Įvadas
Depresija yra aktuali visuomenės sveikatos problema, kuri vis dažniau prabylama kaip apie XXI amžiaus marą. Pasaulio mokslininkai vis aiškiau apibrėžia psichikos sveikatos įtaką atskiro žmogaus, visuomenės ir visos šalies gyvenimo kokybei. PSO duomenimis, visame pasaulyje depresija serga apie 154 mln. žmonių. Depresija dažnai yra sekinanti liga. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai patiria socialinę izoliaciją, jų gyvenimo kokybė yra žema, o mirtingumas - didelis. Zungo depresijos skalė yra vienas iš instrumentų, naudojamų įvertinti depresijos sunkumui. Šiame straipsnyje aptarsime Zungo depresijos skalę, jos naudojimą, bei kineziterapijos poveikį sergantiesiems depresija.
Depresija: Apibrėžimas, Simptomai ir Priežastys
Depresija (lot. depressio - prislėgtumas, slopinimas) - tai liguistai liūdna, prislėgta nuotaika. Ji gali būti kitos ligos simptomas, sindromas ar pagrindinis ligos požymis. Sergantis depresija žmogus nustoja domėtis viskuo, kas jam teikė malonumą (anhedonija).
Pagrindiniai depresijos simptomai:
- Nuolatinis nuovargis, neviltis ir bejėgiškumas.
- Mintys apie savižudybę.
- Įvairių funkcijų sutrikimas.
Dauguma pacientų, kuriems nustatomas psichikos sutrikimas, skundžiasi somatiniais simptomais. Šie simptomai gali pasireikšti burnos ir kitų gleivinių džiūvimu, virškinimo ir seksualiniais sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir tachikardija. Taip pat galimi skausmai širdies plote, pilve, galvoje, gerklėje ir kituose organuose. Tirpsta, šąla galūnės. Ne visada sergantis depresija skundžiasi liūdesiu, prislėgta nuotaika, jis gali būti dirglus, irzlus.
Depresijos priežastys:
Taip pat skaitykite: Depresijos įvertinimas pagal Zungą
- Endogeninės priežastys: susijusios su vidiniais organizmo veiksniais, tokiais kaip genetinis polinkis, smegenų biocheminės pusiausvyros sutrikimai.
- Egzogeninės priežastys: vystosi veikiant išoriniams dirgikliams, tokiems kaip stresas, psichologinės traumos.
- Somatinės priežastys: atsiranda dėl įvairios kilmės vidaus organų bei centrinės nervų sistemos ligų (infekcijų, intoksikacijų, traumų ir kt.).
Dar nėra galutinai ištirtos visos priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija. Manoma, kad depresiją gali sukelti paveldėtas smegenų biocheminės pusiausvyros sutrikimas, o depresijos atsiradimo riziką padidina daug tarpusavyje susijusių vidinių ir išorinių veiksnių: ilgalaikiai stresai, prasti santykiai su aplinkiniais, neigiamas požiūris į gyvenimą, narkotinių medžiagų vartojimas, hormonų kiekio kraujyje svyravimas, sunkios somatinės ligos ir kt.
Smegenyse už signalų perdavimą ir veiklos, tarp jų nuotaikos ir emocijų, reguliavimą yra atsakingos specialios medžiagos - neuromediatoriai (serotoninas, dopaminas, noradrenalinas ir kt.). Sergantiesiems depresija organizme šių medžiagų kiekis paprastai yra mažesnis.
Depresijos Tipai ir Formos
Išskiriami įvairūs depresijos tipai ir formos, atsižvelgiant į priežastis, simptomus ir eigą.
- Endogeninė depresija: Šiai depresijai būdingi nuotaikos svyravimai per parą (ryte blogesnė nuotaika) bei sezoniškumas (pavasario ir rudens laikotarpiais).
- Egzogeninė depresija: Vystosi veikiant išoriniams dirgikliams.
- Somatinė depresija: Atsiranda dėl įvairios kilmės vidaus organų bei centrinės nervų sistemos ligų.
- Psichogeninė depresija: Atsiranda po stiprių išgyvenimų, psichinių traumų.
- Atipinė depresija: Šios depresijos metu gali padidėti mieguistumas (hipersomnija), apetitas (hiperfagija).
- Sezoninė depresija: Pasireiškia rudenį ir žiemą.
- Pogimdyminė depresija: Pasireiškia per tris savaites po gimdymo vienai iš 1000 moterų.
- Nerimastingoji depresija: Būdingas nerimas, nuolatinė įtampa be jokios priežasties.
Zungo Depresijos Skalė: Įvertinimo Metodas
Zungo depresijos skalė yra savęs vertinimo klausimynas, naudojamas depresijos simptomams įvertinti. Jį sudaro 20 teiginių, kurie apibūdina įvairius depresijos simptomus, tokius kaip liūdesys, nuovargis, miego sutrikimai ir apetito pokyčiai. Pacientas įvertina, kiek kiekvienas teiginys atitinka jo būklę, naudodamas keturių balų skalę:
- 1 - Retai arba niekada
- 2 - Kartais
- 3 - Dažnai
- 4 - Nuolat
Surinkti balai sumuojami, o gautas rezultatas interpretuojamas pagal nustatytas normas, leidžiant nustatyti depresijos sunkumo laipsnį:
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
- 25-49: Normali būsena
- 50-59: Lengva depresija
- 60-69: Vidutinio sunkumo depresija
- 70 ir daugiau: Sunki depresija
Zungo Depresijos Skalės Privalumai ir Trūkumai
Privalumai:
- Lengvai ir greitai atliekamas.
- Patogus naudoti klinikiniuose tyrimuose ir praktikoje.
- Padeda įvertinti depresijos simptomų sunkumą.
Trūkumai:
- Subjektyvus vertinimas gali būti paveiktas paciento nuotaikos ir interpretacijos.
- Gali būti mažiau tikslus diagnozuojant specifinius depresijos sutrikimus.
- Nerekomenduojama naudoti kaip vienintelio diagnostinio įrankio.
Alternatyvūs Depresijos Įvertinimo Metodai
Be Zungo depresijos skalės, yra ir kitų metodų depresijai įvertinti:
- Hamiltono depresijos skalė (HAM-D): Klinikinis interviu, kurį atlieka apmokytas specialistas.
- Beck depresijos inventorius (BDI): Savęs vertinimo klausimynas, panašus į Zungo skalę.
- Mini tarptautinis neuropsichiatrinis interviu (MINI): Struktūruotas interviu, naudojamas diagnozuoti įvairius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją.
Depresijos Gydymas
Depresija, kaip nurodoma įvairiuose šaltiniuose, turėtų būti gydoma kompleksiškai. Pagrindinė depresijos gydymo nesėkmė gali būti ta, jog daugelis sveikatos priežiūros specialistų mato depresiją tik kaip biologinį, arba tik kaip psichologinį sutrikimą, dėl to ir pagalba teikiama tik vienpusška. Darbo su priklausomais nuo narkotinių medžiagų asmenimis metodikoje pažymima, kad depresija, kaip ir priklausomybės ligos, yra biopsichosocialinis sutrikimas.
Gydymo būdai:
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai yra dažniausiai naudojami vaistai depresijai gydyti.
- Psichoterapija: Padeda pacientams suprasti ir įveikti emocines problemas, susijusias su depresija.
- Nemedikamentiniai gydymo būdai: Fizinis aktyvumas, mitybos korekcija, miego higiena ir kt.
Svarbu žinoti ir kitus, nemedikamentinius gydymo būdus, kurie ne tik patys gali palengvinti depresijos simptomus, bet sustiprinti antidepresantų poveikį, ko pasekoje galima mažinti jų dozes bei išvengti gydymo nutraukimo. Vienas nemedikamentinio gydymo būdų - fizinė mankšta.
Kineziterapijos Poveikis Sergantiesiems Depresija
Tyrimai apie fizinio aktyvumo naudą yra reikalingi tam, kad parinkti mėgstamas užsiėmimų formas, jų intensyvumą ir pobūdį sergantiesiems depresija. Svarbu ištirti kineziterapijos įtaką sergančiųjų depresija psichinei sveikatos būklei taikant kineziterapiją, bei sužinoti, kaip patys sergantieji depresija vertina šios terapijos naudą jų kompleksiniame gydyme.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Pasak S. Saudargienės, mankšta, ne tik gerina fizinį pajėgumą, bet ir palengvina naujų įgūdžių įsisavinimą, dalijimąsi problemomis ir ypatingais interesais, leidžia pasiekti geresnę fizinę formą, geresnį savęs vertinimą. S. M. Jasulaitis ir J. Bunevičius teigia, jog fizinis aktyvumas gali būti veiksmingas gydant lengvą arba vidutinę depresiją. Manoma, kad fizinis krūvis mažina stresą, taip pat veikia biologiškai veiklias medžiagas pusiausvyrą smegenyse. Nustatyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai, pagerėjęs fizinis pajėgumas padidina serotonino lygį smegenyse, dėl to gerėja nuotaika ir atsiranda gerovės jausmas. Taip pat reguliarus mankštinimasis pakelia kūno temperatūrą, kuri, veikdama chemines medžiagas smegenyse, gali palengvinti depresiją.
Tyrimo duomenys rodo, kad kineziterapija turėjo įtakos ligonių subjektyviam būklės vertinimui: pagerėjo miegas, bendravimas, vidinė būsena, fizinė būklė, padidėjo noras žiūrėti televizorių. Tačiau tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientų depresijos sunkumo lygis sumažėjo ir statistiškai reikšmingai tarpusavyje nesiskyrė, t.y. kineziterapija psichoemocinės būklės kitimui įtakos neturėjo.
Depresija Lietuvoje: Statistika ir Ypatumai
G.E. Valstybinis psichikos sveikatos centras tyrė sergamumo ir ligotumo depresija Lietuvoje kitimus 100 000 gyventojų nuo 2000 iki 2009 metų. Lietuvoje buvo ištirti rajonų suaugusiųjų gyventojų depresyvumo savitumai bei sąsajos su psichosocialiniais veiksniais. Tyrimo metu Lietuvos rajonų suaugusiųjų gyventojų tarpe beveik pusei (43,8 proc.) tiriamsiųjų buvo nustatytas didelis ir vidutinis depresyvumas. Moterims depresyvumas buvo būdingas beveik tris kartus dažniau nei vyrams. Vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas, socialinės paramos neturėjimas, didelis stresas ir polinkis į savižudybę yra susiję su didesniu depresyvumu. Lietuvoje sunkioji (didžioji) depresija (pagal DSM - IV), arba sunkusis depresijos epizodas nustatomas 5-10 procentų pacientų, kurie kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, vis dėlto 2-3 kartus daugiau pacientų nusiskundžia depresijos simptomais, bet nepakanka kriterijų sunkiajai depresijai nustatyti.
H. R. Khouzam nurodo, kad depresija dažniausiai suserga tam tikros grupės žmonės (pvz. moterys, vieniši žmonės, bedarbiai, mažumos, emigrantai ir sergantys nepagydomomis ligomis). Kai kuriems ligoniams depresijos rizika didesnė (pavyzdžiui, neseniai gimdžiusioms moterims ar persirgus insultu, sergantiems parkinsono liga ar išsėtine skleroze).
Depresija Vyresniame Amžiuje ir Vaikystėje
Tampą akivaizdus populiacijos senėjimas. Dėl išsekusių jėgų, vienatvės ar persikėlimas į senelių namus neretai sukelia depresines nuotaikas. Senatvinė depresija yra rimta liga, kurią reikia kvalifikuotai gydyti. Ši depresija lieka dažnai neatpažinta, nes jos simptomai įvardijami kaip fiziniai nusiskundimai. Statistiniai duomenys rodo, jog senatvinė depresija yra dažniausiai pasitaikanti pagyvenusis žmonių psichikos liga.
Vaikystėje nepastebima ryškios psichopatologijos, nes vaiko psichiniai procesai dar nesusiformavę. Vaikams depresijos simptomai pasireiškia tuo, kad jie šalinasí aplinkinių, retai džiaugiasi, nežaídžia su žaislais, blogai valgo ir miega, visko bijo. Paauglystėje išryškėja visi simptomai, tik jie silpnesni. Pastebėti vaiko depresines nuotaikas labai sunku.
Depresijos paplitimą vidutinio amžiaus migrantų savo darbe aprašė M.C. Aichberger su bendraautoriais. Tyrimo autoriai teigia, jog didesnis depresijos paplitimas yra tarp pirmos kartos migrantų, kurių amžius 50 metų ir vyresni.
Depresijos Sunkumo Laipsniai
Skiriami trys depresijos sunkumo laipsniai: lengva, vidutinio sunkumo ir sunki depresija. Lengva depresija diagnozuojama, kai minėti simptomai nesutrikdo žmogaus darbingumo. Sunkios depresijos atveju pasireiškia aštriais aprašytais simptomais ir haliucinacijomis, kliedesiais, ar depresiniu slopinimu iki stupuro.
Tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad išsilavinimas bei šeiminė padėtis turi statistiškai reikšmingos įtakos organinės depresijos rizikai. Taip pat nustatyta, kad didžiąją dalį (daugiau nei keturis penktadalius) tiriamųjų sudarė moterys ir mažąją dalį (mažiau nei vieną penktadalį) - vyrai, kurie buvo reikšmingai vyresni nei moterys. Nustatyta, kad, nepriklausomai nuo lyties, nerimo simptomai pasireiškė kas ketvirtam, o depresijos simptomai kas penktam tiriamajam, pažymint, kad sunkios simptomų raiškos abiem atvejais nenustatyta. Vyrai per savaitę vidutiniškai suvartojo 1022,89 mg kofeino, moterys - 1059,70 mg kofeino. Suvartojamas kofeino kiekis tarp moterų ir vyrų reikšmingai nesiskyrė.
tags: #zungo #depresijos #skale