Įvadas
Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologijos pagrindus, įskaitant psichikos sampratą, tyrimo metodus, pagrindines mokslo šakas, mokyklas, jutimus, suvokimą, atmintį, mąstymą ir kitus svarbius aspektus.
Psichologijos samprata ir tikslai
Psichologija siekia aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir žmogaus elgesio ypatybes. Be to, ji siekia tobulinti žmogaus veiklą, žmogaus ir mašinos sąveiką bei nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose.
Psichikos samprata ir struktūra
Psichika - tai gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro psichiniai procesai, būsenos ir savybės.
Psichikos procesai
Tai dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus. Tai apima pažinimo, jausmų ir valios procesus.
Psichinės būsenos
Tai reiškiniai, kurie yra pastovesni nei psichikos procesai. Jie susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį, pavyzdžiui, darbinga nuotaika, depresija ar įkvėpimas kūryboje.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichinės savybės
Tai sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Tai apima charakterį, temperamentą ir sugebėjimus.
Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti psichikos reiškiniai
Psichikos reiškiniai gali būti įsisąmoninti (žmogus suvokia juos) arba neįsisąmoninti (vyksta be žmogaus suvokimo).
Psichologijos tyrimo metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, siekiant geriau suprasti psichikos reiškinius.
Stebėjimas
- Introspekcija: Savo paties vidinio gyvenimo stebėjimas.
- Eksterospekcija: Išorinis, kitų žmonių elgesio stebėjimas.
Eksperimentas
- Natūralusis: Tyrimas vyksta įprastinėje tiriamajam aplinkoje, jam nežinant, kad yra stebimas.
- Laboratorinis: Tyrimas vyksta specialiai įrengtoje laboratorijoje.
- Pokalbis: Naudojamas tiriant žmogaus interesus ir poreikius.
- Anketa: Raštu surenkama informacija.
- Testas: Standartizuotos užduotys, skirtos įvertinti tam tikras psichologines savybes.
Psichologijos mokslo šakos
Psichologija apima įvairias mokslo šakas, kiekviena iš jų nagrinėja skirtingus psichikos aspektus.
- Bendroji psichologija: Tiria bendruosius psichikos reiškimosi dėsnius, įtvirtina svarbiausias psichologines sąvokas, kuria jų sistemą, pagrindžia tyrimo principus ir metodus.
- Raidos psichologija: Tiria individo psichikos raidą viso gyvenimo metu.
- Pedagoginė psichologija: Tiria psichikos reiškinius ir dėsnius, kurie pasireiškia žmogaus mokymosi ir auklėjimo procese.
- Amžiaus tarpsnių psichologija: Tiria žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties, apimdama vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus ir senyvo žmogaus psichikos bei elgesio kitimus ir dėsningumus.
- Diferencinė psichologija: Tiria individų ir jų grupių skirtumus, tų skirtumų priežastis ir padarinius.
- Darbo psichologija: Tiria dirbančio žmogaus psichikos veiklos ypatumus.
- Organizacijų psichologija: Nagrinėja personalo parinkimo, darbuotojų santykių derinimo, žmogaus veiklai optimalios darbo vietos įrengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus.
- Medicinos psichologija: Taiko psichologijos žinias medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.
- Klinikinė psichologija: Tiria žmogaus elgesio sutrikimus, nesugebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas tų problemų prevencijai ir terapijai.
- Socialinė psichologija: Tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant ir sąveikaujant įvairiose neorganizuotose ir organizuotose grupėse.
- Juridinė psichologija: Tiria žmogaus psichikos veiklos dėsningumus ir mechanizmus, kurie reiškiasi teisės reguliuojamų santykių sferoje.
- Specialioji psichologija: Tiria dėl įgimtų ar įgytų nervų arba kūno sistemos trūkumų sutrikusios raidos žmones.
- Karo psichologija: Tiria įvairių karinės veiklos rūšių psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomeninės istorinės sąlygos, karo technikos lygis, kareivio ir karių kolektyvo savybės, karinio rengimo metodai.
Psichologijos mokyklos
Psichologijos istorijoje susiformavo kelios pagrindinės mokyklos, turėjusios didelę įtaką psichologijos mokslo raidai.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Biheviorizmas
Bihevioristai teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Jie teigė, kad psichologija gali tirti tik žmogaus elgesį, o ne jo vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieškojo metodų, tinkamų reguliuoti žmogaus elgesiu. Pradininkas Džonas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skineris teigė, kad žmogaus elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Tačiau ši teorija neapima asmenybės visumos, ignoruodama jausmus, vidinius pergyvenimus, gyvenimo tikslus, vertybes, prasmę, fantazijas, svajones ir sapnus.
Froidizmas (Psichoanalizė)
Froidizmas, kurio pradininkas yra Sigmundas Froidas, žmogaus psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Froidas teigė, kad šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmogaus sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmogaus mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumti“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma, pasireikšdami sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, klinikiniais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius“ žmogaus psichikos sluoksnius.
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija pabrėžia unikalios žmogaus asmenybės svarbą, atvirumą keitimuisi ir saviaktualizacijai. Ji remiasi nuostata, kad žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Nors kiekvienas atstovas sukūrė savo teoriją, bet bendri bruožai yra šie:
- Žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma.
- Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai.
- Žmogus yra atviras pasauliui; žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulyje ir savęs pasaulyje yra pagrindinė psichinė realybė.
- Gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas.
- Žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija.
- Žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas.
- Žmogus yra aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui.
Jutimas
Jutimas - psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Pojūčių rūšys
Pojūčiai skirstomi į:
- Eksteroreceptoriai:
- Kontaktiniai (jutimo, skonio)
- Interoreceptiniai: Receptoriai išsidėstę kūno viduje ir praneša apie vidines būsenas (alkis, troškulys, sotumas).
- Proprioreceptoriai: Pojūčiai (tarpiniai) - apie kūno padėtį ir judėjimą, sausgyslėse ir sanariuose.
Pagal receptorius: regos, klausos, uoslės, lietimo, skonio, temperatūros, vibracijos, pusiausvyros, skausmo.
Pojūčių savybės
- Kokybė: Kuo skiriasi vienas pojūtis nuo kito (aukštis, tembras).
- Intensyvumas: Priklauso nuo dirgiklio veikimo jėgos ir receptoriaus funkcinės būsenos.
- Trukmė
- Inercija: Pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.
Jautrumas ir jo matavimas
Jautrumas - žmogaus ir gyvūnų savybė turėti pojūčių. Kuo daugiau pojūčių, tuo žmogus jautresnis.
- Absoliutus apatinis (žemutinis) pojūčio slenkstis: Minimalus dirgiklio intensyvumas, sukeliantis minimalų pojūtį.
- Absoliutus viršutinis slenkstis: Maksimali dirgiklio jėga, kuri dar sukelia tam tikrą pojūtį.
- Skyrimo slenkstis: Minimalus dirgiklio pakitimas, kuris iššaukia minimalų pojūčio pakitimą.
- Ikislenkstiniai: Nesukelia pojūčio ir charakterizuoja analizatoriaus absoliutų jautrumą.
Adaptacija ir sensibilizacija
- Adaptacija: Jautrumo pakitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo:
- Visiškas jautrumo išnykimas (nereaguoja į aplinką).
- Jautrumo susilpnėjimas.
- Jautrumo padidėjimas - sensibilizacija (iš šviesos į tamsą).
- Sensibilizacija: Jautrumo padidėjimas veikiant vidinėms sąlygoms. Ji gali padidėti dėl bendrų fiziologinių pakitimų organizme.
Suvokimas
Suvokimas - tai psichinis pažinimo procesas, kurio metu žmogus atspindi daiktus ir reiškinius, tiesiogiai veikiančius jutimo organus. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių, visi analizatoriai turi būti aktyvūs.
Suvokimo savybės
- Aperceptiškumas (prieš suvokimą): Patirties įtaka.
- Įprasminimas: Suvokiamus objektus įtraukiame į tam tikrą sistemą - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
- Visybiškumas: Kiekvieno suvokimo pabaigoje gauname visybinį daikto vaizdą, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
- Struktūriškumas: Suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūrinami.
- Konstantiškumas: Būtina savybė, kai suvokimo sąlygos kinta. Kitomis sąlygomis daiktai atrodo taip pat.
Suvokimo rūšys
- Regimasis
- Girdimasis
- Uodžiamasis
- Skonio
- Lietimo (haptinis)
- Teksto suvokimo
- Erdvės suvokimo
- Muzikos suvokimo
Suvokimo iliuzijos, haliucinacijos ir ekstrasensorinis suvokimas
- Suvokimo iliuzija: Iškreiptas suvokimas, atspindėjimas. Reikalingas išorinis dirginimas. Iliuzijų priežastys:
- Fizinis (lazda vandenyje)
- Fiziologinis (tinklainės veikla)
- Psichinis (mylimo žmogaus įvaizdis, vadizmas).
- Haliucinacijos: Suvokimo patologija, kai objektai neveikia jutimo organų ar tų objektų nėra (skonio, regos ir klausos, uoslės, haptilinės, visceralinės, negatyvinės).
- Ekstrasensorinis suvokimas: Viršjutiminis pažinimas.
- Telepatija - kito minčių suvokimas.
- Telestezija - aiškiaregystė.
Suvokimo sutrikimai
Sergant psichinėmis ligomis:
- Akcentuojamas vienas neesminis dalykas.
- Neesminiai dalykai įgyja subjektyviai užkrečiamą reikšmę (rasizmas).
- Įsitikinimas savo svarbumu (sadizmas, žvaigždžių liga).
- Derealizacija - įsitikinimas, kad seka, linki bloga.
- Depersonalizacija - svetimas pats sau.
Atmintis
Atmintis - psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla, nesusidedanti iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų; viskas susiję sudėtingais ryšiais.
Atminties procesai (fazės) ir užmiršimas
- Įsiminimas: Naujos medžiagos įtvirtinimas siejant ją su ankstesne medžiaga. Įsisavinimas turi selektyvinį (atrenkamąjį) pobūdį. Jis priklauso nuo apercepcijos (patirties suvokimo), motyvų, nuostatų, tikslų. Sutrikimai:
- Korsakovo sindromas (neprisimena vakarykščios dienos, bet prisimena įvykius prieš daugelį metų).
- Senatvinė sklerozė.
- Išsaugojimas: Jos metu informacija išlieka paslėptu pavidalu. Kai kada išsaugojimas trunka kelias sekundes, o kartais lieka visam gyvenimui.
- Atgaminimas: Aktualizuojasi anksčiau įgyta patirtis, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota. Būna automatinis atpažinimas ir sunkiai atgaminamas atgaminimo būdas. Atgaminimo rūšys:
- Atpažinimas: Objekto atgaminimas pakartotinio suvokimo metu. Yra įvairaus aiškumo laipsnių: atpažįstame žmogų, bet neprisimename, kada susipažinome.
- Valingas ir nevalingas atgaminimas: Kai žmogaus veiklos turinys nenukreiptas į atgaminimą - nevalingas atgaminimas, o kai žmogus sprendžia užduotį, iš karto medžiagos negali atgaminti ir ieško įvairių būdų, kaip tai padaryti - valingas atgaminimas (prisiminimas).
- Atsiminimas: Tai atgamintų praeities objektų ir įvykių priskyrimas konkrečiam laikui.
- Užmiršimas: Įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties (Ebinhauzo užmiršimo kreivė).
- Atkūrimas: Kai informacija atkuriama nelabai tiksliai. Atkurdami informaciją, rekonstruojame menkiau įsimintus elementus, papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais.
Užmiršimas:
- Dėl interferencijos blogai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ją užgožia pradinė informacija.
Atminties rūšys
Atminties rūšys skirstomos pagal:
- Įsimenamos medžiagos turinį: Vaizdinė, žodinė-loginė, emocinė, motorinė (judesių).
- Tikslus: Valinga atmintis, nevalinga (atmaina - reminiscencija - staiga nevalingai iškyla).
- Kiek laiko išsaugoma įsisavinta medžiaga: Trumpalaikė (operatyvinė), ilgalaikė.
- Įsimenamos medžiagos pobūdį: Prasminė (ieškoma tam tikrų ryšių), mechaninė.
- Įsimenamos medžiagos sudėtingumą: Provaizdžiai, aidėtinai vaizdai (išsaugomi ilgą laiką be pakitimų), atminties vaizdiniai (sudėtingesni už aidėtinus, nes yra polimodaliniai, jungia savyje regos, klausos, uodimo elementus).
Užmiršimas - mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.
Atminties sutrikimai
- Hipoamnezija: Atminties susilpnėjimas.
- Amnezija: Visiškas atminties išnykimas.
- Afektogradinė (po streso).
- Isterinė (nenori, negali).
- Intoksikacinė-trauminė.
Mąstymas
Mąstymas - tai socialiai sąlygotas, susijęs su kalba psichinis procesas, kurio metu simbolių ir ženklų pagalba žmogus pertvarko perimamas žinias, surasdamas nauja, esminga.
Mąstymo rūšys
- Veiksminis mąstymas: Daiktų savybes pažįstame atliekant praktinius veiksmus. Čia situaciją pertvarkome judesių pagalba (motorinė).
- Vaizdinis mąstymas: Daiktų, reiškinių ryšiai randami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius.
- Sąvokinis mąstymas: Objektai ir reiškiniai pažįstami pertvarkant sąvokas.
ARBA
- Teorinis: Dėsnių, taisyklių pažinimas.
- Praktinis: Dažniausiai vykdomas trūkstant laiko. Tai plano, projekto sudarymas.
- Intuityvus: Remiasi intuicija - nuspėjame tam tikro dalyko esmę. Remiasi tam tikra patirtimi.
- Analitinis: Užima ilgesnį laiką nei praktinis, aiškūs mąstymo etapai, logika, o rezultatas tas pats.
- Realistinis: Nukreiptas į išorinį pasaulį, reguliuojamas logikos dėsnių.
Mąstymo tipai
Tam tikra mąstymo forma, būdinga tam tikram individui. Priklauso nuo to, kaip asmenyje yra susijusios mąstymo rūšys.
Mąstymo operacijos
Sąvokos formuojamos ir keičiamos atliekant mąstymo operacijas.
Dvi bendriausios:
- Analizė: Objekto skaidymas į dalis.
- Sintezė: Dalių jungimas į visumą.
Jos būtinos bet kokiai mąstymo veiklai, yra tarpusavyje glaudžiai susiję, stebimas jų ryšys konkrečiame procese, palyginime. Lyginant nustatomas objekto panašumas arba skirtumas. Lyginami tik panašūs objektai (kriaušės-obuoliai).
- Skyrimas: Mąstymo operacija, padedanti surasti esminį objektų skirtumą.
- Abstrahavimas: Išskyrimas mintimis reikšmingo objekto požymio arba savybės. Kuo labiau abstrahuojame, tuo mąstymas gilesnis.
- Apibendrinimas: Mintimis daiktų ir reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę. Išskiriama kažko bendro (paukščiai). Bet koks apibendrinimas prasideda palyginimu.
Mąstymo uždavinių sprendimas
Būtinumas mąstyti atsiranda tada, kai žmogui seni būdai ir priemonės yra nebeveiksmingi. Tada būna probleminė situacija. Probleminė situacija - mąstymo uždavinys.
Sprendimo dalys:
- Problemos iškėlimas: „Kas yra“. Svarbu teisingai iškelti problemą, suvokti tolesnę mąstymo kryptį.
- Sprendimo ieškojimas:
- Mėginimo ir klaidų metodas.
- Algoritminis metodas - mėginimų nereikia, vadovaujamasi iš anksto sudaryta schema-algoritmu. Dažnai būna teisingas (el. skaičiavimo mašina).
- Euristinis - šis būdas dažnai neteisingas. Dažniausiai pasirenkamas optimaliausiai atrodantis metodas. Jei jis pasirodo neteisingas, grįžtama prie kito.
- Sprendimo sudarymas:
- Hipotenzė - moksliškai pagrįstas uždavinio sprendimo modelis (mėnulis - žemės palydovas). Patvirtintos hipotezės tampa mokslinėmis tiesomis.
- Įžvelgimas (insaitas). Po ilgų apmąstymų atsiranda sprendimas - lyg nušvinta galvoje. Atsipalaidavus ateina pats.
- Sprendimo patikrinimas: Geriausia patikrinti naujų uždavinių sprendime.
Mąstymo patologija
Sutrinka sugebėjimas apibendrinti, abstrahuotis. Sumažėja apibendrinimo lygis, fiksuojami tik konkretūs, akivaizdūs ryšiai. Žmogus negali pakilti nuo…
tags: #psichologijos #pagrindai #egzaminas