Šis straipsnis skirtas tėvams, norintiems suprasti 1 metų kūdikio psichologinę raidą, apimantį įvairius raidos etapus, pradedant nuo pat gimimo ir baigiant pirmaisiais žingsniais. Aptarsime, kaip vystosi kūdikio judesiai, kalba, emocijos ir socialiniai įgūdžiai, taip pat pateiksime patarimų, kaip tėvai gali padėti savo vaikui atsiskleisti ir augti.
Kūdikio Raida Pirmą Mėnesį: Adaptacija Prie Naujos Aplinkos
Devynis mėnesius šiltai ir patogiai gyvenę mamos pilvelyje, gimdymo metu kūdikėliai patenka į visiškai kitokią aplinką: labai šviesią, palyginti vėsią, pasižyminčią erdvumu, kitokiais garsais ir kvapais, nei buvo anksčiau. Kai kurie psichologai net teigia, kad gimdymo trauma yra tokia didelė, kad paveikia anksčiau, iki gimimo, turėtus vaiko įgūdžius, ir po gimimo jis gerokai lėčiau ir vangiau jų vėl iš naujo mokosi.
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai. Pagrindinė naujagimio užduotis - išmokti palaikyti pusiausvyrą tarp savo vidinės būsenos ir aplinkos, tai yra, parodyti, kada yra alkanas ir pavalgyti, užmigti pavargus ir atsibusti, kai jau vėl ateina metas valgyti: kai viduje tampa negerai, reikia prašyti „kažko“ iš aplinkinių, kad padėtų tą nemalonų jausmą (alkį, nuovargį ar kitokį nepatogumą) pašalinti.
Pirmąsias kelias savaites mažylis labai daug laiko praleidžia miegodamas, prabusdamas tik tam, kad pavalgytų, arba norėdamas parodyti, kad jam nepatogu (šalta, šlapia, spaudžia drabužėliai ir panašiai). Mažylis tik mokosi atskirti dieną ir naktį, palengva ima formuotis jo miego ir būdravimo, alkio ir sotumo ciklai. Remdamasi savo stebėjimais, vaikų psichoanalitikė Margaret Mahler pirmųjų keturių gyvenimo savaičių etapą pavadino „normaliuoju autizmu“: tai reiškia, kad pirmąjį mėnesį kūdikis daugiu veikiamas savo paties pojūčių ir „užsiėmęs“ pusiausvyros su aplinka palaikymu, nei besidomintis išorine realybe.
Pirmasis kūdikio gyvenimo mėnuo - didelis pasikeitimas ir mamoms. Kad ir kiek teorinių ir (arba) praktinių žinių turėtume, patys visada savo patyrimą išgyvename kitaip. Todėl mamai tenka išmokti vaikelį pakelti, priglausti prie savęs, pažindyti, suprasti, kodėl verkia, nuraminti verkiantį, užmigdyti. Pirmasis gyvenimo mėnuo tėvams dažnai sunkus ne tik dėl to, kad keičiasi įprastas gyvenimas, bet ir todėl, kad šiuo laikotarpiu iš naujagimio gaunama tik labai nedaug grįžtamojo ryšio: naujagimis dar nekalba, nepasisuka kalbinamas, nenusišypso, nepaspiria kojyte, kai ji pakutenama. Kartais atrodo, kad jis nieko nesupranta ir į nieką nereaguoja, nebent verksmu.
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
2 - 3 Mėnesių Kūdikio Raida: Reakcijos Į Aplinką
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Reaguoja į garsus. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
4 - 6 Mėnesių Kūdikio Raida: Aktyvus Žaidimas Ir Ruošimasis Sėdėjimui
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
Ketvirtą mėnesį kūdikis labai aktyviai siekia žaisliuko. Jei padėsite jį toliau, nesutriks, apsivers tiek, kiek reikės, ir pasiims. Maždaug šiuo metu vaikas jau mokosi būti savarankiškas: simboliškai prilaiko buteliuką iš jo maitinamas, bando pats paimti krūtį. Šešių mėnesių kūdikiai neretai pirmą kartą paragauja košės ar tyrės. Vadinasi, mamai prasideda nuolatinio valymo, veiduko plovimo periodas. Mažiukas pats „prisisega” prie krūtinės arba įsikiša buteliuką į burnytę. Gali abiejose rankytėse laikyti po žaislą ir įdėmiai apžiūrinėti tai vieną, tai kitą, nė vieno nepaleisdamas. Pasibaigus pirmajam pusmečiui kūdikis jau moka žaisti abiem rankomis. Gali į abi rankas paimti kubelius, barškučius, samčius ir daužydamas vieną į kitą gėrėtis. Jau moka paduoti, paimti daiktą. Jei paprašysite paduoti barškutį - paduos, jei paprašysite paimti - paims. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
7 - 9 Mėnesių Kūdikio Raida: Aktyvumas Ir Individualios Pozicijos
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį.
Maždaug septintą, aštuntą mėnesį ima formuotis pincetinis griebimas (iki galo turi susiformuoti iki 11 mėnesių). Vadinasi, nykščiu ir smiliumi gali rankioti visai mažus daikčiukus. Moka žaisti dviem skirtingais žaislais abiejose rankose.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
10 - 12 Mėnesių Kūdikio Raida: Žaidimai Ir Mėgdžiojimas
Apie dešimtą mėnesį kūdikis pradeda žaisti dar vieną žaidimą: išmoksta įdėti mažesnį daiktą į didesnį, pavyzdžiui, kamuoliuką į puodelį. Šis įgūdis susiformuoja maždaug iki 13 mėnesių. Maždaug nuo 9 iki 12 mėnesių vaikas labai mėgsta mėgdžioti tėvus. Kartais juokingai atrodo, kai mažylis susikaupęs “plauna” grindis. Tai metas, kai jis labai nori padėti tėveliams.
Devynių mėnesių kūdikis jau gali žaisti kamuoliuku: jį mesti, ridenti ir gaudyti. Jau galima išmokyti gerti iš puodelio - laikyti jį už ąselės ir neapsipilti. Šis įgūdis paprastai sustiprėja iki maždaug 15 mėnesių. Ar seksis gerti iš puodelio, priklauso nuo kiekvieno kūdikio ir, aišku, tėvų pastangų.
Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus.
13 - 18 Mėnesių Vaiko Raida: Tyrinėjimas Ir Savarankiškumas
Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
19 - 24 Mėnesių Vaiko Raida: Pasiruošimas Darželiui
19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Sensorinė Integracija Ir Sensorinė Dieta
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:
- vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus.
- vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais
Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: Taktiliniai; Klausos; Regėjimo; Propriorecepsijos; Vestibuliniai; Skonio.
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Vaikas Seiliojasi: Kada Tai Normalu?
,,Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?“ Tėvams šitas klausimas kyla gana dažnai. Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą ,,Ar tai normalu? Yra labai trumpas atsakymas - ,,KARTAIS“. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.
Psichosocialinė Raida Pagal Eriką Eriksoną
psichosociãlinė raidà, žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Psichosocialinės raidos koncepciją 1950 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas knygoje Tapatumas ir amžiaus tarpsniai (Identity and the Life Cycle) vietoj austrų psichologo ir psichiatro S. Freudo sukurtos psichoseksualinės raidos.
E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą.
E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.
Eriksono Psichosocialinės Raidos Stadijos:
- Pirmoji - saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maitinimu, šiluma, švara ir fiziniu kontaktu, formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku.
- Antroji - autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti, arba ima abejoti savo gebėjimais.
- Trečioji - iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas.
- Ketvirtoji - meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): Vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti.
- Penktojoje stadijoje - tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.
- Šeštojoje - intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): Jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas.
- Septintojoje - generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): Suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.
- Aštuntojoje - integracijos ir nevilties (senatvė): Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.
Saugi Aplinka Namuose
Po namus ropinėjantis kūdikis gali nuryti kokią nors žaislo detalę. Todėl labai svarbu, kad aplinka būtų saugi. Būtinai pasidomėkite, ar perkami žaislai tinka vaikams iki trejų metų, mat iki to laiko vaikas juos “ragaus” dėdamas į burną. Šis metas gana sunkus tėvams, kurie nuolat privalo stebėti vaiką ir nepalikti jo be priežiūros. Todėl pasirūpinkite, kad apatinėse lentynose ir įvairiose pakampėse, kurias ropojantis mažylis gali pasiekti, nebūtų smulkių detalių, aštrių ir pavojingų daiktų.
Nepamirškite saugiai laikyti buities valymo priemonių. Jei namuose yra augintinis, gyvūno ėdalą padėkite taip, kad kūdikis nepasiektų. Vaikai dažniau nei šuns maisto paragauja vaistų, mat jie dažnai spalvoti, gražūs, traukia akį. O paprastai dar mato, kaip juos geria mama ar močiutė. Suraskite saugią vietą jiems namuose, kuo toliau nuo mažylio akių ir galimybių pasiekti. Taip pat pasidomėkite, ar namuose augančios gėlės nėra nuodingos, mat neretai mažylis ir jų paragauja.
Kalbos Vystymasis
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Emocijos Ir Socialiniai Įgūdžiai
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikis geba atskirti teigiamas emocijas nuo neigiamų.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“.
Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?
- Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: Modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Mokslininkai pastebi, kad pirmaisiais gyvenimo metais mažyliui ypač svarbu jaustis saugiam ir mylimam, pasitikėti tėvais bei kitais žmonėmis, kurie jį prižiūri ir globoja. Patenkindami vaikelio fiziologinius poreikius, o taip pat su juo bendraudami, globodami, skatindami jį tobulėti tėveliai padeda pamatus saugaus prieraišumo formavimuisi. Į vaikelį sutelktas dėmesys - mažyliai ypač jautriai reaguoja į išsiblaškiusius tėvelius, jusdami tai jie susierzina, liūdi. Tėvų kantrybė ir mokėjimas valdytis - mažyliai ypač jautriai reaguoja į tėvų emocijas, tad jiems reikėtų išlikti ramiems, kalbėti švelniu, ramiu balsu, nerodyti piktų mimikų.
Vaiko Raidos Vertinimas
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. moralinę. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.
Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
tags: #1 #metu #kudikis #psichologine