Šiame straipsnyje aptariama Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veikla, jos tikslai, pasiekimai ir iššūkiai. Taip pat nagrinėjama psichikos sveikatos problematika Lietuvoje, visuomenės požiūris į psichikos sutrikimus turinčius asmenis ir galimi sprendimo būdai.
Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis. Deja, psichikos sutrikimai vis dar stigmatizuojami, o žmonės, su jais susiduriantys, patiria diskriminaciją ir atskirtį. Lietuvoje veikia organizacijos, siekiančios padėti psichikos negalią turintiems asmenims integruotis į visuomenę ir užtikrinti jiems kokybišką gyvenimą. Viena iš tokių organizacijų yra Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija
Asociacija Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (toliau - Bendrija) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti psichikos negalią turinčius asmenis bei jų šeimas ir bendruomenes visoje Lietuvoje. Bendrija įkurta 1997 m. Vilniuje. Juridinio asmens kodas - 291942170.
Bendrijos tikslai ir veikla
Pagrindinis Bendrijos tikslas - atstovauti asmenis, turinčius psichikos negalią, siekti kokybiško gydymo ir pilnaverčio gyvenimo, plečiant psichosocialinės reabilitacijos, užimtumo, teisinės pagalbos bei nestacionarios globos paslaugas bendruomenėje.
Šiuo metu Bendrijos veikla vykdoma 40 savivaldybių, įsteigti 37 Bendrijos skyriai (asocijuoti nariai, savarankiškos bendruomenės). Nuo 2000 m., bendradarbiaujant su Psichikos sveikatos centrais, įsteigti 24 neįgaliųjų užimtumo kambariai.
Taip pat skaitykite: Bendrijos veikla Vilkaviškio rajone
Bendrija vykdo įvairias veiklas, skirtas psichikos negalią turinčių asmenų integracijai į visuomenę:
- Atstovauja psichikos negalią turinčius asmenis valstybinėse institucijose ir organizacijose.
- Teikia teisinę pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims.
- Organizuoja psichosocialinės reabilitacijos programas.
- Skatina psichikos negalią turinčių asmenų užimtumą.
- Vykdo visuomenės švietimo kampanijas, siekiant mažinti psichikos ligų stigmatizaciją.
- Organizuojamos bendros sociokultūrinės veiklos su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatinamas savanorystė.
- Ugdome neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir suteikiame visapusišką informaciją apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą.
- Vykdo visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą.
- Siekiame glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą.
Bendrijos istorija ir įkūrėjai
Bendrijos veikloje nuo pat įsikūrimo dienos dalyvauja ir jau ketvirtą kadenciją pirmininkės pareigas einanti Albina Tiunaitienė. A. Tiunaitienė prisimena, kad pačioje pradžioje vyko karštos diskusijos apie naujos bendrijos įkūrimą ligoninės salėje. Medikės Jovita Felicija Paulauskaitė ir Ramutė Grumadienė yra šios organizacijos įkūrėjos. Gydytoja psichiatrė J. F. Paulauskaitė 1997-aisiais įtikinėjo, kad reikalinga bendrija, kurioje psichikos negalią turintys žmonės jaustųsi saugūs, kad būtų, kas gina jų teises ir interesus. Gydytoja J. F. Paulauskaitė pasidžiaugė, jog ir šiandien nariai susirenka, bendrauja, vienas kitam padeda, sprendžia buitinius, sielos, psichikos gydymo klausimus.
Vilkaviškio skyriaus veikla
Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veikla yra aktyvi ir pastebima visos šalies kontekste. Bendrijos nariai aktyviai dalyvauja respublikinėse savarankiškumo ugdymo stovyklose Šventojoje, šeimų atokvėpio stovyklose, plaukimo varžybose ir kituose renginiuose. Vilkaviškiečių rankdarbiai, ypač tautiniais rūbais papuoštos lėlės, yra žinomos visoje Lietuvoje ir net iškeliauja į užsienį. Bendrijos ansamblis „Radastėlė“ jau 10 metų džiugina klausytojus savo dainomis.
Vilkaviškio bendrijos veiklos rezultatus išvardijo V. Nikžentaitis, mūsų rajono skyriaus veiklą matantis visos šalies kontekste. „Jūsų nereikia stumte stumti į respublikines savarankiškumo ugdymo stovyklas Šventojoje - patys jose aktyviai dalyvaujate. Ypač džiaugiuosi, kad vykstate į šeimų atokvėpio stovyklas. O koks jūsų plaukikų entuziazmas! Kokius sukuriate laužus, kaip aktyviai dalyvaujate programose! Vilkaviškiečiai respublikiniuose renginiuose visuomet yra pirmose gretose. Kad ir kur būčiau, iš karto pastebiu tautiniais rūbais papuoštas vilkaviškiečių padarytas lėles. Nežinau, ar kuris Lietuvos kampelis jų dar neturi. Matėme, kiek Jūsų rankomis sukurtų lėlių šiemet tiesiai iš Tautų mugės iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas, - džiaugėsi V. Nikžentaitis. - Jūsų bendrijos ansambliui „Radastėlė“ - jau 10 metų.
Psichikos sveikatos situacija Lietuvoje
Statistika rodo, kad psichikos sutrikimų skaičius Lietuvoje auga. 2021 metais vienam tūkstančiui gyventojų teko 75 psichikos sutrikimai, kai prieš beveik dešimtmetį - 2012 m. - šis rodiklis siekė 49 psichikos sutrikimus tūkstančiui gyventojų. Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, turimais duomenimis, 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 313 tūkst. pacientų su psichikos ir intelekto sutrikimais, kai prieš šešerius metus, 2014 m., tokių žmonių buvo bemaž perpus mažiau - 180 tūkst.
Taip pat skaitykite: Bendrijos veikla Vilkaviškio rajone
„2020 m. depresijos ir nuotaikos pakitimų, nerimo sutrikimų registruota apie 66,5 tūkst. atvejų, kai prieš karantiną tokių atvejų buvo 40 tūkstančių. Depresija yra bene dažniausiai diagnozuojamas psichinis sutrikimas - 5 proc. viso pasaulio populiacijos ja serga. Depresijos formų yra daug, tačiau kuo ilgiau ji negydoma, tuo didesnė tikimybė, kad žmogui gali išsivystyti ir sudėtingesni sutrikimai, kurie gali lydėti jį visą gyvenimą. Pavyzdžiui, šizofrenijos atvejų tais metais turėjome 17,7 tūkst., kai 2014 m. jų buvo apie 12 tūkst.“, - komentuoja jis.
COVID-19 pandemijos įtaka psichikos sveikatai
COVID-19 pandemija ir karantinas turėjo didelės įtakos žmonių psichikos sveikatai. Užsidarymas, socialinė izoliacija, baimė dėl sveikatos ir ekonominės problemos išaugino nerimo lygį ir paskatino kreiptis į specialistus.
„Apie pandemijos laikotarpio įtaką psichikos sveikatai jau daug kalbėta - tai buvo išties krizinis laikotarpis. Užsidarymas, buvimas namuose, kai kurie žmonės pamiršo, kad gyvena socialinėje erdvėje, interaktyviame pasaulyje. Tuomet iškilo žmogiško bendravimo iššūkiai. Namų erdvėje atsirado daug traumuojančių santykių - tai nutiko šeimose, kurių nariai mažiau atsparūs stresui. Be to, paslaugų prieinamumas pandeminiu laikotarpiu buvo apribotas, todėl ir specialistai negalėjo tinkamai padėti kenčiantiems“, - aiškina V. Nikžentaitis.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai
Psichikos sutrikimai dažniau paliečia pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kurios susiduria su socialiniais ir ekonominiais sunkumais. Mažas pajamas gaunantys žmonės, neturintys darbo stažo, gyvenantys skurde, patiria didesnį stresą ir yra labiau linkę į psichikos sutrikimus. Be to, karas Ukrainoje taip pat stipriai paveikė ir taip pažeidžiamus visuomenės sluoksnius.
„Pavyzdžiui, mūsų bendrijai priklauso 2000 žmonių su psichosocialine negalia - mes matome, kad daugelis jų gauna itin mažas pajamas. Tam yra daug objektyvių priežasčių: dalis susirgo jaunystėje ir nesukaupė reikiamo darbo stažo, todėl gauna minimalią pensiją, kuri siekia vos 182 eurus. Kai kurie glaudžiasi bendrabučiuose, nuo kitų dar nenusisuko artimieji - jiems dar pasisekė, bet kiti gyvena ties visiška skurdo riba, kas dar labiau paūmina žmogaus būklę. Be to, pandemija baigėsi, bet prasidėjo karas - ir vėl turime krizę, kuri stipriai paveikė ir taip pažeidžiamus visuomenės sluoksnius“, - sako bendrijos vadovas.
Taip pat skaitykite: Bendrija Joniškio rajone
Visuomenės vertybės ir požiūris į psichikos sutrikimus
Visuomenės vertybės taip pat turi įtakos augančiam psichikos sutrikimų skaičiui. Pasak V. Nikžentaičio, visuomenė labiau vertina pinigus, darbą, statusą, o draugystė, meilė, atjauta lieka antrame plane. Lietuvoje trūksta altruizmo, atjautimo, supratimo ir palaikymo žmonėms su psichosocialine negalia.
„Lietuvoje mes patys nemokame susitaikyti su savimi ir turime traumuojančius tarpusavio santykius. Mes vis dar džiaugiamės, jeigu kaimynų namas dega, kažkam nepasiseka arba kažkas suserga. Mūsų gyvenime trūksta altruizmo, atjautimo, supratimo, bet ne vienadienio - žmogų reikia palaikyti ilgą laiką ir suteikti visą įmanomą pagalbą. Pati visuomenė savaime neintegruos žmonių su psichosocialine negalia - turi keistis jos mentalitetas, o tam reikia laiko“, - pažymi jis.
Visuomenė labiau pripratusi prie fizinių negalių, tačiau psichosocialinės negalios vis dar stigmatizuojamos. Žmonės su psichikos sutrikimais dažnai susiduria su diskriminacija ir atskirtimi. Tačiau kai tokie žmonės kontroliuoja savo ligą, turi palaikymą, gauna priežiūrą, įsitraukia į bendruomenę - kaimynai pagaliau ima su jais sveikintis. Turime rodyti daugiau gerųjų pavyzdžių - tada turėsime daugiau tolerancijos visuomenėje“, - neabejoja V. Nikžentaitis.
Pagalba žmonėms su psichikos negalia ir jų šeimoms
Žmonėms su psichosocialine negalia bei jų artimiesiems trūksta pagalbos priemonių, išvystytos paslaugų sistemos, finansinio palaikymo, taip pat pačių specialistų, galinčių suteikti minėtą pagalbą.
„Pavyzdžiui, Skandinavijoje yra specialios šeimų programos, kurios padeda tiek turinčiajam sutrikimą, tiek jo šeimos nariams. Jei nesuteikiame nuolatinės pagalbos, išėjęs iš ligoninės žmogus vėl grįžta į skurdo ratą, vėl tos pačios problemos, pykčiai ir žmogus turi grįžti atgal į gydymo įstaigą. Be to, šalyje trūksta specialistų: socialinių darbuotojų, slaugytojų, psichikos sveikatos priežiūros specialistų. Turime praktikantų, tačiau, kai juos nuvežame ir parodome, kokios pagalbos reikia šiems žmonėms, kokie jie yra, kaip gyvena, jie dažnai išeina iš šito darbo“, - vardija bendrijos vadovas.
Bendruomenių sistema galėtų išspręsti integracijos keliamus iššūkius, tačiau Lietuvoje bendruomenės apibrėžimas suprantamas klaidingai.
„Bendruomenė nėra lygu visuomenei. Tai mažesnės žmonių grupės, į kurias galėtume integruoti žmones su psichosocialine negalia ir jų artimuosius. Tokiu būdu palengvintume šių žmonių integraciją į visuomenę, jei skirtume daugiau resursų bendruomenių kūrimui ir palaikymui“, - reziumuoja V. Nikžentaitis.
Viešoji įstaiga "Rastis"
Viešoji įstaiga “Rastis" (ankstesnis pavadinimas Viešoji Įstaiga Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centras) savo veiklą pradėjo 2001 m. rugpjūčio mėn., adresu Oginskio g. 3, Vilniuje. Įstaigos steigėjas - VšĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos”. Nuo 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra Įstaigos dalininkė.
Tikslai ir veikla
Įstaiga įkurta siekiant organizuoti, teikti ir plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje Vilniaus mieste. Įstaiga veikia dienos centro principu. Mūsų teikiamos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams, kurie ilgą laiką gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, ilgainiui prarado turėtus savarankiško funkcionavimo bendruomenėje įgūdžius arba kurių sugebėjimai atlikti tam tikras funkcijas (pvz., bendrauti su šeimos nariais, kreiptis dėl įsidarbinimo) tam tikrą vaidmenį (pvz. darbuotojo, studento) yra riboti. Paprastai tokie asmenys yra dalinai nedarbingi, neturi kuo užsiimti, jaučiasi vieniši ir nepasitiki savimi ar kitais, juos dažnai ištinka ligos atkryčiai. Paslaugos taip pat teikiamos ir šių asmenų artimiesiems. Mūsų teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams sergantiems sunkiomis psichikos ligomis ir kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų negalios, siekiant suteikti galimybę jiems grįžti po gydymo psichiatrijos stacionare į bendruomenę, ir gerinant gyvenimo kokybę pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo lygį bendruomenėje bei teikti pagalbą išsilaikant joje.
Istorija ir raida
Pirmąją tarpdisciplininę aštuonių specialistų komandą sudarė gydytojas psichiatras, dvi psichologės, du socialiniai darbuotojai, dvi slaugytojos ir dailės terapeutė. Specialistų komanda 2001-2003 metais dalyvavo ir baigė psichosocialinės reabilitacijos mokymus pagal CARe (angl. Comprehensive Approach of rehabilitation) programą. Apmokymus vykdė „Storm Rehabilitatie - the European Centre for Psychosocial Rehabilitation and Community Care” (Nyderlandų Karalystė) psichosocialinės reabilitacijos ekspertai Jean Pierre Wilken ir Dirk den Hollander. CARe (angl. Comprehensive Approach of rehabilitation) metodologija yra įdiegta ir taikoma Įstaigos paslaugų programose. Kvalifikuoti specialistai turi reikiamą teorinį pasiruošimą ir praktinio darbo patirtį.
Nuo veiklos pradžios Įstaigoje taikomas tarpdisciplininio komandinio darbo metodas leidžia visapusiškai įvertinti klientų poreikius bei maksimaliai išnaudoti įvairių specialistų profesinę kompetenciją. Taikomas, atvejo vadybos (case managment, angl.) metodas sukuria geresnį ryšį tarp specialistų ir klientų gaunančių paslaugas ir jų artimųjų. Tai sukuria savitarpio pasitikėjimo atmosferą ir sudaro prielaidas savalaikei krizių intervencijai. Nuolat palaikomas ryšys su Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrų specialistais, kurie nukreipia klientus psichosocialinei reabilitacijai į mūsų Įstaigą.
Teikiamos paslaugos
Nuo 2002 metų, remiantis CAR`e metodologija, įdiegtos naujos ir modernios psichosocialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje: asmenų su psichikos negalia atvejo vadyba, norų ir detalus poreikių įvertinimas (naudojama CAMBERWEL poreikių įvertinimo metodika, Londono Psichiatrijos institutas 1999, adaptuota Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos 2002, apimanti 22 gyvenimo sritis), individualių reabilitacijos planų sudarymas ir koordinavimas, bei tęstinis kliento palaikymas, individualaus psichozės atkryčio prevencijos plano sudarymas ir priežiūra, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimas, individualias specialistų konsultacijas klientams bei šeimų nariams, laisvalaikio užimtumo programą, suburta klientų savipagalbos grupė. Buvo rengiami šviečiamųjų seminarų ciklai Įstaigos klientams, jų artimiesiems, visuomenei apie psichikos ligas, jų gydymą, simptomų kontrolės būdus, konfliktų sprendimą, krizių įveikimą, psichozės atkryčių prevenciją, savižudybės prevenciją.
Įstaigos pasiūlytomis paslaugomis buvo siekiama užpildyti ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spragą, kai poliklinikose įsikūrę Psichikos sveikatos centrai negalėjo užtikrinti psichoziniais sutrikimais sergančių klientų dienos užimtumo ir psichiatrinės reabilitacijos paslaugų teikimo. Įstaigos veiklos pradžioje paslaugas teikėme klientams gyvenantiems Antakalnio mikrorajone, o nuo 2005 m. - visame Vilniaus mieste.
Bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis
Siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą ir visapusišką pagalbą klientams, įstaiga užmezgė bendradarbiavimo ryšius su kitomis socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų įstaigomis - Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrais, psichikos neįgaliųjų organizacijomis Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos “Giedra” ir „Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija“, teritorine Vilniaus Darbo birža, NDNT (tuo metu - MSEK) bei kt.
Tarptautinė patirtis
2002m. Įstaigos specialistai kėlė savo kvalifikaciją ir sėmėsi patirties Prahos Psichikos sveikatos paslaugų raidos centras (angl., Praha Mental Health Care Development Centre) organizuotoje stažuotėje, susipažino su analogiškų centrų bendruomenės psichiatrijos paslaugų modeliais ir jų raida Čekijoje. 2003m.-2004m. paruošti metodiniai paslaugų aprašai „Kasdienių įgūdžių lavinimo“, “Dailės terapijos taikymo reabilitacinėse užimtumo grupėse“, „Palaikomojo būsto paslaugos žmonėms turintiems sunkius psichikos sutrikimus“. Paruoštos „Rekomendacijos darbdaviams kuriant darbo vietas žmonėms su psichikos negalia komercinėse įmonėse“.
2002-2003 m. įgyvendinant projektą, finansuojamą ES Phare ACCESS 2000 programos lėšomis siekiant susipažinti su darbinės reabilitacijos ir apsaugoto būsto metodais Čekijoje bei perimti gerąją patirtį. Įstaigos specialistai dalyvavo stažuotėse Prahoje (Čekijos Respublika) ir 2 - juose Čekijos ekspertų seminaruose, kurių metu buvo apmokyti darbinės reabilitacijos ir apsaugoto būsto paslaugų organizavimo ir teikimo metodų. Projekto metu Įstaigos specialistai paruošė mokomosios medžiagos rinkinį „Įvadas į psichosocialinę reabilitaciją“, kuriame yra išdėstyti: psichosocialinės reabilitacijos pagrindai; tarpdisciplininės komandos principai; norų ir poreikių įvertinimo, individualių reabilitacijos planų sudarymo bei atvejų vadybos paslaugų metodai; darbinės reabilitacijos ir apsaugotų darbo vietų principai. Sudarant ir vykdant mokymo programą bendradarbiavome su Lietuvos Psichosocialinės Reabilitacijos Asociacija, kuri yra šios srities specialistus ir akademinius bei mokslo darbuotojus vienijanti organizacija, taip pat su VU Psichiatrijos klinikos Socialinės psichiatrijos mokslo ir mokymo centru. Pagal paruoštą programą Įstaigos specialistai surengė ir pravedė mokomuosius seminarus nevyriausybinėms organizacijoms, Psichikos sveikatos centrams (Vilniuje, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, N.Akmenėje, Šilutėje), teikiantiems socialines ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas bendruomenėje.
2004, 2006 ir 2007 metais Įstaigos specialistai dalyvavo specializuotose stažuotėse ir susipažino su bendruomeninės sveikatos priežiūros paslaugomis ir taikomais metodais Flandrijos regione (Belgija). Lankėsi psichikos sveikatos tarnybose, teikiančiose stacionarias gydymo ir užimtumo paslaugas bei paslaugas bendruomenėje - palaikomojo būsto, darbinių įgūdžių lavinimo ir priešdarbinio paruošimo, sporto ir laisvalaikio organizavimo bei užimtumo paslaugas, individualaus konsultavimo laisvalaikio organizavimo bei mokymosi klausimais, konsultavimo darbo klausimais paslaugas, apsaugotose dirbtuvėse, ir pan. Perimta patirtis pradėta praktiškai diegti plėtojant psichosocialinės reabilitacijos paslaugas Įstaigoje, parengti metodiniai apsaugoto būsto, priešdarbinio paruošimo ir laisvalaikio užimtumo organizavimo paslaugų aprašai.
Priešdarbinė reabilitacija
2005-2008m. įgyvendinant Projektą „Priešdarbinės reabilitacijos paslaugų tinklo žmonėms su psichikos negalia išvystymas Lietuvoje” (ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas) Įstaigos specialistai parengė 140 val. teorinio ir praktinio (mokymo darbo vietoje) mokymo programą, kuri apima psichosocialinės ir priešdarbinės reabilitacijos principų bei metodų įsisavinimą, konkrečių įgūdžių, reikalingų reabilitacijai vykdyti įgijimą, žinias apie kompleksinių priešdarbinės reabilitacijos paslaugų teikimą taikant komandinio darbo metodą, asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, pažeidžiamumo koncepciją ir jos praktinį pritaikymą psichosocialinėje reabilitacijoje. Mokyme buvo panaudota unikali psichikos neįgaliųjų priešdarbinės reabilitacijos specialistų rengimo metodika parengta projekto įgyvendinimo metu. Apmokyti 259 specialistai iš 58 psichikos sveikatos centrų, 2 Valstybinio psichikos sveikatos centro darbuotojai, 4 Vilniaus m. Socialinės paramos centro darbuotojai bei 32 teritorinių darbo biržų konsultantai. Mokymų dalyviams suteiktos 1978 konsultacijos nuotoliniu būdu. Taip pat buvo sukurta Priešdarbinės reabilitacijos paslaugų teikimo proceso ir rezultatų vertinimo metodologija ir atliktas vertinimas. Parengti ir išleisti leidiniai „Poreikių vertinimo ir priešdarbinės reabilitacijos vykdymo instrumentų paketas“, “Bendruomenės (socialinės) psichiatrijos pagrindai. Psichikos ligonių reabilitacija bendruomenėje.” ir „Rekomendacijos darbdaviams įdarbinant žmogų su psichikos negalia“.
Per 2002-2008 metus išvystytos Psichosocialinės reabilitacijos programos paslaugos, prasiplėtė paslaugų spektras: buriamos psichologinės paramos ir psichoedukacinės grupės klientams ir jų artimiesiems, vedami streso įveikos, atminties, intelekto, bendravimo įgūdžių lavinimo užsiėmimai bei teikiamos priešdarbinės reabilitacijos paslaugos. 2005 - 2008 m. įstaiga dalyvavo partnerio teisėmis EQUAL TCA programos finansuojamame projekte „Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas“ , kurio metu mūsų specialistai parengė ir išbandė „Įdarbinimo metodiką, skirtą žmonėms su psichikos negalia“ bei pagal šią metodiką apmokė 20 darbo asistentų. Projekto metu specialistai dalyvavo stažuotėse organizacijose teikiančiose darbinės reabilitacijos paslaugas psichikos neįgaliesiems bendruomenėje Prancūzijoje ir Olandijoje, siekiant perimti praktikoje pasiteisinusią patirtį ir metodus, bei juos įdiegti Įstaigos paslaugų programose.
Mokymo veikla
2005 m. Įstaiga patvirtinta Vilniaus Universiteto rezidentūros baze. Bendradarbiaujant su VU Psichiatrijos klinika parengta psichiatrijos specialybės gydytojų rezidentų mėnesio trukmės teorinė ir praktinė socialinės psichiatrijos ir psichosocialinės reabilitacijos mokymo programa. 2007 m. Įstaiga įgyjo Socialinių darbuotojų metodinio centro statusą, yra paruošusi eilę mokymo programų ir periodiškai vykdo kvalifikacijos kėlimo mokymus socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams ir kt. specialistams, dirbantiems psichikos sveikatos priežiūros srityje. Pagal patvirtintas programas Įstaigos specialistų vykdytuose mokymuose dalyvavo ir gavo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus per 3000 socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų.
Naujų paslaugų plėtojimas
2006-2007 metais, atsižvelgiant į aktualius klientų poreikius, perėmus Europos šalių patirtį Įstaigoje buvo toliau plėtojamos naujos paslaugos, sudarančias sąlygas klientams geriau integruotis į socialinį ir ekonominį visuomenės gyvenimą. Pradėtos teikti priešdarbinio paruošimo paslaugos. 2006-2008 m. įgyvendinant Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą paruoštas profesinės reabilitacijos paslaugų asmenims su psichikos negalia metodinis aprašas ir mokymo programa, pagal kurią apmokyta grupė 35 specialistų. 2008 m. Spalio mėn. įstaiga persikėlė į naujas erdvesnes patalpas, adresu Vasaros g. 5, 7 korp., kurios buvo rekonstruotos ir specialiai pritaikytos profesinei psichikos neįgaliųjų reabilitacijai panaudojus Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšas.
Profesinė reabilitacija
Nuo 2009 m. kovo mėn. Įstaigoje pirmą kartą Lietuvoje pradėtos teikti profesinės reabilitacijos paslaugos psichikos neįgaliesiems pagal Įstaigos parengtą metodinį paslaugų aprašą. Ši programa apimanti tiek individualių, tiek grupinių profesinių įgūdžių atkūrimo ir/ar išugdymo užsiėmimų, visumą dalyviams suteikia galimybes gauti profesinio orientavimo, socialinių, bendrųjų darbinių įgūdžių, ligos valdymo gebėjimų atkūrimo ir/ar naujų išugdymo, pagalbos įsidarbinant paslaugas, taip pat mokytis ir įgyti siuvėjo, virėjo, valytojo, vidaus apdailininko, keramikos dirbinių lipdytojo-žiedėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, prekybos salės darbuotojo, plytelių klojėjo, administracijos darbuotojo bei administracijos darbuotojo padėjėjo profesiją. Įstaigos teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos yra prieinamos psichikos neįgaliesiems iš visos Lietuvos.
2009-2011 metais vykdydami įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį su VšĮ Valakupių reabilitacijos centras Įstagos specialistai sukurė, išbandė ir įdiegė Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo psichikos ligomis sergantiems asmenims metodiką. Šiuo metu Įstaigoje yra 3 padaliniai: Administravimo ir ūkio, Psichosocialinės reabilitacijos ir Profesinės reabilitacijos; vykdomos 2 paslaugų programos: Psichosocialinės reabilitacijos programa ir Profesinės reabilitacijos programa.
Inovacijos ir tyrimai
Per visą savo veiklos laikotarpį, Įstaigos specialistų komanda nuolat siekė ir toliau ieško galimybių plėtoti inovatyvias bendruomenines paslaugas sunkių psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims bei jų artimiesiems. Įstaigos specialistų pastangomis yra išvertos į lietuvių kalbą ir išspausdintos kelios knygos bei paruošta metodinė medžiaga, susijusi su psichikos neįgaliųjų psichosocialine reabilitacija (tame tarpe ir profesine reabilitacija) bendruomenėje. Įstaigoje periodiškai atliekami vidiniai tyrimai psichikos sutrikimų turinčių asmenų įdarbinimo srityje, gyvenimo kokybės ir poreikių pokyčių stebėsena.
#
tags: #zmoniu #sutrikusios #psichikos #bendrija