Šiame straipsnyje nagrinėjami jauno suaugusiojo psichologiniai ypatumai, remiantis D. Beresnevičienės knyga „Jauno suaugusiojo psichologija“ ir kitais moksliniais šaltiniais. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus, kurie rūpi kiekvienam jaunam žmogui, žengiančiam į savarankiško gyvenimo kelią: Kaip pažinti save? Kaip atrasti ir atskleisti savo galimybes? Kaip išmokti mylėti save ir kitus? Kaip tapti laimingam? Kaip būti sveikam? Kaip lavinti savo protą, valią, emocijas ir jausmus? Kaip išmokti bendrauti su savimi ir kitais? Kaip tapti darnia asmenybe?
Jauno Suaugusiojo Raidos Ypatumai
Sunku tiksliai apibrėžti, kada prasideda suaugusiojo amžius. Asmens vystymosi periodų trukmė yra apytikslė, o kiekvienas amžiaus periodas yra jautrusis laikotarpis tam tikriems vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir gebėjimams įgyti. V. Jasas (1990) jauno suaugusiojo amžių vadina pirmu brandos amžiumi, nurodydamas skirtingas amžiaus ribas vyrams (22-35 metai) ir moterims (21-35 metai).
D. Beresnevičienės knygoje „Jauno suaugusiojo psichologija“ pateikiama informacija, padedanti jauniems žmonėms geriau suprasti save ir aplinkinius. Knygoje nagrinėjami įvairūs psichologiniai aspektai, tokie kaip savęs pažinimas, asmenybės formavimasis, tarpusavio santykiai, karjeros pasirinkimas ir gyvenimo prasmės paieškos.
Pagrindinės Mokymosi Teorijos
Autorės M. Šienienė ir G. Gedvilienė nusako pagrindines mokymosi teorijas:
- Biheviorizmas - tai objektyvus gamtos mokslas, kuriantis žmogaus elgesio prognozavimo ir valdymo metodus. Šios teorijos požiūriu, vienintelis būdas suprasti žmogų yra studijuoti jo elgesį ir iš to gauti psichologinę informaciją apie jį. Mokymosi esmę, bihevioristų nuomone, nusako stimulo ir reakcijos principai.
- Kognityvinė psichologija tirinėja, kaip įgyjamos žinios ir kaip informacija iš išorinės aplinkos patenka į žmogaus atmintį. Kognityvinės teorijos šalininkai pabrėžia žmogaus veiklą ir jo pažintinę raidą.
- Humanistinės psichologijos raida daro didelę įtaką mokymosi sampratai. C. Rogers pabrėžia besimokančiojo pasitikėjimą ir sąveiką. Mokytojas tampa padėjėju, konsultantu.
Mokymasis Visą Gyvenimą
P. Jarvis teigia, kad žmonijai tenka gyventi nepažįstamoje prieštaraujančioje aplinkoje ir išmokti įveikti sunkumus, atskirti gėrį nuo blogio. Taigi mokymasis yra vienas iš žmogaus pamatinių poreikių. Autorius nurodo tris nerefleksyviojo mokymosi formas: nesąmoningas mokymasis, įgūdžių įgijimas ir įsiminimas. Mokymasis yra procesas, suteikiantis gyvenimo patirtims prasmę, ar siekis jas suprasti.
Taip pat skaitykite: Vertybės ir socialinis tapatumas
Bendravimo Svarba Ugdymo Procese
Įvairios teorijos (religijos, filosofijos, psichologijos, pedagogikos ir t. t.) akcentuoja, kad ugdymo procese svarbią ir reikšmingą vietą užima bendravimas. Anot A. Jacikevičiaus (1993), bendrauti siekia kiekvienas žmogus. Bendravimas yra procesas, kurio metu informacijos siuntėjai ir gavėjai veikia vienas kitą žodžiais. Aišku, kad asmeniui bendravimas reikalingas ne tik kaip komunikavimo priemonė, bet ir mokymasis bendraujant.
Socialiniai ir Psichologiniai Raidos Aspektai
Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan.
E. Eriksonas tvirtino, kad po paauglių tapatybės stadijos prasideda jauno suaugusiojo stadija, kurios metu formuojasi artimumas - mokėjimas kurti emociškai artimus santykius. Anot jo, šiame laikotarpyje (20-40 metai) jaunas suaugęs siekia artimų santykių ir kartu ugdo gebėjimą mylėti.
Jauno Suaugusiojo Stresas
Šiandien stresas - kasdienis ir, kaip bebūtų gaila, dažnėjantis žmogaus gyvenimo reiškinys. Daugelio specialistų nuomone, šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Nesugebėjimas nustatyti ir tinkamai paveikti streso, jo padarinius sunkiai atsiliepia žmogiškiesiems fiziniams ir psichiniams ištekliams. Todėl svarbu nagrinėti jauno suaugusiojo amžiaus psichologinius ypatumus, streso sampratą, faktorius, streso įveikos ypatumus, bei streso įveikos ryšius su kitais psichologiniais ypatumais - vidine darna, emociniu intelektu, saviverte.
Priklausomybė Senatvėje
Pasak K. Kriščiūno (1993), pagyvenę ir seni žmonės jaučiasi laimingi, kai gali tikėtis šeimos paramos ir supratimo, tačiau vienas iš labiausiai bauginančių amžiaus atneštų pasikeitimų yra priklausomybė, arba nepriklausomo suaugusio žmogaus statuso praradimas. Anot R. Rudytės ir R. Šiaučiūnienės (2007), daugelis vyresnio amžiaus žmonių pripažįsta, kad tapimas priklausomu nuo kitų yra vienas iš labiausiai varginančių senatvės aspektų. Ekonominė nepriklausomybė - tai, kai žmogus turi pakankamai lėšų pragyvenimui (maistui, būstui, drabužiams). Fizinė nepriklausomybė - tai gebėjimas laisvai judėti ir pasirūpinti savo fiziologiniais poreikiais. Dvasinė nepriklausomybė - tai, kai asmuo turi budrią sąmonę, leidžiančią naudotis sukauptomis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, sprendžiant socialines ir fizines aplinkos problemas.
Taip pat skaitykite: Jauno žmogaus asmenybės bruožų ugdymas
Socialinė Politika Pagyvenusių Žmonių Atžvilgiu
Šiandien pagyvenusių žmonių socialinėje politikoje stengiamasi įgyvendinti modernaus senyvo amžiaus koncepciją, kurioje akcentuojami pačio asmens vidinius išteklius, o ne ligą, negalią ar netektį. Ši koncepcija orientuota į patį individą, ir svarbiausia laikoma asmens iniciatyva, gyvenimo patirtis, organizuojant gyvenimą senatvėje. Socialinė politika turi apimti: darbinį gyvenimą, sveikatos ir savarankiškumo galimybes, kasdieninę veiklą, išsilavinimą, sveikatos apsaugą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis: psichologinė perspektyva
tags: #1 #jauno #suaugusiojo #psichologija #2003 #beresneviciene