Šiame straipsnyje nagrinėjami teksto suvokimo tyrimai, skirti analizuoti ir vertinti skaitymo gebėjimus. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant tarptautinius tyrimus, tokius kaip PIRLS ir PISA, taip pat nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus. Aptariami tyrimų metodai, dalyvių charakteristikos, pagrindiniai rezultatai ir jų reikšmė švietimo politikai bei praktikai. Taip pat nagrinėjamos disleksijos ir kitų mokymosi sunkumų įtakos skaitymo gebėjimams aspektai bei galimos intervencijos strategijos.
Įvadas
Skaitymo gebėjimai yra vienas svarbiausių įgūdžių, reikalingų sėkmingam mokymuisi ir dalyvavimui visuomenės gyvenime. Todėl nuolatinis skaitymo gebėjimų vertinimas ir analizė yra būtini siekiant užtikrinti kokybišką švietimą ir identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Šiame straipsnyje apžvelgiami 2007 m. teksto suvokimo tyrimai, analizuojami jų rezultatai ir aptariamos jų implikacijos švietimo sistemai.
Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas PIRLS
PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) yra tarptautinis tyrimas, skirtas įvertinti ketvirtokų skaitymo gebėjimus. Tyrimas vyksta kas penkerius metus, pradedant 2001 m. PIRLS tyrimas suteikia galimybę palyginti skirtingų šalių mokinių skaitymo pasiekimus ir nustatyti veiksmingas skaitymo mokymo praktikas.
PIRLS metodologija
PIRLS tyrime naudojami testų sąsiuviniai ir klausimynai. Mokiniai atlieka dviejų dalių skaitymo gebėjimų vertinimo testą, kuriame turi perskaityti grožinio ir informacinio teksto ištraukas ir atsakyti į teksto suvokimo klausimus. Mokytojai ir mokyklų vadovai pildo klausimynus, kuriuose teikia informaciją apie skaitymo mokymo programas, technologijų naudojimą ugdymo procese, mokymosi išteklius ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos mokinių skaitymo pasiekimams.
Bendras testavimo laikas, įskaitant kompiuterių paruošimą, instrukcijų skaitymą, dvi pertraukas ir medžiagos surinkimą bei duomenų perdavimą - 3 val. Mokinių testavimas trunka 80 min.
Taip pat skaitykite: Psichologijos studija apie stresą ir riziką
PIRLS enciklopedija
PIRLS enciklopediją rengia tyrime dalyvaujančios šalys. Ją pildo nacionalinio lygmens ugdymo turinio specialistai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingi specialistai taip pat Nacionalinės švietimo agentūros metodininkai. Enciklopedija suteikia išsamų vaizdą apie skaitymo mokymą visame pasaulyje.
PIRLS dalyviai
Įprastai tyrime PIRLS dalyvauja apie 4500 ketvirtokų. Įprastai tyrime PIRLS dalyvauja iki 200 mokyklų. Visi mokiniai, patekę į tyrimo imtį, turi teisę dalyvauti tyrime. Atliekant tyrimą griežtai laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Renkami ir saugomi skaitinėmis išraiškomis užkoduoti atsakymai į klausimyno klausimus (skaičiai).
PIRLS pasiekimų lygmenys
PIRLS analizėje yra naudojami keturi skaitymo pasiekimų lygmenys: minimalus, vidutinis, aukštas ir aukščiausias. Šie lygmenys leidžia įvertinti mokinių skaitymo gebėjimų spektrą ir nustatyti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba.
PIRLS organizacinė struktūra
IEA PIRLS tyrimas - tai kelių institucijų bendradarbiavimo rezultatas. Tyrimui vadovauja Bostono koledžo TIMSS&PIRLS Tarptautinis tyrimų centras (angl. TIMSS&PIRLS International Study Center), įsikūręs JAV, o Kanados statistikos departamentas (angl. Statistics Canada) yra atsakingas už duomenų analizę ir ataskaitų rengimą.
EBPO PISA tyrimas
PISA (angl. Programme for International Student Assessment) yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinis tyrimas, skirtas įvertinti penkiolikmečių mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. Tyrimas vyksta kas trejus metus, pradedant 2000 m. Lietuva į OECD PISA tyrimą įsijungė 2004 m.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Endriulaitienės asmenybės psichologija
PISA metodologija
PISA tyrime naudojami testų sąsiuviniai, moksleivių, tėvų arba globėjų, mokytojų ir mokyklos klausimynai. Skaitymo užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skaitymo gebėjimus nuo aiškiai pateiktos informacijos suradimo iki plataus teksto supratimo, interpretavimo ir jo turinio bei teksto savybių apmąstymo. Matematikos užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skirtingo lygio matematikos gebėjimus nuo standartinių matematinių procedūrų atikimo iki matematinio mąstymo ir įžvalgų. Gamtos mokslų užduotys apima pagrindinių gamtamokslinių sąvokų naudojimą gamtos pasaulio supratimui ir su tuo susijusių sprendimų priėmimui.
PISA dalyviai
PISA 2006 tyrimo cikle Lietuvoje dalyvavo 197 mokyklos.
PISA rezultatų analizė
Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai Lietuvoje pradėti vykdyti nuo 2002 metų.
Tyrimų vykdymo etapai
- 2002-2005 metais tyrimai buvo vykdomi įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų tobulinimo programą.
- Nuo 2006 metų tyrimų vykdymas tęsiamas įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programą.
- Nuo 2008 metų mokinių pasiekimų tyrimų vykdymas reglamentuotas „Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos apraše“, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3379 „Dėl mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Dėl ekonominių priežasčių, 2009-2011 metų laikotarpiu nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai vykdomi nebuvo.
- 2012 m. nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai buvo atnaujinti.
Tyrimų tikslai ir uždaviniai
Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų tikslas yra įvertinti mokinių pasiekimus ir nustatyti veiksnius, turinčius įtakos mokymosi rezultatams. Tyrimų rezultatai naudojami švietimo politikos formavimui ir mokymo kokybės gerinimui.
Taip pat skaitykite: Ekonominės krizės: Didžioji Depresija prieš Finansų Krizę
Švietimo problemų analizė
Remiantis nacionalinių mokinių pasiekimų, tarptautinių, kitų tyrimų duomenimis yra rengiamos švietimo problemos analizės. ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ - Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių specialistams bei plačiajai visuomenei, nušviečiantis kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir juos įtakojantys veiksniai.
Disleksija ir skaitymo sunkumai
Disleksija yra specifinis mokymosi sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais skaitant, rašant ir atpažįstant žodžius. Disleksija gali turėti įtakos mokinių pasiekimams skaitymo testuose ir apsunkinti mokymosi procesą.
Disleksijos tyrimai
Norint atrasti geriausius būdus, kurie leistų vaikams ir suaugusiems, susiduriantiems su skaitymo sunkumais, mokytis, dirbti su tekstu bei mėgautis literatūra, būtina visapusiškai suprasti kaip „veikia“ disleksija: nuo genų ir neuronų iki socialinių bei kultūrinių faktorių. Nors disleksija pradėta tyrinėti dar 19 amžiuje, tačiau tiek dėl jos apibrėžimo, tiek dėl priežasčių, kurios sukelia skaitymo sunkumus, yra aktyviai diskutuojama iki šiol. Šie skaitymo ypatumai šiandien suvokiami kaip spektras, dažnai pasireiškiantis kartu su kitais netipiniais mokymosi, dėmesio, autizmo ar kitais aspektais. Šie pokyčiai reikalauja platesnio požiūrio, kuris apima ne tik biologinius ar neurologinius procesus, bet visą žmogaus raidą bei jo aplinką. Tad šiuolaikiniai disleksijos tyrimai analizuoja disleksiją „šalia“ įvairių gretutinių procesų, kurie daro poveikį žmogaus skaitymui: į juos įeina tėvų įtaka, mokymo metodai, genetiniai faktoriai, elgesio ypatumai ir net socioekonominis statusas. Viena praktikai svarbiausių tyrimų krypčių yra ankstyvas disleksijos atpažinimas ir tinkamai parinkta intervencija.
Disleksijos paplitimas
Mokyklose disleksija dažniau diagnozuojama berniukams nei mergaitėms, nes ji lengviau atpažįstama dėl kitų elgesio savybių bei dėl to, jog mergaitės yra labiau linkusios slėpti skaitymo sunkumus.
Pagalba mokiniams, turintiems disleksiją
Jei norime Lietuvoje sukurti aplinką, kurioje vaikai, turintys disleksiją ar kitų mokymosi sutrikimų, galėtų sėkmingai dalyvauti ugdymo procese ir jaustis pilnaverčiais mokiniais, būtina įgyvendinti didelius švietimo sistemos pokyčius. Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, turime remtis kitų šalių gerosiomis praktikomis, naujausiais moksliniais tyrimais, konsultuotis su ugdymo specialistais bei išgirsti tėvų ir pačių mokinių patirtis.