Šiandieninėje visuomenėje psichikos sveikata tampa vis svarbesne tema. Vis daugiau žmonių susiduria su įvairiais psichikos sveikatos sunkumais, todėl būtina gilintis į šią sritį, suprasti esamus iššūkius ir ieškoti atradimų, kurie padėtų gerinti psichikos sveikatą. Straipsnyje remiamasi LRT Plius laidos „Žvelk giliau“ epizodais, Carito ir „Žvelk giliau“ iniciatyvomis bei Higienos instituto tyrimų duomenimis.
Stigma ir diskriminacija: iššūkiai psichikos sveikatos srityje
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės, yra stigma ir diskriminacija. Stigma - tai neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Taip pat, tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Diskirminacija pasireiškia įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje stigma vis dar giliai įsišaknijusi. Pavyzdžiui, 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. 2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 proc. respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų - 48 proc.
Tokios stigminės nuostatos lemia, kad žmonės, patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, gūžiasi, slepiasi ir neieško pagalbos. Jie baiminasi būti pravardžiuojami ir atstumti. Tai ypač svarbu atsiminti, nes dažnai žodžius, kuriais apibūdiname kaip jaučiamės patys, ar ką galvojame apie kitą žmogų ar situaciją pasirenkame automatiškai. Tikime ne kartą girdėjote ar esate pats vartojęs apitetus “psichas”, “beprotis” ir pan. norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu.
Psichikos sveikatos sunkumai: kas tai?
Svarbu suprasti, kas yra psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai. Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, - žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”. Tai - visiškas mitas.
Svarbu pabrėžti, kad psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.
Pokyčiai ir iššūkiai Lietuvoje: nuo sovietmečio iki šių dienų
Lietuva nuėjo ilgą kelią psichikos sveikatos srityje. Sovietmečiu, turint psichikos sveikatos sutrikimo diagnozę, buvo sunku arba netgi neįmanoma įsidarbinti. Tačiau per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai susiję su profesija, galimybe dirbti, vairuoti ir kitomis teisėmis buvo panaikinti. Dažniausiai sklandžiai dirbti trukdo ne psichikos ligos diagnozė, o laiku ir tinkamai negauta pagaba, kas ne tik pablogina žmogaus savijautą, bet ir sumažina jo produktyvumą, sugebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Nepaisant teigiamų pokyčių, vis dar išlieka nemažai iššūkių. Žmonėms problema eilės, kainos, ypač gąsdina slauga, jei neturi artimųjų, kaip čia viskas bus… „Ne paskutinėje vietoje, kad minėto 80 metų ir vyresnio amžiaus moterys buvo tos, kurios rūpinosi - savo vaikais, anūkais, vienu ar kitu būdu - vyrais. Ir galbūt senatvėje, likusi viena tokia moteris nesulaukia tokio rūpesčio, atsako, supratimo. Todėl tas „nebenoriu gyventi“ gali reikšti - nenoriu gyventi taip, tarsi niekam nereikalinga“, - jautriai į situaciją žiūri Carito Tarybos pirmininkas.
Mitai ir tikrovė apie psichikos sveikatą
Svarbu paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichikos sveikatą. Vienas labiausiai įsigalėjusių mitų, kad patiriantieji psichikos sveikatos sutrikimų yra pavojingi. Vis dėlto, kaip rodo statistika, daugiau sunkių nusikaltimų įvykdo žmonės, neturintys psichikos sveikatos iššūkių.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Kitas dažnas mitas, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra neišgydomi. Tačiau tiesa yra ta, kad dauguma, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau. Kaip pabrėžia specialistai, psichikos sveikatos sutrikimai negali išnykti per dieną (kaip fizinės sveikatos sutrikimų atveju). Vieniems pasveikti reiškia grįžti į buvusią būseną, kitiems - jaustis kiek geriau. Sveikimo kelionė gali būti banguojanti.
Pagalba ir atrama: kaip nepasiduoti sunkumams?
Ką galime daryti, kad padėtume sau ir kitiems, susidūrusiems su psichikos sveikatos iššūkiais? Visų pirma, svarbu kreiptis pagalbos. Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau.
Kauno arkivyskupijos Carito kapelionas kun. M. „Svarbiausia tokiam žmogui - jaustis išgirstu, todėl net jei tau atrodo, kad 88 kartą girdi tą pačią istoriją, žmogui svarbu papasakoti ją 89-ąjį ir būti išgirstam“, - sako kun. M.
Pasak psichologo R. Radzevičiaus, vyresnis amžius gali pliusas savanoriaujant, nes per gyvenimą būta įvairių situacijų, patirčių. Tai liudija ir vyresni savanoriai, džiaugdamiesi, kad gali palaikyti reikalingus pagalbos, praskaidrinti jų dienas ir įnešti pozityvo.
Mums padeda: vilties turėjimas, ryšiai su kitais žmonėmis, prasmingos veiklos, savęs pažinimas. Todėl siekiame, kad niekas dėl savo psichikos sveikatos sunkumų nepatirtų diskriminacijos ar menkinimo.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Iniciatyvos ir renginiai: „Žvelk giliau“ ir Caritas
Caritas ir „Žvelk giliau“ iniciatyvos aktyviai prisideda prie psichikos sveikatos problemų sprendimo Lietuvoje. Jie organizuoja renginius, kuriuose dalijamasi patirtimis, šviečiama visuomenė ir skatinama ieškoti pagalbos.
Susitikimai, kuriuos Caritas rengia drauge su „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriais, ir kurių artimiausias spalio 6 dieną nuo 13 valandos vyks Marijampolėje, adresu Bažnyčios g.
Senatvė ir psichikos sveikata: ypatingas dėmesys
Senatvė taip pat apipinta išankstinėmis nuostatomis, kurios nepadeda geriau jaustis. Pvz., vis dar manoma, kad vyresniame amžiuje nesižudoma, nes su amžiumi žmonės tampa religingesni, labiau pakelia kančią. Kaip liudija išankstiniai Higienos instituto duomenys, yra priešingai. Vyresniame amžiuje fiksuojama daugiausia mirčių dėl savižudybės. Jeigu 2023-aisiais nuo savižudybės mirė 562 žmonės, pernai - keturiais daugiau, 566. Kalbant apie savižudybės skirtumus tarp lyčių, išankstiniais Higienos instituto duomenimis, pernai vyrų nusižudė per 4 kartus daugiau, nei moterų. Skaičiuojama, kad daugiausiai vyrų dėl savižudybės netekome 50-64 metų amžiaus grupėje. Pasak Lietuvos Carito Tarybos pirmininko, diakono Arūno Kučiko, tai verčia labai susimąstyti, rodo, kad daug vienatvės. „Vakarų pasaulyje mes specializavome labai daug paslaugų, tačiau turime pripažinti, kad individualizmas visuomenėje labai stipriai prisideda prie trūkinėjančių tarpusavio ryšių“, - atkreipia dėmesį A.
„Jas palietė sistemos kaita, kuri iš principo buvo teisinga ir mes tikrai džiaugiamės pasirinkę laisvę. Tačiau kaina, kurią sumokėjome žmonėmis, praradusiais darbus, nemokėjusiais verstis kai neapsaugo valdžia - labai didelė. Mūsų vyresniesiems reikėjo perkainoti daug dalykų, išgyventi išsiskyrimą daliai šeimos su anūkais, vaikais vykstant užsidirbti.
Asmeninės patirtys: svarbus liudijimas
„Žvelk giliau“ laidos epizoduose ir Carito renginiuose dažnai skamba asmeninės patirtys. Žmonės dalijasi savo išgyvenimais, pasakoja apie kovą su psichikos sveikatos sunkumais ir atradimus, kurie padėjo jiems pasijusti geriau. Tai labai svarbu, nes asmeninės istorijos padeda geriau suprasti psichikos sveikatos problemas ir skatina kitus ieškoti pagalbos.
Moteris pasakoja, jog jos jaunesnis brolis nuo pat mokyklos buvo itin gabus, intelektualus ir išmintingas. Dar būdamas labai jaunas jis gavo gerą darbą užsienio įmonėje, domėjosi saviugda, mėgdavo organizuoti įvairiausias viešas iniciatyvas studentams, o po studijų keliavo po pasaulį. Nusprendęs laikinai apsistoti užsienyje ir įgauti daugiau profesinės patirties, vaikinas pasakojo susidūręs su vienišumo, liūdesio, tuštumos jausmu. Sesuo teigia, jog grįžęs į Lietuvą brolis buvo kitoks - tapo ne toks veiklus, ne toks aktyvus. Ji pasakoja, kad iš pradžių niekas iki galo nesuprato, kas vyksta, tačiau po rimto konflikto, dėl kurio brolis atsidūrė areštinėje, o vėliau - ligoninėje, situacija ėmė sparčiai blogėti ir baigėsi psichiatrijos ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje. Nuo tada prasidėjo ilga trejų metų kelionė su nediagnozuota sutrikumu, skirtingais vaistais ir prievarta juos vartoti. Šeimos nariai itin pasigedo gydytojų paaiškinimo, kaip tikslingai elgtis tokioje situacijoje ir padėti mylimam šeimos nariui. Ambasadorė teigia, kad pritrūko sistemos, apsaugančios žmogų nuo savižudybės, veiksmingumo. Niekas negalėjo užtikrinti, kad brolis gers vaistus, ir jis slapta nutraukdavo jų vartojimą. Ji pasakojo, kad labai reikėjo pagalbos ne tik broliui, bet ir visai šeimai, o stigma, kad patirti psichikos sutrikimą yra gėda, visus greitai sukaustė. Tėvai baiminosi apie tai pasakoti aplinkiniams, o brolis jautėsi didele nešta kitiems. Sesuo dalinasi, kad visa šeima liko su didžiule kalte, kad kažko nepadarė ir nesugebėjo padėti mylimam žmogui. Todėl dabar, pradėjusi apie tai kalbėti viešai, ji sako, kaip svarbu nenuleisti rankų ir kreiptis pagalbos tokiose situacijose.
Kopriklausomybė: žvilgsnis iš vidaus
Žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė laidoje „Žvelk giliau“ dalijasi savo patirtimi apie kopriklausomybę. Ji atvirai pasakoja, kad tik suaugusi suprato, jog jos elgesys gali būti susijęs su mamos liga. Tai rodo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į savo elgesį ir emocijas, nes kartais jie gali būti susiję su artimųjų problemomis.