Mokėti tinkamai klausytis - tai menas, kurį vertina kiekvienas, norintis būti išgirstas ir suprastas. Šiame straipsnyje gilinamės į aktyvaus klausymosi psichologiją, jo lygius, svarbą ir metodus, padedančius tapti geresniu pašnekovu.
Kas Yra Klausymas?
Klausymasis nėra tik garsų girdėjimas. Tai procesas, apimantis dėmesio sutelkimą, supratimą, interpretavimą ir reagavimą į kito žmogaus žinutę. Tačiau kito žmogaus klausymas gali būti keleto lygmenų. Aptarkime skirtingus klausymosi lygius.
Klausymosi Lygmenys
- Fizinis buvimas, bet psichologinis nebuvimas: Žmogus fiziškai yra šalia, bet jo mintys nukreiptos kitur. Pavyzdžiui, kolega ar šeimos narys, dirbantis kompiuteriu ar skaitantis telefone, teigia, kad klauso, tačiau iš tiesų negali skirti dėmesio abiem dalykams vienu metu.
- Laukimas savo eilės: Žmogus atrodo dėmesingas, bet iš tikrųjų laukia pauzės, kad galėtų išsakyti savo nuomonę. Jis negalvoja apie tai, ką jūs kalbate, bet apie tai, ką pats nori pasakyti.
- Patirties filtras: Žmogus klausosi, bet viską "persijoja" per savo patirtį. Jis pergalvoja, kaip yra jo gyvenime, ką pats darytų tokioje situacijoje, kokią turi patirtį, kokios būtų jo mintys šiuo klausimu.
- Aktyvus klausymasis: Žmogus visą dėmesį kreipia į jus, jaučiatės saugūs ir norite vystyti mintį. Klausimai padeda plėtoti mintį, o ne nukreipia ją į šalį. Jaučiatės, kad žmogus kartu su jumis keliauja per jūsų pasakojamą "filmą".
Aktyvus klausymasis - tai procesas, kurio metu įsitraukiate į kito žmogaus pasakojimą, bandote jį suprasti ir įsijausti. Net jei pašnekovas mažai ką pasako, po pokalbio jaučiatės tarsi turėjęs gerą pokalbį.
Aktyvaus Klausymosi Svarba
Aktyvus klausymasis yra esminis efektyvaus bendravimo elementas. Tai padeda išvengti nesusipratimų, klaidų ir problemų, kurios gali būti pavojingos ar net lemtingos. Nemokėjimas klausyti yra viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių.
Aktyvus Klausymasis Bendravime su Vaikais
Viena pagrindinių klaidų, kurią daro suaugusieji bendraudami su vaikais, yra negebėjimas išklausyti vaiko pasakojimo iki galo. Tokiu atveju vaikai, dar net nebaigę savo pasakojimo, iš tėvų lūpų išgirsta neteisingus apibendrinimus ar išvadas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
E. Mažukaitienė atkreipia dėmesį, kad tada, kai vaikas yra liūdnas, piktas, pavargęs, bijo ar susiduria su kokia nors problema, labai svarbu parodyti, kad tėvai jį girdi ir juo domisi. Aktyvaus klausymosi technikos padeda tai atskleisti.
Kaip Tinkamai Išklausyti Vaiką?
- Sutelkti dėmesį: Sutelkite visą dėmesį į pokalbį ir nutraukite visas kitas veiklas. Taip patvirtinsite vaikui, kad jums nuoširdžiai rūpi, ką jis nori pasakyti.
- Akių kontaktas: Kalbėdamiesi su vaiku, žiūrėkite vienas į kitą, akis išlaikykite viename lygyje. Susidomėjimą vaiku bus sunku perteikti, jei su vaiku kalbėsite būdami kitame kambaryje arba atsukę į jį nugarą.
- Įsiklausykite į jausmus: Tėvams svarbu suprasti, kad vaiko problemos kyla dėl neigiamų jausmų išgyvenimo. Tad aktyvaus klausymo tikslas - padėti vaikui suprasti jo jausmus ir parodyti, kad jūs priimate jį su šiais išgyvenimais.
- Pakartokite jausmus: Pokalbio metu pakartokite, kaip supratote vaiko jausmus. Tuomet vaikas patvirtins, ar jį supratote teisingai, o jei ne - turės galimybę patikslinti savo istoriją.
- Išlaikykite pauzę: Jei vaikas blogai nusiteikęs, svarbu išlaikyti pauzę, matomus vaiko jausmus pabandyti perteikti lėtai, neskubant. Leiskite vaikui pagalvoti apie tai, ką jūs pasakėte, ir įsidrąsinti atsakyti.
- Parodykite susidomėjimą: Klausydami vaiko, savo susidomėjimą jo pasakojimu galite patvirtinti trumpais pritariamaisiais žodeliais: „taip“, „aha“, „hm“, „oho“, „matai“ ir pan.
Aktyvaus Klausymosi Nauda Vaikams
Aktyvaus klausymosi nauda didžiulė, nes po tokio pokalbio vaiko neigiamos emocijos susilpnėja arba visiškai pranyksta. Kai vaikai jaučiasi išgirsti, jie pradeda pasakoti apie save vis daugiau. Tėvai aktyviai klausydamiesi vaikų padeda jiems susivokti savo jausmuose ir mintyse. Ilgainiui vaikai vis dažniau patys pradeda spręsti savo problemas.
Be to, taikydami aktyvaus klausymosi technikas ir patys tėvai tampa jautresni savo vaikui ir lengviau priima neigiamus vaiko išgyvenimus. Tėvai pasidaro kantresni, rečiau susierzina dėl netinkamo vaikų elgesio, nes supranta, kokie neigiami vaiko išgyvenimai už to slepiasi.
Klausymosi Stiliai
Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. Jame atsispindi mūsų asmenybė, charakteris, interesai, statusas, lytis, amžius. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas, kitaip - namų aplinkoje.
Netinkami Klausymosi Stiliai
- Klausytojas-simuliantas: Vaidina dėmesingą, nors mintys klajoja kažkur toli.
- Sėlinantis klausytojas: Paslapčia renka tą informaciją, kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui.
- Kategoriškas klausytojas: „Tai - gerai; tai - blogai“.
- Klausytojas-aidas: Linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį.
- Klausytojas-veidrodis: Pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę, kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista.
- Svarstantis klausytojas: Skuba daryti išvadas, spėlioja būsimus įvykius, klausinėja.
- Užjaučiantis klausytojas: „Tu visai teisus“, „Aš tave užjaučiu“.
- Emocingas klausytojas: Linkęs aikčioti („oi“, „ech“, „oho“), juoktis ir pan.
- Analizuojantis klausytojas: Viską vertina racionaliai, dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį, pasireiškiančias emocijas.
- Neadekvatus klausytojas: Uždavinėja klausimus, nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai.
- Grubus klausytojas: Nesiskaito su žodžiais: „visa tai - niekniekiai“, „nesąmonė“ ir pan.
Kaip Reikia Klausyti?
Girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. Girdėjimas - tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Efektyvaus Klausymosi Komponentai
- Girdėjimas: Nuolatinė dėmesio koncentracija, ausimis „gaudant“ įvairius garsus.
- Supratimas: Įsisąmoninimas, kad pranešimas buvo pasiųstas.
- Atsiminimas: Gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą.
- Interpretavimas: Gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau, negu buvo pasakyta.
- Įvertinimas: Ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas sprendimas ar susiklostanti nuomonė.
- Reagavimas: Tai savo dėmesingumo, susikaupimo parodymas siuntėjui.
Aktyvaus Klausymosi Formos
Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas.
Nereflektyvus Klausymas
Nereflektyviai klausydamiesi, mes nesikišame į pašnekovo kalbą, tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?“, „Oho!“, „Suprantu“, „Įdomu!“, „Gal galite smulkiau?“ ir pan.).
Nereflektyvus klausymas tinkamas:
- Jei klausytojas yra aukštesnio statuso, negu kalbantysis.
- Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs, liūdnas ir pan.).
- Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu.
- Kai nori išsikalbėti, aptarti opius asmeninius dalykus.
- Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis, kai jis mikčioja.
Reflektyvus Klausymas
Reflektyviai klausydamiesi, mes parodome, kad domimės savo pašnekovu, t. y.:
- Perfrazuojame jo sakomas mintis, koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami, kad supratome esmę: „Kaip aš supratau, problema yra… (nusakome ją savais žodžiais).
- Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo, kad tave gydė neteisingai?“; „Man pasirodė, kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu, tu tiesiog „atsijungi“; „Aš jaučiu, kad tu norėtum šio darbo, bet nežinai, kaip jį gauti“.
Kas Pagerina Klausymąsi?
Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai, su kitais persimetame mandagumo frazėmis, tretiems - nenorim pasakyti nė žodžio. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, su kuriuo norėtųsi pasikalbėti?
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
- Tiesumas, melo nebuvimas: Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai, neegoistiškai, natūraliai, be vaidybos.
- Akceptacija: Bendraujama be išankstinių sąlygų, kalbantysis priimamas toks, koks yra: jis nesmerkiamas, nebaramas, jam jaučiama pagarba.
- Empatiškumas: Klausytojas jaučia, ką kalbantysis išgyvena emociškai. Empatija prasideda ten, kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti, kaip mes patys jaustumėmės, patekę į kito žmogaus padėtį.
Nesiklausymo Priežastys
Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. Prie blogų klausytojų reikėtų skirti tokius:
- Kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus.
- Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja.
- Kurie nesiklauso todėl, kad tiesiog nemoka klausyti.
- Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu, kuri trukdo susikaupti, kelia norą replikuoti.
- Kurie linkę viską vertinti.
Išorinės Nesiklausymo Priežastys
- Pašnekovas kalba per tyliai.
- Netinkama patalpos temperatūra, kambario apstatymas, sienų spalva ir pan.
- Klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos, ypač tada, kai kalbama lėtai ir neįdomiai.
tags: #psichologija #aktyvus #klausymas