Įvadas
Žodis "motyvas" psichologijoje turi gilią ir daugialypę reikšmę. Jis apibrėžia mūsų poelgius, pasirinkimus ir net įvaizdį, kurį kuriame. Šiame straipsnyje išnagrinėsime motyvo sampratą, jo ryšį su motyvacija, įtaką elgesiui, atminčiai ir įvaizdžio formavimui. Taip pat aptarsime įvairias motyvacijos teorijas ir jų pritaikymą praktikoje.
Motyvo ir motyvacijos apibrėžimai
Motyvacija - tai savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Motyvas - tai skatinamoji priežastis, veiksnys, vidinis veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą. Kitaip tariant, motyvacija - tai procesas, kurio metu yra sužadinamas ir palaikomas elgesys, tenkinantis vieną ar kitą poreikį.
Psichologijos žodynas nurodo, jog motyvai tai - veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: tai gali būti tiek individo aktyvumą skatinantys tiek jo elgesio kryptį nustatantys aplinkos arba vidiniai veiksniai. Individo elgesiui gali daryti įtakos tiek materialistiniai tiek idealistiniai tikslai, kuriuos jis pats suvokia.
Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų, nei nesuinteresuoti. Motyvacija apima veiksmus, kurie sužadina elgesį, norint pasiekti tikslą. Darbo motyvacija turi tiesioginį poveikį organizacijos veiklos rezultatams. Atlyginimas - svarbus motyvatorius. Tačiau pagerėjus žmonių gyvenimo sąlygoms, vien tik atlyginimo pinigais neužtenka. Norėdami nuspręsti, kaip ir kokiomis proporcijomis reikia atlyginti, sužadinti motyvaciją, vadovai pirmiausia turi nustatyti darbuotojų motyvus.
Motyvavimo sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio „movere“ (judėti, versti). Motyvavimas - suprantamas kaip judėjimo, veiklos priežastis, kuri skatina mus veikti, daryti. Motyvai gali būti konkretūs ir sąmoningi, tačiau dažnai jie būna nesąmoningi. Dažnai mes žinome išorines bendradarbio veiklos priežastis (geras uždarbis, pripažinimas, geri santykiai su kolegomis, pasitenkinimas darbu). Motyvai retai pasireiškia tiesiogiai. Tik iš parodyto aktyvumo, elgsenos galima spręsti apie darbuotojo motyvus, poreikius, interesus ir lūkesčius. Dažnai veikia ne vienas, bet visas motyvų paketas. Tam tikroje situacijoje veikiantys motyvai vadinami aktyviaisiais motyvais. Jie yra dominuojantys, lemiantys konkrečią veiklą. Greta aktyvių motyvų būna ir įpročio motyvų. Jie yra bendri ir tik stiprina žmogaus nusistatymą, formuoja pagrindinę elgsenos kryptį. Todėl jie dažnai vadinami požiūriu (įsitikinimu, interesu, neigimu). Tarp abiejų motyvų grupių vyksta kaita, poveikis, dažnai konkurencinė kova.
Taip pat skaitykite: Autizmas: rašybos gidas
Motyvacijos teorijos
Ir motyvacijos teorijos, ir motyvavimo praktika labiausiai domisi sąmoningu žmogaus elgesiu. Motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines kryptis, priklausomai nuo to, kuo jos grindžiamos - žmonių poreikiais ar jų elgsena. Turinio motyvacijos teorijos į pirmą vietą iškėlė žmogiškojo veiksnio reikšmę. Teorijos tvirtina, kad kai kuriuos svarbius asmeninius poreikius ilgainiui žmonės patenkina, o apie savo pasitenkinimo laipsnį sprendžia sąmoningai palyginę aplinkybes su poreikiais. Poreikių teorijos grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Proceso teorijos pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų lūkesčiai bei savo elgesio pasekmių suvokimas. Viena garsiausių turinio (poreikių) teorijų - A. Maslow poreikių hierarchijos teorija.
Deci ir Ryan išskiria:
- Išorinę motyvaciją - tai motyvacija paremta išoriniais paskatinimais arba bausmėmis. Tokios motyvacijos pavyzdys būtų studentas arba moksleivis, kuris mokosi vien dėl pažymio.
- Vidinę motyvaciją - tai noras atlikti veiksmą dėl jo paties, dėl to, kad žmogus nori jį atlikti pats iš vidaus. Yra manoma, kad vidinė motyvacija yra stipresė ir ilgiau trunkanti.
Be to literatūroje išskiriamas pervertinimo efektas (overjustification effect). Šį efektą galime stebėti tada, kai iš vidaus motyvuotas elgesys ilgainiui yra paskatinamas išoriškai. To pasekoje, motyvacija iš vidinės pasikeičia į įšorinę.
A. Maslow poreikių hierarchijos teorija
A. Maslow darbai padarė didžiulę įtaką, sprendžiant darbo žmogaus motyvavimo problemą. A. Maslow sukurtos teorijos svarbą rodo ir D.Wran atsiliepimas: „Išsprendęs darbininkų mentalinės sveikatos gerinimo problemą, tobulinant organizacinę praktiką, A. Maslow poreikių hierarchijos teorija buvo plačiai pripažinta, ypač ją palaikė vadovai praktikai. Šia teorija rėmėsi daugelis vėlesnių teorijų kūrėjų, ji buvo pakeista, patobulinta, tačiau ir iki mūsų laikų ji išliko populiari.
A. Maslow darė prielaidą, kad aukštesniojo lygio poreikiai yra patenkinami vidujai, o žemesnio lygio poreikiai daugiausia patenkinami išoriškai. Kai patenkinami žemesnieji poreikiai, tampa efektyvūs esantys aukščiau, kurie ir keičia motyvaciją. Pirminiai poreikiai savo prigimtimi yra fiziologiniai ir paprastai būna įgimti. Antriniai poreikiai savo prigimtimi yra psichologiniai. Jie vystosi tobulėjant žmogaus asmenybei, kaupiantis jo gyvenimo patirčiai. Jie yra žymiai įvairesni, nei pirminiai. Antrinius poreikius galima apibūdinti šiais požymiais. Pagal A. Maslow, dominuojantys organizmo ir jo elgesio poreikiai yra tik nepatenkinti poreikiai. Žmonės stimuliuojami noro patenkinti savo nepatenkintus poreikius.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos veiksniai ugdymo procese
A. Maslow skiria šiuos poreikių lygius:
- Fiziologiniai poreikiai: alkis, troškulys, būsto, oro, sekso ir kiti kūno poreikiai. Šie poreikiai yra universalūs, tačiau konkretiems asmenims gali skirtis savo intensyvumu.
- Saugumo poreikiai: saugios darbo sąlygos, papildomos lengvatos ir kt. Tai noras veikti nepavojingoje aplinkoje, turėti pastovų darbą, santaupų, būti ramiam dėl ateities. Žmonės paprastai nori būti užtikrinti, kad jų ir jų artimųjų egzistencijos poreikių patenkinimas bus užtikrintas ne tik šiandien, bet ir ateityje. Iš esmės visiems žmonėms būdingi kokie nors užsitikrinimo poreikiai.
- Socialiniai poreikiai - tai geri santykiai su kolegomis, vadovais; priklausymas grupei - šeimai, giminei ir pan. Žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. Tai prisirišimas prie ko nors, priklausymo jausmas, pripažinimas ir draugystė.
- Pagarbos ir savigarbos poreikiai (papildomų įsipareigojimų priėmimas, savo statuso įtvirtinimas). Žmogui pačiam reikia jausti, kad jis yra vertingas, taip pat žinoti, kad ir kiti mano jį esant vertingą (statuso poreikis).
- Saviraiškos poreikiai - tai siekimas tapti tuo, kuo žmogus pajėgus tapti; tai tobulėjimas, savojo potencialo siekimas, savęs patenkinimas. Tai pastangos aktualizuoti, atskleisti ir aktyviai panaudoti savo potencines galimybes. Žmogus pradeda siekti išreikšti save.
Taigi, žmogaus elgsenos motyvacija per poreikius yra begalinė. D. Hellriegel, R. W. Woodman skiria šiuos pagrindinius A. Maslow teorijos teiginius:
- žmonės visada siekia patenkinti kokį nors poreikį.
- žmonių poreikiai išsidėsto hierarchine tvarka.
- žmonės kyla hierarchiniais laipteliais, patenkindami poreikius nuo žemiausio iki aukščiausio.
- kai poreikis patenkintas, jis nustoja būti motyvatoriumi.
H. Murray socialinių poreikių teorija
H. Murray tyrė asmenybę ir jos motyvaciją. Asmenybę apibrėžti labai sunku, nes ji nuolat kinta. Asmenybė - tai jos istorija. Asmenybę reikia traktuoti pagal stabilius jos elgesio elementus lanksčiose situacijose. Asmenybė - jėga, kuri valdo individą.
H. Murray skyrė didelį dėmesį gabumams ir pasiekimams. Superego - kultūros derinys. Visuomenės moralės normos.
Asmenybės funkcionavimas. Poreikiai - ko žmogui reikia. Tai sukelia įtampą, išreiškia žmogaus atvirumą. Svarbiausia atskleisti žmogaus kryptingumą, ko siekia, kur eina, kokie tikslai. Dėl poreikių kyla įtampa.
Taip pat skaitykite: Motyvas psichologijoje
H. Murray išskyrė šiuos poreikius:
- Pažeminimo poreikis - troškimas priklausyti nuo kitų, nesipriešinti išorinėms jėgoms. Bausmių, skausmo nevengti.
- Pasekimo poreikis - troškimas priklausyti nuo kitų, noras viską daryti geraširdiškai, būti pripažintu.
- Prisijungimo poreikis - bendrauti, palaikyti nuolatinius kontaktus su artimaisiais.
- Agresijos poreikis - užgauti, keršyti, kaltinti kitus.
- Autonomijos poreikis - išsivaduoti nuo įvairių apribojimų. Būti nepriklausomam, veikti pagal savo įsitikinimus.
- Pasipriešinimo poreikis - kovoje valdyti situaciją. Poreikis nugalėti baimę, silpnumą. Užsitarnautą gėdą atitaisyti veiksmais.
- Gynybos poreikis - gintis nuo kritikos, kaltinimų, užpuolimų. Slėpti savo klaidas, nesėkmes.
- Pagarbos poreikis - gerbti kitus, laikytis papročių, pripažinti taisykles, lyderius. Gerbti aukštesnes pareigas.
- Dominavimo poreikis - kontroliuoti aplinką, įtikinėti, drausti, vadovauti, būti lyderiu.
- Pasirodymo poreikis - noras pasirodyti, daryti įspūdį. Būti dėmesio centre.
- Žalos vengimo poreikis - ruoštis iš anksto vengti žalos.
- Gėdos vengimo poreikis - vengti pažeminimo, situacijų, kur asmenybė gali būti išjuokta, pažeminta. Poreikis susilaikyti nuo veiksmų, norint išvengti nesėkmės.
- Pagalbos poreikis - poreikis padėti kitam, padrąsinti, būti maloniu kitiems, padėti vargstantiems, nelaimingiems.
- Tvarkos poveikis - poveikis tvarkyti, siekti tikslumo, organizuotumo.
H. Murray pabrėžia žmogaus unikalumą ir laiko jį savaime suprantamu dalyku. Poreikių tyrimas yra eksperimentinis gamtos mokslas.
Motyvacijos įtaka atminčiai
Motyvacija, veikdama visą žmogaus elgesį, taip pat gali daryti įtaką ir žmogaus atminčiai. Atmintis - tai procesas, kurio metu žmonės ar kiti gyvūnai užkoduoja, išlaiko ir atkuria informaciją. Atmintis - tai žmogaus patirties išlaikymas ir atkūrimas, vykstantis jo prote.
Atminties procesai:
- Įsiminimas arba kodavimas. Tai procesas, kurio metu informacija yra parengiama saugojimui.
- Seklus.
- Gilus. Tai informacijos susteminimas ir integravimas į jau turimas žinias. Tai kodavimas pagal prasmę.
- Saugojimas. Kai informacija užkoduojama, ji yra saugoma tam tikrą laiko periodą. Saugojimas yra automatinis procesas, tačiau jis nėra amžinas.
- Atsiminimas - atkūrimas to, kas įsiminta. Yra keli atsiminimo būdai.
Buvo atlikta tyrimų, įrodančių, jog motyvacija visgi daro įtaką atminčiai.
- Pirmosios grupės tyrimai stengėsi parodyti, kad motyvacija gali pagerinti atmintį. Šios grupės tyrimai parodė, kad atsiminimas yra susijęs su sužadinimo lygiu, nusistatymais, hipnotine būsena, užduoties atlikimo lygiu ir be abejo stimulo atsiminimo paskatinamąja verte.
- Antrosios grupės tyrimai stengėsi parodyti motyvacijos atminties slopinamąjį efektą.
Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad žmonės, kurie yra motyvuoti mokytis, pasiekia daug geresnių rezultatų. Kad paaiškintumėm motyvaciją, lemiančią mokymosi rezultatus, galime pasitelkti įvairių motyvacijų teorijų pozicijas.
Mechanizmai, paaiškinantys motyvacijos įtaką atminčiai:
- Tikslingo aktyvavimo mechanizmas. Kadangi įvairi informacija yra ne vienodai aktyvuojanti, tai galime daryti išvadą, kad informacija, susieta su motyvacija, yra greičiau pasiekiama lyginant su neutralia.
- Strategijų pasirinkimo mechanizmas. Teigiama, kad motyvacija daro įtaką informacijos užkodavimui ir jos atkūrimui. Tai reiškia, kad motyvuoti žmonės gali pasirinkti sudėtingesnį bet efektyvesnį kodavimo būdą.
- Vidinio konflikto mechanizmas. Jis paaiškina, kodėl motyvacija gali tam tikrais atvejais neveikti atminties. Esmė yra ta, kad daugelis skatinamųjų faktorių skatina didesnes pastangas, bet taip pat ir ir blaško individą, nukreipdami jo dėmesį į daugybę kitų dalykų.
Motyvai ir įvaizdžio formavimas
Sulaukę trylikos ar keturiolikos metų, mes pirmą kartą susiduriame su savojo įvaizdžio paieškų problema. Turiu omenyje ne tik sijono ilgį, kelnių modelį ar šukuoseną, bet ir elgesio manieras - tas formas, kuriomis parodome save mus supantiems žmonėms. Jaunystės ieškojimai paremti bandymų ir klaidų metodu. Šis kelias, žinoma, nelengvas, bet sulaukus dvidešimties-dvidešimt penkerių metų duoda rezultatų, nes šiame amžiuje susiformuoja emocinės, psichologinės ir fizinės asmens savybės. Tačiau įvaizdis tuo metu dar nėra iki galo sukurtas. Dažnai aplinkybės susiklosto taip, kad žmogui tenka jį keisti. Šiuo atveju bandymų ir klaidų metodas neįmanomas: suaugusiųjų pasaulyje klaidos kaina gali būti pernelyg didelė.
Nedera pamiršti, kad stilingas įvaizdis - tai ne tik kostiumo elementų harmonija ir jo pritaikymas išorei, tai ir socialinis bei psichologinis statusas. To neįvertinęs žmogus niekada neatrodys stilingai, nesijaus komfortabiliai. Kalbant apie stilistus, tai jie panašūs į gydytoją, nustatantį diagnozę pacientui ir jo gydymą. Net pagrindinis darbo principas tas pats: „Nepakenk“.
Psichologinis motyvas - tai mūsų poelgių, taip pat ir įvaizdžio pasirinkimo pagrindas. Tai paskata, verčianti žmogų veikti, kitaip tariant, šis motyvas yra atsakymas į klausimą: „Kodėl, kokiu tikslu?“ Motyvas - tik paskata, nusakanti veiksmų tikslingumo pobūdį, todėl nereikia jo painioti su stimulu. Stimulas - tai išorinės aplinkybės, verčiančios mus judėti kuria nors kryptimi, bet kaip mes elgsimės tomis aplinkybėmis, priklauso nuo motyvų, kuriais vadovaujamės.
Jei susimąstytume, kokie motyvai mus skatina rinktis savąjį stilių, aprangą ir elgesį, tai galėtų pasirodyti, jog jų šimtai. Vis dėlto, visas priežastis, skatinančias žmogų pasirinkti savąjį įvaizdį, galima suskirstyti į keturias grupes.
Funkcionalumas ir praktiškumas
Šios grupės motyvai patys paprasčiausi, jie tiesiog akivaizdūs. Juos galima apibūdinti vienu žodžiu - funkcija. Renkantis įvaizdį, grupės atstovams svarbu patogumas, fizinis komfortas, saugumas ir ekonominiai kriterijai. Šiuos motyvus mums diktuoja gamta, nes jų pagrindas - saugumo instinktas.
Pagrindiniais įvaizdžio pasirinkimo kriterijais tuomet žmogui tampa patogumas, komfortas, pigumas. Kaip tokiu atveju atrodys moteris? Ji rinksis nesitepantį pilką megztinį, žemakulnius batus, patogius džinsus, o plaukus suriš į uodegą, kad nereikėtų galvoti apie šukuoseną. Pirmenybę ji atiduos namų šeimininkės įvaizdžiui. Funkcionalumą ne visada galima paaiškinti esamomis finansinėmis problemomis. Dažnai jį renkasi moterys, paskendusios buityje, auginančios vaikus… Vyrams funkciniai motyvai dar aktualesni, mat šiai lyčiai būdinga koncentruotis į vieną idėją nekreipiant dėmesio į aplinką. Jeigu vyras paskendęs kūryboje ar versle, tai kurdamas įvaizdį pirmenybę jis atiduos patogumui ir praktiškumui.
Socialinis statusas
Antroji motyvų grupė - socialinis ženklas. Čia lengva orientuotis, nes jie nesusieti su mūsų vidiniu pasauliu, su mūsų nuostatomis, baimėmis ir kompleksais. Remiantis šiais motyvais kuriamas įvaizdis suvokiant, jog asmuo nori pateikti informaciją apie savo socialinę padėtį (tikrąją ar tariamą).
Šiandien, norėdamas sukurti teigiamą įspūdį savo kolegoms, potencialiems partneriams ar klientams, jis privalo demonstruoti kitus signalus: „Aš europinio lygio verslininkas, man sekasi, mano verslas legalus, su manimi galima bendradarbiauti.“ Žmonėms, kurie kuria įvaizdį naudodami socialinius ženklus, dažnai reikalinga profesionali stilisto pagalba. Dažniausiai tai būna vyrai.
Nereikia manyti, kad socialiniai motyvai tinka tik verslininkams, politikams, diplomatams, o laisviesiems menininkams nėra taisyklių. Kūrėjas, norėdamas daugiau pasiekti tam tikroje srityje, privalo panaudoti savo įvaizdį, kad būtų siunčiami teisingi signalai. Tai ypač svarbu karjeros pradžioje.
Suniveliuoti socialiniai motyvai - tai „statutinė“ motyvacija. Kalbu apie žmones, kurie kurdami savo įvaizdį vadovaujasi vien tik klano statutu ir logotipo prestižu. Būna ir stilistų, manančių, jog priklausomybė nuo statuto - vienintelis stilingo jų klientų įvaizdžio kriterijus.
Grožis ir patrauklumas
Trečiajai grupei priklauso motyvai, kuriuos vienija žodis „grožis“. Kiekvienas iš mūsų stengiasi būti gražus, kadangi norime patikti. Tačiau, noras patikti sau - ne tikslas, o tik priemonė patikti kažkam kitam. Būkime sąžiningi: būti gražiam - reiškia daryti įspūdį kitai lyčiai. Ir šie motyvai pagrįsti instinktu, be abejo, seksualiniu.
Trečiosios grupės motyvai atspindi mūsų norą atrodyti gražiau, kitaip tariant, seksualiai patraukliau priešingos lyties atstovams. Šie motyvai yra labiausiai paplitę. Dauguma žmonių renkasi savo įvaizdį būtent pagal šiuos kriterijus. Jie nėra patys sudėtingiausi stilistų objektai. Norėdami pasiekti gerų rezultatų, mes privalome puikiai orientuotis šiuolaikiniuose grožio etalonuose, tobulai mokėti koreguoti savo išvaizdą pasitelkdami aprangą, šukuoseną, makiažą.
Individualumas ir saviraiška
Žmogus trokšta komforto ir patogumų, jis stengiasi pabrėžti savo socialinę padėtį ir patikti priešingai lyčiai, tačiau jam norisi būti savimi. Tai reiškia, kad ketvirtosios grupės motyvai atskleidžia sąmoningą ar nesąmoningą asmenybės siekį parodyti savo individualumą. Dažniausiai tai reiškia, kad bus laužomos antros ir trečios grupių taisyklės. Juk stilingumas - tai visada nedidelis nusižengimas grožiui ir protokolui.
Būtent individualumas suteikia žmogui galimybę sukurti tikrai stilingą įvaizdį, bet ir čia būna kraštutinumų. Prie jų priartėjama tada, kai žmogus tiesiog veržte veržiasi išsiskirti iš minios.
tags: #zodis #motyvas #psichologija