Besibaigiant vasaros atostogoms ir artėjant rugsėjui, daugelis šeimų patiria įvairių jausmų - nuo džiaugsmo iki nerimo. Grįžimas į mokyklą gali būti įtemptas laikotarpis tiek vaikams, tiek tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sumažinti stresą, susijusį su grįžimu į mokyklą, ir kaip padėti vaikams sėkmingai prisitaikyti prie naujos rutinos.
Stresas Paauglystėje: Ar Paaugliai Jaučia Stresą Taip Pat, Kaip Suaugę?
Nors dažnai atrodo, kad stresas kankina tik suaugusiuosius, paaugliai taip pat patiria didelę įtampą. Paauglystės laikotarpis yra sudėtingas ir lemiantis gyvenime, paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo pokyčiai, asmenybės formavimas, socialinis spaudimas ir akademiniai iššūkiai.
Paaugliai jaučia stresą tiek fiziškai, tiek emociškai, tačiau ne visai taip pat, kaip suaugusieji.
Emocijų Intensyvumas
Stresas paaugliams gali sukelti stiprų pyktį, nerimą, liūdesį ar kaltę. Paauglių smegenys dar vystosi, ypač sritys, atsakingos už dėmesio valdymą ir emocijų reguliavimą. Dėl šios priežasties paaugliai dažnai išgyvena emocijas intensyviau nei suaugusieji.
Kognityvinė Perkrova
Paauglių smegenys yra vystymosi stadijoje, ypač sritys, atsakingos už vykdomąsias funkcijas, tokias kaip dėmesio valdymas ir emocijų reguliavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vaistininko Patarimai: Kaip Palengvinti Jaudulį, Stresą ir Nerimą
Vaistininkė pastebi, kad rugpjūčio pabaigoje bei rugsėjį padaugėja pacientų, kurie užsuka norėdami pasikonsultuoti, kaip palengvinti jų atžalas užklupusį jaudulį, stresą ir nerimą.
Pokalbiai ir Komunikacija
„Pokalbiai ir nuolatinė komunikacija su vaiku - vienas pagrindinių būdų suprasti mokyklinuko savijautą. Svarbu leisti jaunuoliui pasidalinti savo abejonėmis, jausmais ir neskubėti kritikuoti, o bandyti suprasti jo nerimą ir baimes. Anot J. Jankauskienės, dvejones ar nerimą jaučiančiam vaikui saugiau jaustis padės ir savarankiškai priimami sprendimai, žinojimas, kad jo nuomonė yra vertinama ir svarbi.
Palaipsniškas Grįžimas Į Rutiną
„Vaiką į naują rutiną ir grįžimą į įprastas vėžias geriausia įvesti palaipsniui. Nereikėtų to daryti staiga, nes tai tik sukelia dar didesnį nerimą bei įtampą. Pamažu keiskite miego ir valgymo laiką, vakarienei taip pat rinkitės lengvą maistą, nevalgykite kelias valandas prieš miegą. Teigiamai miego kokybę veikti gali ir tinkama aplinka, be papildomų dirgiklių, tokių kaip televizorius, telefonas ar kompiuteris. Vaistininkės teigimu, prietaisų, kurie skleidžia mėlyną šviesą, geriau išvis nenaudoti prieš miegą.
Raminantys Ritualai
„Jeigu jaučiate, kad patiriamas nerimas ir stresas nedingsta, susikurkite raminančius ritualus, pavyzdžiui, vakarais visa šeima drauge išgerkite vaistažolių arbatos, eikite pasivaikščioti, pasimankštinkite, atlikite kvėpavimo pratimus, pažaiskite lengvą žaidimą ar leiskite laiką gryname ore“, - vardija J.
Bendros Sveikatos Svarba
Vaistininkė įvardija ir bendros sveikatos svarbą - dar prieš grįžtant atgal į bendruomenes, svarbu skirti dėmesio imuninės sistemos stiprinimui ir bendros savijautos tausojimui. Kadangi vaikams reikia daug skirtingų maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų, labai svarbu pasirūpinti sveika ir visaverte mityba, pakankamu vandens suvartojimu. Šalia svarbūs antioksidantai, ypač vitaminas C, kuris padeda palaikyti imuninę sistemą, normalizuoti energijos apytaką, teigiamai veikia apetitą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Konsultacija Su Specialistais
„Į vaikų patiriamas neigiamas emocijas ir su tuo susijusius fizinius simptomus nereikėtų numoti ranka. Atvejais, kada minėti sprendimai nepadeda, naudinga neatidėlioti ir pasikonsultuoti su specialistais“, - priduria J.
Dažniausi Simptomai
„Pastebime, kad prieš prasidedant naujiems mokslo metams į vaistinę vis dažniau užsuka tiek nerimą ir stresą jaučiantys studentai, tiek moksleiviai, tiek jų tėvai. Jie dažniausiai skundžiasi sunkumais susikaupti, padidėjusiu nerimu, miego sutrikimais ar bendru energijos stygiumi. Tokie simptomai yra visiškai įprasti, ypač artėjant dideliems pokyčiams ir naujiems iššūkiams“, - sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė.
Kada Sunerimti?
Psichologė-psichoterapeutė Milda Kielė sako, jog jaudulys prieš naują etapą - natūralus reiškinys. Įprasta, jog sugrįžti iš ilgų atostogų gali būti nelengva.
„Sunerimti reikėtų, jeigu jaučiami jausmai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, vaikas nebegali užsiimti įprastomis veiklomis, o pasireiškiantys simptomai tampa itin stipriais - pykinimas, vėmimas, užmigti bei judėti trukdantis galvos skausmas. Jeigu su jauduliu susidoroti padeda turimi įgūdžiai ar artimųjų pagalba, tuomet nerimauti dėl išgyvenamo jaudulio nereikėtų - jis normalus ir suprantamas“, - pasakoja M. Kielė.
Kaip Paaugliai Gali Valdyti Stresą?
Siekiant išlaikyti gerą emocinę ir fizinę sveikatą, paaugliams svarbu mokytis sveikų streso įveikos įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Pakankamas miegas: Paaugliai turėtų stengtis miegoti bent 8-10 valandų per naktį.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba padeda palaikyti energijos lygį ir gerą savijautą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas ar kita fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Laikas sau: Svarbu skirti laiko sau, užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti.
- Pokalbiai: Pasikalbėkite su patikimu suaugusiuoju, draugu ar šeimos nariu apie savo jausmus.
- Dienoraščio rašymas: Užrašykite savo jausmus ir mintis dienoraštyje.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga.
- Prasmės radimas: Kartais stresas kyla iš to, kad veikla atrodo beprasmė. Stenkitės rasti prasmę mokykloje ar kitose veiklose.
Mokytojai ir mokyklos personalas, psichologas taip pat turėtų prisidėti praktiniais metodais, žiniomis mokydami paauglius streso valdymo įgūdžių.
Svarbu Į Rutiną Sugrįžti Anksčiau
Kad pasiruošti naujiems mokslo metams būtų lengviau, vaistininkė pataria dar vasaros atostogų metu palaipsniui grįžti prie mokymosi ritmo.
„Labai svarbu reguliariai eiti miegoti ir keltis, planuoti dieną, kad būtų balansas tarp mokymosi, poilsio ir laisvalaikio. Taip pat svarbu skirti laiko savo mėgstamoms veikloms ir poilsiui, kad organizmas ir protas galėtų atsipalaiduoti prieš prasidedant intensyviam laikotarpiui“, - tvirtina E. Mockė.
Jai pritaria ir psichologė-psichoterapeutė pridurdama, kad svarbu galvoti ne tik apie naujus mokslo metus, bet ir pasimėgauti dar likusiomis atostogomis.
„Verta peržiūrėti savo norų sąrašą ir pasirinkti, ką dar labai norėtųsi įgyvendinti. Tai gali būti laikas gamtoje ar mėgstamos veiklos ne prie ekranų. Taip pat smagu turėti vasaros uždarymo tradiciją - galbūt tai išvyka su palapinėmis prie ežero, gal šeimos pietūs mėgstamoje kavinėje ar kita visiems miela veikla. Tegul paskutinės vasaros dienos būna kupinos ne rūpesčių, o smagių užsiėmimų“, - teigia M. Kielė.
Tinkamas Pasiruošimas - Raktas Į Nerimo Valdymą
Pasak M. Kielės, nuraminti kylantį nerimą ir pasiruošti naujiems mokslo metams gali padėti įsivardijimas, kokie ateinantys pokyčiai bus labiausiai laukiami.
„Tai gali būti naujas būrelis, galimybė kasdien matytis su draugais ar pasiilgta mokytoja. Tačiau taip pat labai naudinga priimti ir visus kylančius jausmus - liūdesį, kad vasara ir atostogos baigiasi, nerimą, kad gali būti sunku mokytis. Svarbu turėti su kuo apie tuos jausmus pasikalbėti, jog jie būtų priimti ir suprasti“, - tvirtina M. Kielė.
„Eurovaistinės“ vaistininkės teigimu, sugrįžti prie įprastinės rutinos gali būti sudėtinga, todėl naudinga palaikyti dėmesio koncentraciją ir energijos lygį.
„Visus metus rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgštis, ypač tokias, kurios turi kuo daugiau DHR (dokosaheksaeno rūgšties), nes ji labai svarbi smegenų veiklai ir gerina dėmesio koncentraciją. Taip pat patariama vartoti B grupės vitaminus, kurie palaiko nervų sistemą ir energijos gamybą organizme. Jei jaučiate, kad trūksta energijos, labai naudingas gali būti magnis - jis padeda mažinti įtampą, gerina raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos darbą.
Svarbu atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kokių medžiagų trūksta, ir pasirinkti tinkamus papildus. Taip išvengiama nereikalingo vartojimo ir organizmas gauna būtent tai, ko jam reikia“, - pabrėžia E. Mockė.
Kaip Padėti Savo Vaikams?
Kylant psichologiniams sunkumams ruošiantis naujiems mokslo metams, pasak M. Kielės, itin svarbus tėvų palaikymas.
„Kalbėkite su vaikais apie tai, kas laukia, kas bus kitaip. Kartu prisiminkite etapus, kai vaikui buvo nedrąsu, bet galiausiai pavyko, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu. Aptarkite, kokios vaiko savybės padeda jam įveikti sunkumus, nerimą ar iššūkius. Taip pat užtikrinkite, jog būsite šalia ir į jus visada bus galima kreiptis pagalbos. Kartais vaikams būna svarbu išgirsti, kad jų tėvai taip pat nerimaudavo prieš mokslo metų pradžią ar dabar nerimauja prieš pokytį ir kad tai visiškai normalu“, - pataria M. Kielė.
Ji priduria, kad vaikui kategoriškai nenorint grįžti į mokyklą, reikėtų įsiglinti į atžalos jausmus ir atvirai pasikalbėti.
„Pirmiausia, reikėtų vengti tokių frazių kaip „nori, nenori - teks“ ar „aš irgi daug ko nenoriu, bet darau“ - jos nerodo supratimo, nesprendžia problemų, o tik skatina vaiką užsiverti. Tokioje situacijoje naudinga turėtų ramų pokalbį su vaiku ir pasistengti suprasti, ką vaikas patiria mokykloje. Pasidomėkite, ko jis labiausiai nenori, kas sunkiausia ir kartu ieškokite išeičių. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučiasi vienišas, parepetuokite, kaip užkalbinti kitą vaiką, aptarkite, kokius būrelius norėtų ar galėtų lankyti.
Ką Daryti, Jei Paaugliams Stresą Kelia Grįžimas Į Mokyklą?
Grįžimas į mokyklą gali būti reikšmingas streso šaltinis paaugliams, ypač po ilgesnių atostogų ar sudėtingo laikotarpio. Štai keletas patarimų, kaip palengvinti šį procesą:
- Ankstyvas pasiruošimas: Pradėkite ruoštis grįžimui į mokyklą kelias savaites prieš prasidedant mokslo metams.
- Kalbėjimas apie jausmus: Paskatinkite paauglį kalbėti apie tai, kas kelia nerimą grįžtant į mokyklą. Pasidalinkite savo ar kitų patirtimi, kaip įveikti mokyklos stresą.
- Palaipsniškas adaptavimas: Svarbu nustatyti realius tikslus pirmosioms savaitėms po grįžimo į mokyklą.
- Draugų palaikymas: Draugai yra svarbūs emocinio palaikymo šaltiniai.
Jei pastebite, kad paauglys jaučia didelį stresą, reikėtų kuo skubiau imtis veiksmų. Pradėkite nuo atviro pokalbio su paaugliu, išreikškite susirūpinimą dėl jo gerovės, skatinkite paauglį dalintis savo išgyvenimais, patyrimais, nespauskite šiam atsisakius ir priimkite jo norą, priminkite, kad visuomet lauksite jo, kai jausis pasiruošęs kalbėti.
Ko Nereikėtų Daryti Bendraujant Su Paaugliais?
Pradėsime nuo to, kas yra neveiksminga, bendraujant su paaugliais.
- Grasinimas: Grasinimai sukelia pyktį, priešiškumą ir įžeidžia, be to, skamba kaip iššūkis ir kvietimas blogai elgtis. Paaugliai ypač nori būti drąsūs ir nepriklausomi. Jei grasinimai naudojami labai dažnai, vaikai visiškai nustoja į juos kreipti dėmesį.
- Paliepimai, įsakinėjimai: Šio tipo teiginiai rodo tėvų nenorą įsiklausyti į paauglio nuomonę, įsigilinti į problemą.
- Kritika: Kritika verčia vaiką jaustis nepilnaverčiu, supyksta, nusivilia savimi. Blogiausia, kai kritikuojame ne konkretų elgesį, bet apibendriname ir klijuojame etiketę visai asmenybei.
- Vertinimas, pravardžiavimas, įžeidinėjimas: Etikečių klijavimas rodo mūsų nepagarbą kitam žmogui. Tokie apibūdinimai gali tapti save išpildančia pranašyste, kai žodis tampa kūnu.
- Vengimas, raminimas, linksminimas: Panašūs teiginiai tik rodytų nesupratimą, problemų, kurios kitam žmogui labai reikšmingos, supaprastinimą.
- Patarinėjimas: Patarinėjimas neretai apriboja paauglio galimybes pačiam išspręsti problemą ir įveikti sudėtingą situaciją, pasijusti sėkmingu ir sugebančiu.
- Lyginimas: Dažniausiai pasiekiama priešingų rezultatų -vaikas užleidžia vietą sėkmingesniam varžovui ir iš nusivylimo gali pasukti priešinga kryptimi.
- Gėdinimas: Gėda jaučiantis žmogus nori kuo greičiau dingti, pabėgti.
- Kvotimas, tardymas: Paaugliai tai jaučia ir priešinasi užsisklęsdami.
- Išpūsti, apibendrinti patarimai: Reikėtų konkrečiai įvardinti, ką matote ir pastebite.
- Pamokslavimas, moralizavimas: Iš šių aukštų frazių paauglys nieko naujo nesužino. Jos dažniausiai sukelia susierzinimą ar nuobodulį.
Tai Ką Gi Daryti? Efektyvus Bendraudamas Su Paaugliais
Keičiantis kūnui, paaugliai išgyvena sumaištį, vidinę įtampą ir nerimą. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų, tapti savarankiški ir nepriklausomi, taip pat atrasti bendraamžių grupę, kuriai galėtų priklausyti. Vyksta naujo tapatumo paieškos. Paauglių emocijos gali dažnai ir greitai keistis, jų stiprumas nebūtinai atitinka jas sukėlusį įvykį.
Nors paaugliai daug laiko praleidžia su bendraamžiais ar užsiimdami kokia nors veikla už šeimos ribų, šilti ir tvirti šeimos santykiai paaugliui yra labai svarbūs. Jie suteikia saugumą, pasitikėjimą savimi.
Svarbiausias dalykas, siekiant iš tiesų pasikalbėti su savo paaugliu, tai sugebėjimas klausytis. Geras klausytojas neskuba vertinti, patarti ar ištaisyti, įterpti savo nuomonę. Daug svarbiau visa esybe - žodžiais, gestais, mimika, kūno poza ir balso tonu perduoti žinią, kad jūs girdite, ką jums sako ir stengiatės suprasti, kokius jausmus slepia tariami žodžiai.
Klausant paauglio kartais naudinga tiesiog pakartoti keletą jo paskutinių žodžių arba paskutinę mintį. Tokiu būdu pašnekovas iš jūsų lūpų išgirsta tai, ką pats pasakė. Taip pat jūs parodote, kad atidžiai klausotės ir esate susidomėjęs.
Viena svarbiausių bendravimo problemų - jausmų ir emocinių vertinimų nepriėmimas. Neretai paaugliai išgyvena prieštaringus jausmus. Tai, kad suaugusysis gerbia ir priima paauglio jausmus ar emocijomis grįstus vertinimus, nereiškia, kad jis pritaria jo pozicijai ar, juo labiau, veiksmams. Įvardindami jausmus tiesiog parodote, kad suprantate paauglio išgyvenimus ir pripažįstate jo teisę turėti nuosavą emocinę patirtį.
Bendraujant su paaugliais reikėtų visiškai atsisakyti įsakmaus, pakelto tono. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu įvardžiu pradedame pokalbį. Paprastai teiginiai, pradedami įvardžiu „tu“ yra kaltinantys, sukelia gynybiškumą. Bendraujant patariama vengti kaltinančių teiginių, prasidedančių įvardžiu „tu“. Tikslingiau būtų naudoti teiginius, prasidedančius įvardžiu „aš“, tokiu būdu akcentuojant savo jausmus ir emocijas, kilusias probleminėje situacijoje.
Dažniausios Tėvų Klaidos Bendraujant Su Paaugliais
Visos problemos ir nesusikalbėjimai „nurašomi“ sunkiam etapui - paauglystei. Negalima žiūrėti pro pirštus, jei keistas ir neįprastas paaugliui elgesys kartojasi ir tęsiasi ilgesnį laiką.
Paauglys yra laikomas jau visiškai suaugusiu ir už save atsakingu žmogumi. Paauglio kūnas bręsta greičiau nei ateina jo emocinė brandą, todėl jis nėra pilnai suaugęs asmuo nors išoriškai ir gali taip pasirodyti.
Tėvams per sunku matyti savo bręstantį vaiką, todėl jie atsitraukia nuo vaiko ir auginimo proceso. Visiškas nusišalinimas nuo paauglio auginimo nėra visai teisinga strategija, nes ne visi paaugliai geba patys susiorientuoti pasaulyje, o geranoriškas patarimas gali būti naudingas.
Paauglys yra laikomas vaiku. Paauglystė yra tas etapas, kada tėvai turi pratintis paleisti savo vaiką į gyvenimą, todėl reikia paaugliui suteikti vis daugiau erdvės ir laisvės, transformuoti jo pareigas ir teises, derėtis dėl taisyklių.
Norint išlaikyti ryšį su paaugliu yra jam pataikaujama, pildomi visi jo norai. Tikras ryšys nenuperkamas, o uždirbamas nuolatiniu artimu bendravimu.
Suaugęs žmogus pats tampa tarsi paauglys, nes nori pritapti, būti savas. Suaugęs turi būti suaugęs. Jis turi garantuoti paaugliui stabilumą, galimą pagalbą ar reikiamą patarimą, o ne tapti draugeliu.
Kaip Palaikyti Ir Padrąsinti Vaiką, Žengiantį Į Suaugusiųjų Pasaulį?
Paauglystė yra laikas, kai ieškoma individualumo, savasties (kuo aš esu kitoks nei mano tėvai, kas yra mano, o kas mano tėvų) bei tampama vis savarankiškesniu. Todėl paaugliams dažnai kyla noras prieštarauti viskam, ką sako tėvai. Priešingai, paaugliams tėvai yra labai reikalingi, net jeigu jų elgesys gali rodyti priešingai.
Kita paauglio siekiamybė - tai laisvė ir noras pačiam priiminėti sprendimus. Čia tėvai turi išlaikyti balansą: duoti savo dukrai ar sūnui daugiau laisvės nei anksčiau, leisti daryti klaidas, tačiau tuo pačiu nubrėžti ir išlaikyti elgesio ribas.
Tam, kad vis tik žinotumėte, kuo gyvena jūsų vaikas, reikia pasitelkti kūrybiškumą - atrasti būdų, kaip prieiti prie savo atžalos, kaip užmegzti su juo ryšį kitaip, nei megzdavote iki šiol, ir kitais žodžiais paklausti „Kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“. Taip pat norisi pabrėžti, kad paaugliams tėvai vis dar yra svarbūs, jie tikrai nori gerų ir atvirų tarpusavio santykių.
Kiek įmanoma, svarbu leisti paaugliams rinktis patiems. Kita vertus, daugėjant laisvei, gali pasireikšti ir toks elgesys, kurio rizikos pats paauglys pamatuoti dar nesugeba, tačiau gali turėti labai liūdnų pasekmių. Kiekvienoje šeimoje turi būti aiškiai nustatytos ribos ir jų nuosekliai laikomasi, kaip ir turi būti taikomos iš anksto aptartos bausmės už šių nesilaikymą. Tiesa, labai svarbu, kad tos ribos ir namų taisyklės būtų kuriamos kartu, o ne primetamos, nes primestos taisyklės skatina priešiškumą, o ne bendradarbiavimą.
Svarbiausia yra nepamiršti megzti ryšio su savo vaiku nuolatos, net jeigu jis atstumia jus. Sugalvokite, kaip galite su juo praleisti laiką, nusiveskite kur nors papietauti, nueikite kartu į kiną ar užsiimkite mėgstama veikla. Būdami drauge, stenkitės išklausyti ir suprasti savo vaiko požiūrį, jausmus, nemoralizuodami ir nesiūlydami sprendimų iš karto.
Kaip Suvaldyti Nevaldomus Paauglių Pykčio Priepuolius?
Kadangi paauglystė yra gyvenimo tarpsnis, kai bandoma atsiskirti nuo tėvų, paaugliui kyla noras prieštarauti viskam, ką pasako tėvai, o dažnai tai išreiškiama pykčio priepuoliais. Paauglio smegenys dar nėra tokios pačios, kaip suaugusio žmogaus. Jam sunku valdyti emocijas, kadangi smegenų sritis, atsakinga už savikontrolę, dar nėra pilnai išsivysčiusi. Užspausti pyktį nėra gerai, jis niekur nedingsta, bet yra labai svarbu mokytis jį reikšti tinkamai.
Kad ir kaip sunku būtų pačiam tas emocijas suvaldyti, svarbu neišlieti jų ant vaiko, išlikti ramiam ir nepriimti paauglio pykčio asmeniškai. Po pykčiu neretai slepiasi nepatenkinti poreikiai - ryšio, galios, laisvės, malonumo ar kiti. Todėl tėvų tikslas yra padėti paaugliui suprasti savo siekius bei rasti tinkamus būdus jų pasiekti.