Nedarbingumas - laikotarpis, skirtas sveikatos stiprinimui ir jėgų atgavimui. Nei vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų ir prastos savijautos. Susidūrus su šiais nemalonumais, tenka sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko skirti poilsiui. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos. Jaučiantis prastai, savo kasdienių įsipareigojimų tinkamai atlikti negalime, o ši taisyklė galioja kalbant ir apie darbą. Tokiu atveju gelbsti laikinas nedarbingumas. Tuo metu, keletą dienų ar net savaičių - priklausomai nuo sveikatos problemų sudėtingumo - asmuo gali susitelkti ties pasveikimu, sveikatos stiprinimu ir jėgų atgavimu, o ne kasdienėmis darbo užduotimis. Be to, svarbu tai, kad šiuo metu „Sodra“ darbuotojai moka ligos išmoką.
Vis dėlto, nors išduodamas nedarbingumo pažymėjimą asmens šeimos gydytojas įprastai detaliai supažindina pacientą su jam priskirtu gydymo režimu ir nedarbingumo elgesio taisyklėmis, kai kurie piliečiai yra linkę sukčiauti ir nedarbingumo metu planuotis pramogas, išvykas ar net atostogas užsienyje. Vis dėlto, toks gudravimas - nedarbingumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio išmokos galite apskritai nesulaukti. Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.
Nedarbingumas - Ne Atostogos
Valstybinė darbo inspekcija komentavo, kad nedarbingumo metu darbuotojas turėtų skirti laiką poilsiui ir atsigavimui. „Darbuotojo laikinas nedarbingumas - tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau - „Sodra“. Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, - komentavo inspekcija.
Nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Sergantis ir nedirbantis žmogus negali vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikino nedarbingumo trukmę. Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
Socialinių tinklų diskusijos
Štai vilnietė viename iš socialinių tinklų klausė komentatorių patarimo: „Susižalojau ranką, kol kas gydytojai paskyrė nedarbingumą savaitei, tačiau jis gali būti ir pratęstas. Noriu išvažiuoti pailsėti prie jūros. Tačiau ar galiu tai padaryti, ar turint nedarbingumą galiu išvykti iš savo namų?“ Komentatorių nuomonės buvo įvairios.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Komentatorių nuomonės išsiskyrė. Viena moteris siūlė būtinai važiuoti prie jūros teigdama: „Juk grynas oras tik į naudą. Tačiau jokiu būdu niekam nesakykite, nekelkite nuotraukų į socialinius tinklus. Darbdaviui nereikia žinoti, kur jūs būnate nedarbingumo laikotarpiu“. Kita moteris siūlė nejuokauti ir niekur nevykti: „Juk nedarbingumas nėra atostogos. Jūs turite ilsėtis, o ne keliauti ir pramogauti. O jeigu išvyksite ir dar rimčiau susižeisite?“ Kitas komentatorius tikino, kad nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas neprivalo atsiskaitinėti darbdaviui. „Juk žmogus nedirba, kai turi nedarbingumą, kodėl jis negali vykti kur nori? O jeigu nedarbingumas tęsiasi jau keletą savaičių, negi visą laiką reikia būti namuose ir kojos nekišti į lauką. Juk ir sveiksta žmonės lengviau, kai leidžia laiką ne tarp keturių sienų, bet gamtoje. Įvairios išvykos gali net padėti sveikti“, - siūlė vyras.
Elgesio Taisyklių Pažeidimai Ir Pasekmės
Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“. Pastebima, kad dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų arba gydytojų.
„Sodra“ irgi patvirtino, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. „Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu“, - atkreipė dėmesį „Sodra“.
Tokiu atveju, kiekviena situacija vertinama individualiai. Nedarbingumo išmokos gavėjo gali būti prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis gali būti iškviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.
„Sodros“ Kontrolės Mechanizmai
Patys „Sodros“ specialistai niekada nevaikšto į namus ir sergančių gyventojų netikrina. Specialistai taip pat niekada netikrina kvitų ar banko išrašų, nesidomi gyventojų sąskaitomis, norėdami sužinoti, ar asmuo iš tiesų serga ar tik imituoja ligą bei atostogauja. „Sodra“ neskaito ir gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose, tad egzotiškų kelionių akimirkų tariamo nedarbingumo metu gali ir nepastebėti.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Kita vertus, tokius kadrus gali užfiksuoti tiek darbdaviai, tiek ir kiti žmonės, vėliau apie tokias pramogas galintys pranešti „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu. Vis tik, „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų bei turi rizikos valdymo informacines sistemas, kurios vertina rizikos veiksnius, nustato įtartinus atvejus. Tokiais atvejais ligos išmoka neskiriama arba tokie žmonės kviečiami į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir darbingumo.
Skelbiama, kad per dieną „Sodrai“ atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš tiesų serga, o gal nedarbingumo laikotarpį išnaudoja kaip papildomus laisvadienius.
Ligos išmoka nėra mokama, jeigu institucijos nustato, kad asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat, jeigu sistemingai pažeidinėjo nedarbingumo taisykles, simuliavo, nedarbingumo metu keliavo ar užsiėmė kitomis veiklomis.
„Sodros“ Duomenys Ir Statistikos
„Sodros“ duomenimis, gegužę buvo išduoda 200 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o birželį - 83 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. „Sodros“ duomenimis, balandį buvo išduoda 79 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą balandžio mėnesį siekė 481,1 euro.
„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė DELFI teigė, kad „Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. „Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų. „Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. „Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė. Beje, ji įvardijo, kad skundų daugėja. „Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, - teigė J. Bimbirienė.
Sankcijos Už Taisyklių Pažeidimus
„Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. „Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Kelionės Nedarbingumo Metu: Ar Tai Įmanoma?
Kyla klausimas, ar turint nedarbingumo pažymėjimą galima keliauti? Vienas skaitytojas atviravo: „Turiu ilgalaikį nedarbingumą ir svarstau galimybę vykti medikų konsultacijai į užsienį, bet baiminuosi, kad išvykimas nedarbingumo metu bus traktuojamas kaip taisyklių nesilaikymas - vykstu savo lėšomis, o siuntimo neturiu, nes tai privati medicinos įstaiga“.
„Sodra“ patvirtino, kad tam tikrais atvejais apie „ligonius keliauninkus“ gauna duomenų.„Tai, kad „Sodra“, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, gauna duomenų apie nedarbingumo laikotarpiu iš Lietuvos išvykstančius žmones, yra tiesa. Šie atvejai nėra dažni ir kiekvienas jų sprendžiamas individualiai, įvertinant turimus dokumentus apie kelionės tikslą ir kitus faktus“, - tokį atsakymą raštu lrytas.lt redakcijai pateikė „Sodros“ komunikacijos specialistai.
Anot jų, jei nedarbingumo metu pas užsienio specialistus konsultuotis vykstama gydytojo siuntimu ar atliekamos kitos Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamos procedūros, arba žmogus važiuoja gydytis ar atlikti reikalingų procedūrų savo lėšomis - jokių nesklandumų nekyla. Net jei jis vyko, pavyzdžiui, savo atostogų laikotarpiu, už gydymosi užsienyje laiką, kol buvo nedarbingas, yra mokama ligos išmoka.
Tiesa, tais atvejais, kai žmogus negali pateikti gydymąsi užsienyje įrodančių dokumentų, laikoma, kad jis pažeidė elgesio nedarbingumo metu taisykles ir ligos išmoka už tą laikotarpį nėra mokama.
Vidaus Skrydžiai Ir Patikros
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencijos skyriaus vadovas Giedrius Mišutis patikslino, kad vidaus skrydžių, t. y. skrydžių tarp Lietuvos oro uostų, metu asmenų dokumentai nėra tikrinami, siekiant nustatyti, ar asmuo turi nedarbingumo pažymėjimą.
Kokios Elgesio Taisyklės Galioja Nedarbingumo Metu?
Nekeliauti, nesimokyti, nevartoti alkoholio, nedalyvauti renginiuose - tokios ir panašios taisyklės taikomos gavus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant to, ar susirgote plaučių uždegimu, gripu, ar jums atlikta operacija, ar susilaužėte pirštą, nors tai, atrodo, dirbti trukdo, bet nueiti į renginį - ne.
Kaip teigia „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis, gydymo režimą, apžiūrėjęs pacientą, nustato jį gydantis gydytojas. Jeigu nustatytas ne gulimasis, o tausojantis režimas, pacientui nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, vykti pas gydytoją ar eiti pasivaikščioti. „Taisyklėse nėra detalizuojama, esant kokiems sveikatos sutrikimams kokios taisyklės taikomos, ir šios taisyklės aktualios ne tik dėl ligos išmokų, bet ir dėl paties sveikatos priežiūros sveikimo proceso“, - sako S. Jarmalis.
„Suprantama, sveikatos sutrikimas neturėtų būti pagrindas atostogauti turint nedarbingumo pažymėjimą ir nevykstant į darbą, tačiau gaunant pajamas iš „Sodros“ biudžeto“, - teigia S. Jarmalis. Apie padarytus pažeidimus, sako S. Jarmalis, dažniausiai praneša darbdaviai, kurių darbuotojams išduodami nedarbingumo pažymėjimai, taip pat - kiti gyventojai. Nustačius pažeidimus iš sirgusiojo gali būti atimta ligos išmoka.
S. Jarmalio teigimu, per metus patikrinama apie 40 tūkst. rizikingų atvejų, keturiais iš penkių nedarbingumo pažymėjimas užbaigiamas dar iki gydytojų konsultacinės komisijos arba jos metu. „Tai reiškia, kad šis kontrolės būdas yra labai efektyvus“, - teigia S. Jarmalis.
Paklaustas apie konkrečias elgesio taisykles nedarbingumo laikotarpiu, S. Jarmalis pabrėžia: „Tam būtinas gydymo ir slaugos režimas bei kitų gydančio gydytojo nurodymų vykdymas. Dėl to sveikimas, nesvarbu, koks susirgimo pobūdis, nėra suderinamas su kelionėmis, aktyviomis pramogomis ir, sutikime, tikrai nesuderinamas su alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimu. Raginame žmones rūpintis savo sveikata ir vadovautis gydytojų rekomendacijomis“, - tvirtina G. Mišutis. Ministerija patvirtina - visos elgesio taisyklės taikomos vienodai visiems susirgimams.
Anot S. Jarmalio, bene dažniausiai gyventojams kyla klausimų dėl prašymo skirti ligos išmoką bei išmokų skyrimo ir mokėjimo dirbant savarankiškai su individualios veiklos pažymėjimu. Taip pat gyventojus domina išmokų dydis. „Pastaruoju metu domimasi ir elgesio nedarbingumo metu taisyklėmis“, - priduria S. Jarmalis.
Kaip Teisingai Elgtis Susirgus?
„Sodra“ primena - susirgus derėtų kreiptis į gydytoją, jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Beje, norint pateikti šį prašymą, nebūtina laukti, kol užklups negalavimas. Tai galima parašyti bet kuriuo metu. Rekomenduojama pateikti neterminuotą prašymą.
Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas ne mažesnę nei 62,06 proc. Slaugančiam šeimos narį darbuotojui „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc.
tags: #elgesio #taisykles #nedarbingumo #metu #keliones