Budizmas, nors ir dažnai suprantamas kaip religija, taip pat gali būti laikomas filosofija ir mokslu. Šis straipsnis nagrinėja žmogaus suvokimą budizmo kontekste, apžvelgiant pagrindinius principus, praktikas ir jų poveikį asmeniniam bei visuomeniniam gyvenimui.
Budizmo pagrindai ir evoliucinė psichologija
Robertas Wrightas savo knygoje susieja evoliucinę psichologiją, meditacijos praktiką ir budizmo pagrindus. Jis teigia, kad gamta sukūrė mus ne tam, kad būtume ramūs ir laimingi, o kad išliktume gyvi ir pratęstume savo rūšį. Mūsų smegenys prisitaikę jausti nerimą, pyktį, o tai skatina nepasitenkinimą. R. Wrightas teigia, kad kasdienis nepasitenkinimas kyla dėl to, kad neišmanome, kaip veikia protas ir emocijos. Protas mums bruka klaidingas prielaidas apie išorinį pasaulį, o tai yra pagrindinė kasdienio kentėjimo priežastis.
Budizmas, skirtingai nei evoliucinė psichologija, ne tik konstatuoja žmogaus egzistencinę padėtį, bet ir siūlo sprendimą - meditaciją, savistabą ir sąmoningą dėmesingumą. Jungdamas evoliucinę psichologiją su neuromokslų tyrimais, R. Wrightas pagrindžia budistinius teiginius ir paaiškina, kaip veikia meditacija.
Kultūriniai skirtumai ir psichologija
Šiuolaikinis mokslas, įskaitant psichologiją, atlieka įvairius tyrimus, analizuoja duomenis ir bando atrasti dėsningumus. Tačiau mokslinį pažinimą sąlygoja ne tik patyrimas, bet ir teorijos. Kiekvienas teorinis modelis yra spėjimas apie tai, kaip viskas yra.
Tyrimai atskleidžia, kad apie 80% pasaulio populiacijos priskiriama kolektyvistinėms visuomenėms, o likę 20% - individualistinėms. Priklausymas vienai ar kitai grupei lemia skirtingą savivaizdį. Priklausomas savęs vaizdas konstruojamas per santykius tarp grupės narių, o nepriklausomas savęs vaizdas save suvokia per atsiskyrimą nuo kitų.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus ir tai, kad klasikinė psichologija yra Vakarų visuomenės produktas, aiškėja, kad didesnei planetos populiacijos daliai ši psichologija ne visai tinka. Pavyzdžiui, tokie sutrikimai kaip anoreksija ar bulimija sutinkami tik tarp patiriančių Vakarų civilizacijos įtaką.
Kultūrinė ir tarpkultūrinė psichologija tiria šiuos skirtumus, išskiriant tris teorines kryptis: absoliutizmą, reliatyvizmą ir universalizmą.
Budistinės psichoterapijos Vakarų pasaulyje
Vakaruose populiarios įvairios psichoterapinės priemonės, paremtos budistine psichologija, tokios kaip būdravimu grindžiama streso redukcija (MBSR), dialektinė elgesio terapija (DBT), priėmimo ir atsidavimo terapija (ACT) ir būdravimu grindžiama kognityvinė terapija (MBCT). Šios sistemos sieja Rytų ir Vakarų psichologiją ir yra tarpkultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys.
Proto esmė budizme
Budizme protas skiriamas į fundamentalų (rigpa) ir kasdienį (sem). Fundamentalus protas yra bendras visiems, o kasdienis protas yra nepastovus ir besiblaškantis. Kasdienis protas ir iš jo kylančios nuomonės yra neigiamų emocijų šaltinis. Fundamentalų protą galima palyginti su begaliniu dangumi, o kasdienį protą - su debesimis, kurie jį temdo.
Tradiciškai budizmo tekstuose minima 84 000 neigiamų emocijų, kurių priežastis - neišmanymas. Esminė visų ligų priežastis yra neišmanymas to, kas aš esu.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Neigiamos emocijos ir jų įveikimas
Prisirišimas yra kažkokio objekto troškimas, kuris visada subjektyvus ir paviršutiniškas. Pyktis yra proto projekcijos pasekmė, kai mes pykstame ant žmogaus, nes manome, kad jis kaltas. Sumaištis yra negebėjimas atskirti to, kas gerai, ir to, kas blogai.
Prisirišimą įveikti padeda visų reiškinių laikinumo kontempliavimas, o pyktį - meilės kitų atžvilgiu puoselėjimas. Meilę, atjautą ir gerumą galime pajusti įsijausdami į kito žmogaus kančias.
Penki elementai
Penkios sudedamosios dalys yra penki elementai - žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė. Tai visų egzistuojančių fenomenų pagrindas. Šie pavadinimai yra metaforos, padedančios apibūdinti konkrečius išorėje ir žmogaus viduje vykstančius reiškinius. Sveikata, tiek fizinė, tiek dvasinė, yra gerai subalansuoti šie penki elementai. Erdvė apjungia visus kitus 4 elementus ir yra jų harmonijos pagrindas. Visi elementai tarpusavyje susiję ir nepaliaujamai vieni su kitais sąveikauja.
- Žemė: pastovumas, vientisumas, stabilumas. Kai šis elementas išsibalansavęs, esame tingūs, rigidiški ir sustabarėję. Subtilaus proto sferoje žemės elemento perteklius pasireiškia kaip puikybė.
- Vanduo: takumas, švelnumas, apjungimas. Kai šis elementas subalansuotas, mes lengvai prisitaikome prie įvairiausių naujų savo gyvenimo įvykių ir aplinkybių. Kai jis išsibalansuoja, atsiranda didelis emocinis chaosas. Subtilaus proto sferoje vandens elemento perteklius pasireiškia kaip prisirišimas.
- Ugnis: motyvacija, gebėjimas konkretizuoti. Kai šis elementas mumyse yra subalansuotas, jaučiamės patenkinti visose savo veiklose. Ugnies disbalansas pasireiškia irzlumu, impulsyvumu, koncentracijos stoka. Subtilaus proto sferoje ugnies elemento perteklius pasireiškia kaip pyktis, neapykanta.
- Vėjas: susijęs su pokyčiais ir lankstumu. Kai šis elementas subalansuotas, mes esame itin lankstūs, gebame lengvai adaptuotis ir žvelgti į gyvenimą pozityviai. Nesubalansuotas vėjas sukelia per didelį mąstymą, fantazavimą ir sunkumą susikaupti. Subtilaus proto sferoje šio elemento disbalansas pasireiškia kaip pavydas.
- Erdvė: elementas, iš kurio viskas kyla ir į kurį viskas sugrįžta. Pagrindinės savybės - sąmoningumas ir laisvė. Kai šis elementas subalansuotas, jaučiame, tarsi mūsų gyvenime yra erdvės viskam. Subtilaus proto lygmenyje erdvės elementas siejamas su godumu.
Visus elementus galime subalansuoti darydami kažką priešingai tam, kas mus išbalansavo. Svarbu atlikti dėmesingą savianalizę ir nustatyti, kurie elementai mumyse dominuoja, kurių yra per daug, o kurių trūksta.
Vidiniai dariniai
Budizmo psichologija vartoja terminą, kurio lietuviškas atitikmuo galimai būtų „vidiniai dariniai”, „pančiai” ar „mazgai”. Tam tikri jutiminiai potyriai tarsi riša mumyse mazgus. Jei klausydami mums sakomų nemalonių žodžių suprantame jų radimosi priežastis ir neimame visko į širdį, tie žodžiai mūsų nesuerzins. Tačiau jei nesuprantame priežasčių ir imame irzti, širdyje susidaro mazgas.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Vidiniais dariniais reikėtų pasirūpinti iš karto, vos šiems pradėjus formuotis. Jei neatrišime tokio mazgo jam mezgantis, ilgainiui jis vis tvirčiau užsiverš. Mūsų racionalioji sąmonės dalis žino, kad neigiamos emocijos nėra priimtinos, tad randa būdų prislopinti jas ir išstumti į atokiausius sąmonės kampelius.
Kaip susidoroti su šiais pasąmonės dariniais? Pirmiausia reikia rasti būdų juos pastebėti. Praktikuodami sąmoningą kvėpavimą pradėsime įžiūrėti kai kuriuos viduje susinarpliojusius mazgus. Ėmę justi jų sukeliamus vaizdinius, jausmus, mintis, paklauskime savęs: kodėl išgirdęs tuos žodžius pasijutau nejaukiai?
Kai per sėdimąją meditaciją užveriame jutimų duris ir langus, tie giliai palaidoti dariniai kartais ima reikštis vaizdinių, jausmų ar minčių pavidalu. Tokiu atveju nukreipiame savąjį supratingumo spindulį į tą vaizdinį, jausmą ar mintį ir pasirengiame išvysti jį visa grožybe.
Praktikuodami kvėpavimą ir šypsojimą, galime išsiugdyti gebėjimą ramiai sau sėdėti ir tiesiog stebėti savo nuogąstavimus. Kiekvieną akimirką, gyvendami nubudusia sąmone, suvoksime, kas vyksta su mūsų jausmais ir pojūčiais, neleisime mazgams megztis ar standžiau veržti mūsų sąmonę.
Budizmas kaip mokslas ir psichoterapija
Budizmas remiasi stebimais reiškiniais ir patirtimi, prieinama kiekvienam iš mūsų. Jis moko priimti nešališką, tiriamąjį, net į mokslinį metodą panašų mąstymą, kad suprastų pasaulį ir save. Kaip ir bet kuriame moksle, budizmo praktikos įžvalgos gali būti išbandytos ir atnaujinamos vėl ir vėl, kai atsiranda naujų patirčių.
Budos aprašyta priemonė yra tiksli mūsų prigimties ir žmonijos prigimties įžvalga. Budizmas moko, kad kelias į tokią įžvalgą ir laisvę nuo kančios yra prieinamas kiekvienam iš mūsų, ne tik budistams. Tiesiog reikia nusiteikti giliai ir atidžiai pažvelgti į vidų ir šviežiomis akimis pastebėti mūsų mąstymo ir elgesio modelius. Tai yra sąmoningumo kelias.
Meditacija yra pagrindinė budizmo praktika, nes meditacija padeda mums gyventi sąmoningiau. Sąmoningumas ir meditacija sukuria gebėjimą susijungti su dabartimi ir ugdyti aiškų, atvirą mąstymą. Praktika su meditacija leidžia mums suvokti savo emocijas kaip pojūčius, o ne kaip „tikrus“ įvykius, leidžiančius analizuoti savo jausmus, o ne juose įsipainioti. Toks didesnis mūsų suvokimo tikslumas išlaisvina mus nuo nesąmoningai įprasto elgesio, sukeliančio kančią.
Filosofas Alanas Wattsas teigė, kad budizmas yra panašesnis į psichoterapiją, nes siekia suprasti sąmonės prigimtį ir siekti, kad žmonija gautų naudos per didesnį supratimą ir įžvalgą. Šiuolaikiniai psichologiniai tyrimai patvirtina budizmo mokymų siūlomus sprendimus.
Zen budizmas
Zen budizmo filosofijos esmės įrėminimas į glaustas ir lengvai suprantamas teorijas ne vienam tyrėjui tampa tikru iššūkiu. Zen išmintis yra paremta visais iki tol susiformavusiais budistiniais mokymais ir praktikomis, tačiau, skirtingai nuo kitų budizmo krypčių, Zen akcentuoja galimybę kiekvienam žmogui atrasti pačią pabudusio Budos sielą savyje. Zen yra orientuotas į ramaus ir palaimingo būvio „pažadinimą“ per meditaciją, susitelkimą į savo dvasinį centrą, nepaliestą žinojimo.
Teigiama, jog išvalius sielą nuo visų patirtų elementų, sustiprinami intuityvaus suvokimo gebėjimai ir tampa įmanoma pasaulį bei savo paties būvį jame pamatyti tokius, kokie jie yra iš tikrųjų, o ne tokius, kokie yra įdieginėjami ir vaizduojami.
Tolimųjų Rytų pasaulėžiūrai, kultūrai ir menui itin didelę įtaką padariusio Zen budizmo filosofijos šaknys susiformavo Kinijoje, apie VIII a., Tang dinastijos valdymo metu. Kaip atskira budizmo mokykla, Japonijoje Zen įsitvirtino Kamakuros laikotarpiu (1185-1333m.)
Zen ir menas
Zen budizmo išmintis geriausiai atsiskleidžia ir yra lengviau įsisavinama per meno kūrinius - tapybą, keramiką, kaligrafiją, poeziją, arbatos ceremoniją ir kitus. Svarbiausia varomoji jėga, paskatinusi japonų menininkų impulsą kurti pasitelkiant Zen krypties mokymus atspindinčius elementus, buvo aktyvi Zen budizmo vienuolynų veikla.
Japonijos tradicinis menas didžiąja dalimi remiasi dvejomis, tarpusavyje susijusiomis Zen filosofijos sąvokomis - vabi ir sabi (kuklumas-vienatvė), kurių pagrindinė esmė yra susitaikymas su netobulumu ir laikinumu. Tačiau svarbu yra ne tik susitaikymas, bet ir pastebėjimas, įvertinimas, pajutimas širdimi viso to, kas yra nepastovu, nuolat keičiasi ir leidžia pajusti pulsuojančią, nenutrūkstamą žmogaus ir gamtos gyvenimo tėkmę, taigi - grožis laikinume.
Sąvoka wabi, reiškianti skurdumą, japonų imta naudoti apibūdinant tiek minimalistinį, skurdų, gyvenimo būdą, tiek ir intelektą. Visa tai mene, ypač tapyboje, atspindima per asimetriją bei naudojant vadinamąjį „vieno kampo“ stilių.
Kai toks smulkmeniškas netobulumo grožis yra lydimas laiko ir primityvaus nerangumo, išryškėja sabi filosofinis žvilgsnis: kiekvienas apčiuopiamas dalykas keičiasi ir yra tam tikrame savo paties istorijos, kurią išduoda įgyti trūkumai, etape.