Įvadas
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai neurologinės ir psichikos raidos sutrikimai, pasireiškiantys fiziniais, pažinimo, emocijų, socialinių įgūdžių ir kalbinio bei nekalbinio bendravimo trūkumais. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra autizmo spektro sutrikimai, kokie yra pirmieji požymiai, kaip atliekama diagnostika, kodėl svarbi ankstyva diagnostika, kokie mitai vis dar vyrauja apie ASS turinčius asmenis ir kaip keičiasi požiūris į juos. Straipsnyje remiamasi naujausia informacija ir specialistų įžvalgomis.
Kas Yra Autizmo Spektro Sutrikimai?
Ligų klasifikacijose autizmo sąvoka buvo pakeista raidos nuokrypio sudėtingumą ir įvairovę atspindinčia sąvoka - autizmo spektro sutrikimu (ASS). Vienodų autizmo spektro sutrikimo simptomų derinio ar profilio nėra. Tarptautinės ligų klasifikacijos naujausioje - vienuoliktojoje - versijoje ir Psichikos sutrikimų diagnostinio ir statistinio vadovo patikslintame penktajame leidime pagal paramos reikalingumą asmeniui skiriamos trys autizmo spektro sutrikimo kategorijos: reikia paramos, reikia didelės paramos ir reikia ypač didelės paramos.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Mutacijas gali sukelti tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., motinos ligos, mitybos ypatumai, vaistų ar raidai kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu). Genų raišką gali stiprinti ar silpninti kiti aplinkos veiksniai, veikiantys tiek per motinos organizmą, tiek tiesiogiai naujagimį jau po gimimo.
Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių:
- Lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių.
- Šeimos istorija - jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu.
- Kiti raidos sutrikimai - Retto sindromas, veiklos ir dėmesio sutrikimas, protinis atsilikimas, raidos sutrikimai dėl X chromosomos anomalijų.
- Priešlaikinis gimimas - ypatingai labai ankstyvas priešlaikinis gimimas (iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimimas labai mažo kūno svorio.
Paplitimas
Autizmo spektro sutrikimas apytikriai vienodas visose rasėse ir tautose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičius sudaro nuo 0,4 iki 1 % viso pasaulio gyventojų. Tiksliausią statistiką pateikia anglakalbės šalys, kuriose autizmo spektro sutrikimo diagnostika, apskaita ir įveikos priemonių taikymas labiausiai išplėtota.
Taip pat skaitykite: ASD diagnostika vaikams
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai pateikė tokias sutrikimo paplitimo tarp 3-17 m. amžiaus vaikų tendencijas: 2000 m. jį turėjo 0,67 %, 2020 m. - 2,76 % šio amžiaus vaikų.
Pirmieji Autizmo Požymiai
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms.
Kiti požymiai:
- Nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą.
- Sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
- Nereaguoja šaukiami vardu.
- Nevykdo prašymų.
- Neįsitraukia į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiais.
- Nemėgdžioja kitų veiklos ir kalbos.
- Nemoka arba sunkiai mokosi reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).
- Stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
- Pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai.
- Dėmesio nesukaupimas.
- Elgesio, miego sutrikimas.
- Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus - kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.
Autizmo Diagnostika
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų.
Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:
Taip pat skaitykite: Autizmo spektro sutrikimų diagnostika
- Bendras vaiko raidos vertinimas: Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas įprastai nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
- Išsamus raidos vertinimas: Atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai.
- Klinikinis stebėjimas: Vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą.
Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.
Kodėl Svarbi Ankstyva Autizmo Diagnostika?
Ankstyva autizmo diagnostika yra labai svarbi dėl kelių priežasčių:
- Smegenų formavimosi eigos pakeitimas: Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo.
- Pagalba šeimai: Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus.
- ASS supratimas: Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.
Galimos ASS Turinčių Žmonių Skaičiaus Augimo Priežastys
Tai gali būti susiję su keletu veiksnių:
- Turima daugiau žinių ir supratimo.
- Pasikeitę diagnostiniai kriterijai.
- Geresnės diagnostikos priemonės ir metodai.
- Demografiniai ir aplinkos veiksniai.
- Sumažėjusi ligos stigmą skatina žmones ieškoti ir nebijoti šios diagnozės.
Mitai Apie ASS Turinčius Asmenis
Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį autistiškus vaikus ir suaugusius:
- Autizmas yra išgydomas vaikystėje.
- Autizmą sukelia vakcinos.
- Visi autizmu sergantys asmenys turi savotiškų talentų ar yra savantai.
- Autistiški žmonės yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
Požiūrio Į ASS Turinčius Asmenis Pokyčiai
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.
Taip pat skaitykite: ASS: kas tai?
Socialinių Paslaugų Dienos Centras Kauno Klinikose
Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis. Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.
Pagalba ir Terapijos
Autizmo spektro sutrikimo prevencijos priemonių kol kas praktiškai nėra, jis vaistais nepagydomas, iš jo neišaugama. Vienintelis kelias įveikti autizmo spektro sutrikimo pasekmes yra kryptingas, kantrybės reikalaujantis, nuolatinis, visapusiškas ir individualizuotas ugdymas:
- Bendrasis švietimas.
- Bendravimo, adaptyvaus elgesio, mąstymo, judėsenos, vykdomųjų funkcijų (ypač savikontrolės ir savireguliacijos) lavinimas.
- Ankstyvas savarankiško gyvenimo, užimtumo ir konkrečios profesinės veiklos mokymas.
Pasaulyje (ir Lietuvoje) labai paplito ir toliau plėtojama Taikomoji elgesio analizė (ABA), kuri taikoma autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų neadaptyviems ir netinkamiems elgesio modeliams įveikti, naujiems įgūdžiams formuoti ir bendravimo bei socialiniams įgūdžiams tobulinti.
Istorija
Terminą autizmas 1911 pirmasis pavartojo šveicarų psichiatras Eugenijus Bleuleris. Austrų kilmės amerikiečių psichiatras Leo Kanneris straipsnyje Emocinio kontakto autistiniai trikdžiai šį vaiko raidos nuokrypį pavadino ankstyvosios kūdikystės autizmu. 1944 austrų psichiatras Hansas Aspergeris aprašė vaiką, turintį autizmo požymių, bet ir ypač gerai išvystytus intelektą bei kalbą.
Dėl sutrikimo diagnostikos ribotų galimybių bei specialistų ir institucijų trūkumo Lietuvoje autizmo spektro sutrikimu susidomėta vėlai. 2024 kvalifikuotai buvo konsultuojama tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre.
Statistika Lietuvoje
2017 iš 100 000 vaikų iki 17 m. amžiaus autizmo diagnozė buvo nustatyta 171,9 vaiko (0,17 %), 2023 - 867 vaikams (0,56 %). Nustatomų autizmo atvejų sparčiai daugėja, berniukų ir mergaičių su autizmo diagnoze santykis 4:3.