir elgesiu.
Pagrindiniai geštalto terapijos principai:
- Dėmesio sutelkimas į save kaip į visumą arba holistinis požiūris.
- Dėmesio sutelkimas į dabarties momentą arba „čia ir dabar“, kitaip tariant, į dabartinius santykius ir psichinę sveikatą, o ne į praeitį ar vaikystę.
- Prisitaikymas prie naujų situacijų ir išmokti įveikos strategijų, kaip reaguoti į pokyčius.
- Terapeuto ir kliento santykių svarbos supratimas.
Ši terapija gali vykti tiek individualiai, tiek grupėse.
Geštalto metodo technikos
Geštalto terapija apima vaizduotę, vizualizaciją ir darbą su santykiais pasitelkiant sapnus, metaforas, kūno vaizdinius ir dialogus, kurie suaktyvina jūsų emocijas ir išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Įprastos geštalto metodo technikos:
- Tuščios kėdės technika: Žiūrėdami į tuščią kėdę, kalbėsitės su įsivaizduojamu asmeniu arba savo aspektu. Tai gali padėti išspręsti konfliktą, ištirti savo emocijas ir užmegzti dialogą.
- Vaidmenų žaidimai: Žaisdami vaidmenimis galite eksperimentuoti ir susidurti su konfliktais bei juos spręsti. Yra daugybė būdų žaisti vaidmenimis, įskaitant apsimetinėjimą dviem savo ar kito asmens pusėmis.
- Svajonių inscenizacija: Svajonių pergyvenimas kartu su terapeutu suteikia galimybę ištirti savo jausmus ir patirtį, ypač tai, ką galbūt slopinote ar negalėjote priimti. Tai taip pat vadinama darbu su sapnais.
Geštalto ir KET terapijų palyginimas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena žinomiausių pokalbių terapijos rūšių, kurios aspektai naudojami daugumos šiuolaikinių terapeutų. KET gali išmokyti pastebėti ir išspręsti neigiamas mintis bei elgesį, kurie turi įtakos jūsų psichikos sveikatai. Taip pat galite išmokti problemų sprendimo įgūdžių ir kitų būdų, kaip susidoroti su bet kokiomis problemomis.
Pagrindinis KET ir geštalto terapijos skirtumas yra tas, kad geštalto terapija orientuota į dabartį, o KET gali nagrinėti praeitį, dabartį arba ateitį. KET seansai dažnai būna labiau struktūruoti, o geštalto terapija pasižymi tuo, kad dažniausiai būna nestruktūruota.
Kam skirta geštalto terapija?
Geštalto terapija gali būti veiksminga gydant nerimą, stresą, priklausomybę ir depresiją.
Geštalto terapija gali padėti:
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
- Suvokti save ir pasaulį.
- Tyrinėti savo jausmus ir elgesį.
- Pagerinti savigarbą ir savęs priėmimą.
- Jaustis stipresniems.
- Spręsti konfliktus ar neišspręstas problemas.
- Užbaigti savo veiklą.
- Užmegzti glaudesnius tarpasmeninius santykius.
- Augti ir tobulėti kaip asmenybei.
- Praktikuoti pokyčius saugioje erdvėje.
- Prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie geštalto terapiją
Ar geštalto terapija kelia kokią nors riziką ar turi šalutinį poveikį?
Kaip ir bet kuri pokalbių terapija, geštalto terapija gali iškelti sunkias temas, apie kurias jums gali būti sunku kalbėti ar prisiminti. Padėti gali darbas su patikimu terapeutu ir ribų nustatymas. Be to, geštalto terapija reikalauja labai glaudaus terapeuto ir kliento santykio, todėl gali prireikti daug laiko, kol bus pasiektas artumas ir komfortas. Ši terapijos rūšis taip pat nėra tokia paplitusi kaip kitos terapijos rūšys, todėl gali būti sunkiau rasti geštalto terapeutą netoli jūsų.
Ar geštalto terapija garsėja konfrontaciniu požiūriu?
Nors terapeutas turėtų būti su jumis sąžiningas, konfrontacija nėra dažna šiuolaikinės geštalto terapijos dalis. Jei kada nors pajusite, kad terapijos metu susiduriate su per didele konfrontacija, galite bet kada nutraukti seansą. Geras terapeutas įsiklausys į tai, kaip jaučiatės, ir pakoreguos savo metodus, kad seanso metu nesijaustumėte nesaugiai. Jei to nedaro, gali būti, kad atėjo laikas ieškoti kito terapeuto.
Ar geštalto terapija yra tinkama traumoms įveikti?
Geštalto terapija gali būti naudinga kai kuriems traumą patyrusiems žmonėms, nes dirbama su bendru savęs tobulinimu. Tačiau ji nėra paprastai įvardijama kaip terapija, skirta traumoms atsigauti. Amerikos psichologų asociacija labai rekomenduoja tokias terapijas kaip KET, kognityvinio apdorojimo terapija ir ilgalaikio poveikio terapiją žmonėms, sergantiems potrauminio streso sutrikimu (PTSS).
Kaip rasti geštalto terapeutą?
Galite ieškoti geštalto internetinių terapeutų, turinčių licencijas. Taip pat galite peržiūrėti žinynus, pvz:
- Inclusive Therapists (Jungtinės Amerikos Valstijos ir tarptautinis).
- Gestalt Associates for Psychotherapy (Niujorkas).
- Geštalto terapijos institutas Los Andžele.
- The Gestalt Centre (Jungtinė Karalystė).
Kadangi geštalto terapijai svarbūs teigiami terapeuto ir kliento santykiai, taip pat galite pabandyti paprašyti terapeuto, kuriuo pasitikite, įtraukti geštalto technikas į jūsų seansus.
Taip pat skaitykite: Jameso Bugentalio psichoterapija
Hipnozė: natūralus terapijos būdas
Hipnozė - tai psichoterapijos rūšis, pasaulyje ypač vertinama dėl savo efektyvumo. Lietuvoje ši psichologinės terapijos rūšis taip pat vis labiau populiarėja - galima rasti kompetentingų hipnoterapeutų Kaune, Vilniuje, taip pat ir kituose miestuose.
Hipnozės privalumai
- Hipnozė tai natūralus, pašalinių efektų neturintis terapijos būdas, kadangi transas yra natūrali kiekvienam žmogui būsena.
- Hipnozės terapijos metu sprendžiamos ir ypač specifinės ar unikalios sveikatos ar psichologinės problemos. Kiekvienas seansas unikalus, pritaikytas pagal kliento poreikius.
- Hipnozė gali padėti išspręsti eilę fizinių ir emocinių problemų - palengvinti fizinius negalavimus, sumažinti baimę ir nerimą, padėti įveikti depresiją ir valgymo sutrikimus, nemigą.
- Savo efektyvumu pirmaujančios šios psichoterapijos rūšies dėka, jau po pirmojo seanso jaučiamas palengvėjimas bei pirmieji rezultatai.
Hipnozės trūkumai
- Pagrindinis ir turbūt vienintelis reikšmingas hipnozės terapijos trūkumas yra tas, jog klientas seanso metu galbūt tiesiog nepasieks transo būsenos, nes neturi specifinio hipnozinio jautrumo (angl. hypnotic suspectibility). Teigiama, jog 20% populiacijos nėra imlūs transo būsenai, todėl šiems žmonėms hipnoterapija nėra veiksminga. Tuo tarpu, 15 % populiacijos turi aukštą hipnozinį jautrumą,o likusieji vidutinį.
- Pastebima, kad kartais į hipnoterapeutą besikreipiantis žmogus tikisi, jog specialistas spragtels pirštais ir išsyk išspręs visas jo problemas. Tačiau vertėtų žinoti, jog seanso sėkmė priklauso nuo keleto faktorių, kurie didžiaja dalimi yra nulemti pačio kliento. Svarbus jau minėtasis kliento imlumas transui, taip pat jo motyvacija, tikėjimas savo imlumu ir tikėjimas vedančiojo kompetencija. Jei žmogus netiki hipnozės efektyvumu, vedančioji kompetencija ar stipriai bijo paties proceso, net ir labai imlus žmogus savo (ne)tikėjimu gali užblokuoti galimybę pasiekti transo būseną arba priėjimą prie pasąmonės esančios informacijos.
Psichoterapija Lietuvoje: tarp medikamentinio gydymo ir psichoterapijos
Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, psichikos sveikatos priežiūros srityje susiduriama su iššūkiais. Viena iš opiausių problemų - medikamentinio gydymo dominavimas prieš psichoterapiją.
Medikamentinio gydymo dominavimas
Gydymas medikamentais Lietuvoje dominuoja, nes pasiūlyti žmogui vartoti vaistus yra daug pigiau ir greičiau, nei taikyti valandos trukmės psichoterapiją. Atidžiau paanalizavus gydytojų priėmimo laiką bei įkainius poliklinikose ir ligoninėse, pasidaro aišku, kad suteikti žmonėms psichologinę pagalbą tiesiog neapsimoka.
Psichoterapijos įkainiai
Pirmiausia reikėtų peržiūrėti ir pakelti valstybės finansuojamus psichoterapijos įkainius. Nes šiuo metu jie yra tokie maži, jog neskatina ligoninių ir poliklinikų [pacientams] skirti psichoterapiją.
Psichiatrų įtaka
Lietuvoje yra įsitvirtinusi labai stipri psichiatrų bendrija, turinti senas pažiūras. Psichiatrai yra labai įtakinga medikų bendruomenės dalis, o jie nenori pereiti prie kompleksinio gydymo. Be jokios abejonės, tam įtakos turi ir farmacinės bendrovės. Juk vis dėlto tai yra verslas.
Antidepresantų efektyvumas
Antidepresantai, kurie šiuo metu labai populiarūs pasaulyje, yra efektyvūs tik 40-50 procentų. Daug farmacijos kompanijų nuslėpdavo nesėkmingus atvejus ir pateikdavo duomenis apie daug didesnį šių vaistų efektyvumą, kuris yra klaidingas. Kitaip tariant, tik kas antram žmogui antidepresantai padeda, o tai yra per mažas procentas tvirtinti, jog vaistas tikrai suveiks.
Vaistų reklama
Viešojoje erdvėje yra labai daug vaistų reklamos, beveik niekur nekalbama apie psichoterapiją. Žmonės apie psichoterapiją dažniausiai sužino iš pažįstamų. Be to, prisideda ir tikėjimas vaistų galia.
Gydymas senais vaistais
Dar viena problema Lietuvoje yra gydymas senesnės kartos vaistais. Labai didelė dalis sergančiųjų psichinėmis ligomis vis dar vartoja vaistus, sukurtus iki 1950-ųjų. Nauji vaistai turi mažiau šalutinių poveikių, todėl yra gerokai brangesni ir sunkiai prigyja Lietuvos rinkoje.
Vaistų ir psichoterapijos derinimas
Jeigu žmogui dar tik pasireiškia kokios nors ligos požymiai, tai taip, jį tikrai dar galima gydyti vien tik pasitelkiant psichoterapiją. Tačiau labai dažnai nutinka taip, kad žmogus kreipiasi pagalbos jau po to, kai patyrė krizę, pavyzdžiui, bandė nusižudyti. Tokiu atveju būtini medikamentai, nes žmogus negali kalbėti apie savo problemas, jis kalba tik apie simptomus: nemigą, nerimą, stresą, balsus galvoje ar dar ką nors. Siekiant žmogų pagydyti, psichiatras turi išsiaiškinti priežastis, nes simptomus jis ir taip žino, o be vaistų tai yra beveik neįmanoma.
Savavališkas vaistų vartojimas
Nemaža problema yra ir savavališkas vaistų vartojimas. Nepasikonsultavę su gydytoju, žmonės pradeda vartoti ne tik antidepresantus, bet ir migdomuosius, raminamuosius vaistus, kurie sukelia priklausomybę. Reikia nepamiršti, kad žmonės Lietuvoje itin mėgsta nervus raminti ir alkoholiu, kuris, sumaišytas su raminamaisiais, gali lemti tragišką baigtį. Manau, kad vaistai, kuriais gydomi psichiniai sutrikimai, nesukelia noro nusižudyti, tiesiog jų gali būti per maža dozė, gali būti vartojami netinkami vaistai arba jie maišomi su kitomis psichotropinėmis medžiagomis.
Psichoterapija: kelias į emocinę gerovę
Psichoterapija apibūdinama kaip metodika, kai pacientui, žodžių pagalba, padedama atsikratyti emocinių, asmeninių, socialinių problemų ir kitų problemų.
Psichoterapijos rūšys
Yra apie 600 psichoterapijos metodų, kurių pagrindu kiekvienas psichoterapeutas vykdo seansą. Atsižvelgiant į gydyme dalyvaujančių žmonių skaičių, išskiriamos šios psichoterapinio kodavimo rūšys:
- Individuali psichoterapija - kodavimas (psichoterapeutas - klientas).
- Grupinė psichoterapija - kodavimas (psichoterapeutas - klientų grupė, kurios vienija viena problema).
- Šeimos psichoterapija - kodavimas (psichoterapeutas - šeimos nariai).
Kiekvienas žmogus yra individualus. Jis turi savo gyvenimo patirtį, baimes ir įsitikinimus, todėl universalios gydymo schemos nėra - tam, kad parinkti tinkamą metodiką būtina gydytoja apžiūra ir pokalbis. Kliento būklės sunkumas - alkoholizmo stadija leidžia derinti psichologinį poveikį su kitais gydymo metodais.
Kada reikalinga psichoterapija?
- Priklausomybės: alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo kompiuterio, priklausomybė nuo lošimų, rūkymas ir kt.
- Psichologiniai sutrikimai: baimės, fobijos, nerimas, prasta nuotaika, nervingumas, dirglumas, miego sutrikimai, padidėjęs nuovargis, skausmas be priežasties ir pan.
- Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija.
- Psichosomatinės ligos: alergijos, cukrinis diabetas, bronchinė astma, opinis kolitas ir kt.
- Įvairios gyvenimo metu kylančios problemos: problemos šeimoje, darbe, santykių, viešojo kalbėjimo, elgesio sutrikimai ir kt.
Kai supranti problemą, ateina supratimas, kad reikia ką nors padaryti dėl jos: ištaisyti, pakeisti save, požiūrį arba situaciją. Bet kaip? Čia pat šioje vietoje tinka visiškai logiškas atsakymas: reikia kreiptis į psichoterapeutą.
Kaip vyksta seansas?
- Pažintis. Paciento priėmimas visada prasideda susipažinimo su psichoterapeutu. Tai yra neformalus pokalbis, kurio metu specialistas apžiūri klientą, sužino apie jo problemas, gyvenimą ir jo sveikatą. Pirminė informacija negali būti melaginga, nes jos tiesiogiai priklauso gydymo veiksmingumas.
- Pasitikėjimas. Kitas etapas yra patikimų santykių tarp gydytojo ir paciento suformavimas. Priklausomai nuo situacijos tam gali prireikti ir kelių apsilankymų, kad klientas visiškai pasitikėtų terapeutu.
- Sutartis. Klientas supranta ir sutinka, kad psichoterapeutas, padėtų įgyvendintų jam būtinus pokyčius. Pokyčių sąrašas priklauso nuo paciento, jo motyvacijos, aktyvumo ir požiūrio į problemą. Po seanso gali pasikeisti paciento tikėjimas, elgesys, pažinimo metodai, aplinkinio pasaulio ir/ar savęs suvokimas. Būtina suprasti, kad pažanga vienoje iš šių sričių gali ne tik išspręsti problema, bet ir sukelti „sniego gniūžtę“ paciento gyvenime.
Kas vyksta po seanso?
Po sėkmingo kodavimo pacientui reikalingas laikas, tam kad suvokti ir susitaikyti su pokyčiais, po kodavimo seanso.
tags: #yutube #psichoterapijos #seansas