Autizmas - tai kompleksinis neurologinės ir psichikos raidos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiais sunkumais, apimančiais socialinę sąveiką, komunikaciją, elgesį ir pažinimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip suprasti ir priimti autizmą, aptarsime diagnostikos ypatumus, galimus gydymo būdus ir tai, kaip visuomenė gali prisidėti prie autistiškų asmenų integracijos.
Autizmas: Kas Tai Yra?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Svarbu pabrėžti, kad nėra dviejų identiškų autistiškų žmonių - kiekvienas asmuo turi unikalų simptomų rinkinį. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinės ir psichikos raidos sutrikimas, pasireiškiantis fiziniais, pažinimo (mąstymo, suvokimo), emocijų, socialinių įgūdžių ir kalbinio bei nekalbinio bendravimo trūkumais. Vienodų autizmo spektro sutrikimo simptomų derinio ar profilio nėra.
Žodis autizmas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio "pats", pažodžiui jis reiškia "užsidaręs savyje".
Autizmo Istorija
Nors autizmas yra santykinai nauja diagnozė, pats sutrikimas egzistuoja jau labai seniai. Įvairių kultūrų padavimuose, liaudies pasakose apibūdinami žmonės, turintys autizmo bruožų - naivūs, keistoki, kvailai besielgiantys, stebėtinai stokojantys nuovokos ir intuityvaus pajautimo įvairiose situacijose.
Terminą autizmas pirmasis pavartojo šveicarų psichiatras Eugenijus Bleuleris 1911 m. Jis apibūdino autizmą kaip schizofrenija sergančių asmenų pasinėrimą į savo vidinį pasaulį. 1943 m. Leo Kanneris aprašė 11 vaikų, turinčių šį sutrikimą, ir pavadino jį "infantiliniu autizmu". 1944 m. Hansas Aspergeris aprašė vaiką, turintį autizmo požymių, bet ir ypač gerai išvystytus intelektą bei kalbą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Autizmo Požymiai ir Simptomai
Autizmo požymiai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę.
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje.
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
"Raudonos Vėliavėlės" Sistema
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn.
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Tėvams reikėtų kreiptis į specialistus, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Autizmo Priežastys ir Paplitimas
Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Mutacijas gali sukelti tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., motinos ligos, mitybos ypatumai, vaistų ar raidai kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu). Genų raišką gali stiprinti ar silpninti kiti aplinkos veiksniai, veikiantys tiek per motinos organizmą, tiek tiesiogiai naujagimį jau po gimimo.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių, tai lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių (toks pat santykis ir tarp suaugusių vyrų ir moterų); šeimos istorija (jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu). Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Autizmo spektro sutrikimas apytikriai vienodas visose rasėse ir tautose.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičius sudaro nuo 0,4 iki 1 % (apie 100-170 mln.) viso pasaulio gyventojų.
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičiaus nuoseklus didėjimas iš dalies aiškinamas visuomenės dėmesio stiprėjimu, tobulėjančia diagnostika ir įveikos plėtra.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Gydymas ir Pagalba
Autizmo spektro sutrikimo prevencijos priemonių kol kas praktiškai nėra, jis vaistais nepagydomas, iš jo neišaugama. Autizmas nėra liga.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Vienintelis kelias įveikti autizmo spektro sutrikimo pasekmes yra kryptingas, kantrybės reikalaujantis, nuolatinis, visapusiškas ir individualizuotas ugdymas: bendrasis švietimas, bendravimo, adaptyvaus elgesio, mąstymo, judėsenos, vykdomųjų funkcijų (ypač savikontrolės ir savireguliacijos) lavinimas. Labai svarbus ankstyvas savarankiško gyvenimo, užimtumo ir konkrečios profesinės veiklos mokymas.
Pasaulyje (ir Lietuvoje) labai paplito ir toliau plėtojama Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA), kuri taikoma autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų neadaptyviems ir netinkamiems elgesio modeliams įveikti, naujiems įgūdžiams formuoti ir bendravimo bei socialiniams įgūdžiams tobulinti. Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ką Daryti, Jei Įtariate, Kad Vaikui Yra Autizmas?
- Pasirūpinkite savo psichologine sveikata. Stipriausia gelbstinti priemonė yra suvokimas, kad jūsų vaikas yra toks, koks buvo ir anksčiau.
- Kreipkitės į specialistus dėl ištyrimo ir diagnozės patvirtinimo.
- Susipažinkite su autizmo spektro sutrikimu ir įvairiomis terapijomis.
- Įsitraukite į tėvų savitarpio pagalbos grupes ir dalinkitės patirtimi.
- Priimkite ir mylėkite savo vaiką su visais jo ypatumais.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Aspergerio Sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.
Kaip Suprasti, Kad Asmuo, Su Kuriuo Bendrauji, Greičiausiai, Nelabai Įsivaizduoja, Kas Tai Yra - Autizmas?
- Naudoja pasenusią terminologiją.
- Remiasi stereotipais ir mitais.
- Neatsižvelgia į individualius skirtumus.
- Pateikia nepagrįstus patarimus.
- Ignoruoja autistiško asmens patirtį.
- Siekia "išgydyti" autizmą.
- Nesupranta sensorinių ypatumų.
- Nežino apie skirtingus autizmo tipus.
Ar Galima Sakyti "Autistas"?
Galima. Dabar manau, kad netgi reikia. Bet mums trukdo laisvai ir pozityviai naudoti šį informatyvų žodį visokie nebrandūs šikniai, išrėkiantys jį vietoje keiksmažodžio, siekdami įžeisti. Mums trukdo ramiai tarti šį žodį ir negalios stigma, nemokėjimas ramiai priimti būklę, kurios pakeisti negalime. Ir taip pat trukdo visokių neurotipinių autizmo aiškintojų išsigalvojimai. Kadangi…
Vienas iš dalykų, nervinančių tiek pačius autistus, tiek jų tėvus, tai frazė „Aš pažįstu vieną autistą, tai jis elgiasi/yra auklėjamas taip ir taip…” Jei pažįsti vieną kažkokios grupės žmogų, visiškai nereiškia, kad pažįsti visus. Ryškiausi personažai nebūna normalūs. Be abejo, tarp jų apstu autistiškų asmenybių. Dažnai galime nepastebėti jų neeilinių ypatybių ar neatpažinti jų kilmės, bet niekas neprasprūsta pro tikrų žinovų akis.
Vaikų Su Specialiaisiais Poreikiais Tėvų Nuotaikos Iliustracijos
Tėvams, auginantiems vaikus su specialiaisiais poreikiais, svarbu suprasti, kad jie nėra vieni. Yra daug būdų, kaip gauti palaikymą ir pagalbą. Individualizuotos mokymo programos (IEP) yra svarbios, kad vaikai gautų tinkamą išsilavinimą.
Autizmas Kultūroje ir Mene
Ryškiausi personažai nebūna normalūs. Be abejo, tarp jų apstu autistiškų asmenybių. Dažnai galime nepastebėti jų neeilinių ypatybių ar neatpažinti jų kilmės, bet niekas neprasprūsta pro tikrų žinovų akis.