Įvadas
Emigracija yra kompleksinis socialinis ir psichologinis reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Šiame straipsnyje apžvelgiama Endriulaitienės asmenybės psichologijos santrauka, siekiant atskleisti psichologinius ir socialinius emigracijos aspektus, ypač susijusius su Lietuvos kontekstu.
Emigracijos priežastys ir pasekmės
Žmonės keičia savo gyvenamąją vietą dėl įvairių priežasčių. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu apytiksliai 2,9 procento visų pasaulio gyventojų yra emigrantai. Emigracija nėra vien tik teigiamas ar neigiamas reiškinys savaime.
Daugelis autorių sutinka, kad socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tokie kaip prasta valstybės ekonominė padėtis, didelis nedarbo lygis, maži atlyginimai, blogos darbo ir gyvenimo sąlygos, nepakankamos karjeros galimybės tėvynėje, yra svarbiausi emigraciją lemiantys veiksniai. Tačiau kai kurie mokslininkai neranda tiesioginių koreliacijų tarp emigracijos ir šalies ekonominių rodiklių, ir šie rezultatai leidžia teigti, kad ekonominiai ir socialiniai veiksniai nepaaiškina viso emigracijos reiškinio. Tai reiškia, kad norint visapusiškai paaiškinti ir suprasti emigraciją, būtina atkreipti dėmesį į kitus - psichologinius - veiksnius. Juolab kad naujausi tyrimai rodo, kad psichologiniai veiksniai gali padidinti emigracijos paaiškinamąjį nuspėjamumą dvigubai.
Emigracijos analizė individo lygmeniu leidžia naujai pažvelgti į šį reiškinį. Vis dėlto emigracijos teorijose mažai dėmesio skiriama vidinėms priežastims, lemiančioms žmogaus elgesį. Šiuo metu moksliniuose tyrimuose stebimi bandymai rasti ryšius tarp emigracijos ir individualių psichologinių charakteristikų.
Emigracijos tyrimai Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėti emigracijos tyrimai, siekiant įvertinti grėsmes valstybei ir visuomenei bei atskleisti naujosios lietuvių emigracijos ypatumus. Dažniausiai emigracijos tyrimai orientuoti į ketinimų emigruoti analizę arba emigracinio elgesio tyrimus, tačiau trūksta tyrimų, kurie integruotų abi šias kryptis. Todėl sunku pasakyti, ar tie patys veiksniai vienodai susiję tiek su ketinimais emigruoti, tiek su realia emigracija. Juo labiau, kad tyrimai rodo, jog ne visi asmenys, ketinantys emigruoti, realizuoja šiuos ketinimus ir emigruoja.
Taip pat skaitykite: Psichologijos studija apie stresą ir riziką
Lietuvoje atliekamuose emigracijos tyrimuose potencialūs emigrantai dažniausiai analizuojami siekiant įvertinti su emigracija susijusius veiksnius, tokius kaip amžius, išsilavinimas, požiūris į emigraciją ir kt. Ir tik vienas išsamus tyrimas su Lietuvos emigrantais atliekamas analizuojant ekonominius ir socialinius veiksnius, susijusius su intelektų nutekėjimu. Dauguma užsienio šalyse atliktų tyrimų analizuoja imigrantų charakteristikas ir tiria jų adaptacijos problemų sprendimo galimybes, lygindami juos su priimančiosios šalies gyventojais. Dažniausiai analizuojami subjektyvios gerovės kintamieji veiksniai, susiję su momentiniu respondentų gyvenimo situacijos įvertinimu arba patirtais sunkumais, tačiau neatskleidžiamas visas naujoko portretas.
Šiame darbe dėmesys sutelkiamas į emigracinio reiškinio analizę, siekiant nustatyti emigranto asmenybės ypatumus ir palyginti juos su tėvynėje likusių gyventojų charakteristikomis.
Tyrimo tikslai ir uždaviniai
Darbo tikslas - įvertinti ryšius tarp įvairių psichologinių ir socialinių charakteristikų ir lietuvių emigracijos. Kompleksinė emigracinių ketinimų ir emigracijos analizė leidžia patobulinti emigracijos, kaip socialinio-ekonominio reiškinio, sampratą. Prielaidos apie įvairų asmenybės bruožų, asmens tapatybės, psichologinės gerovės, socialinių demografinių ir socialinių ekonominių charakteristikų svarbą prognozuojant lietuvių emigraciją leidžia sukurti tam tikrą hierarchinę emigracinių veiksnių struktūrą. Praktiškai kompleksinis emigracijos paaiškinimas galėtų padėti geriau suprasti emigracijos reiškinį, siekiant jį kontroliuoti adekvačiomis priemonėmis.
Tyrimo objektas - ilgalaikė emigracija, o jos ypatumai atskleidžiami analizuojant emigracinius ketinimus ir pačią emigraciją.
Pagrindiniai tyrimo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Ekonominės krizės: Didžioji Depresija prieš Finansų Krizę
- Nustatyti ryšį tarp psichologinių ir socialinių charakteristikų ir lietuvių ketinimų emigruoti bei emigracijos.
- Įvertinti psichologinių ir socialinių charakteristikų svarbą aiškinant lietuvių ketinimus emigruoti ir emigraciją.
- Nustatyti, ar emigrantai ir asmenys, ketinantys emigruoti, yra panašesni pagal savo psichologines ir socialines charakteristikas, lyginant su asmenimis, neketinančiais emigruoti.
Tyrimo metodologija
2006-2009 m. Vytauto Didžiojo universitete buvo įgyvendintas tyrimas apie psichologinių ir socialinių charakteristikų svarbą lietuvių emigraciniams ketinimams ir emigracijai. Tyrimą iš dalies finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Ši kryžminė apklausa su savarankiškai užpildomu klausimynu buvo atlikta naudojant „sniego gniūžtės“ ir „perėmimo“ metodus. 34,7 procento duomenų buvo gauta internetu. Kiti 65,3 procento dalyvių užpildė popierinę klausimyno versiją. Nebuvo rasta jokių reikšmingų dalyvių socialinių ar psichologinių charakteristikų skirtumų dėl klausimyno administravimo būdo (internetu ar popieriniu formatu).
Bendrą imtį sudarė 1032 lietuviai. 53,8 procento dalyvių (194 vyrai ir 361 moteris) gyveno Lietuvoje; kiti 46,2 procento subjektų (181 vyrai ir 296 moterys) buvo Lietuvos emigrantai. Dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 62 metų (vidurkis 31,9, SD = 9,84), nebuvo rasta amžiaus skirtumų tarp emigrantų ir neemigrantų vyrų (U = 16984,50, p = .585) arba tarp emigrantų ir neemigrantų moterų (U = 51497,50, p = .425).
Emigraciniai ketinimai buvo matuojami 2 klausimais, klausiant dalyvių, ar jie kada nors turėjo minčių ar aiškių planų emigruoti ir ar jie tikrai nusprendė likti ir gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu emigrantų buvo paprašyta nurodyti gyvenamąją šalį ir jų emigracijos trukmę. Kaip pagrindinės socialinės demografinės charakteristikos buvo tiriamos lytis, amžius, išsilavinimo lygis, šeiminė padėtis, partnerio gyvenamoji vieta, vaikų skaičius ir profesija. Pasitenkinimas atlyginimu ir subjektyvus gyvenimo sąlygų įvertinimas buvo pasirinkti kaip socialinių ekonominių veiksnių rodikliai. Kaip papildomi socialiniai emigracinių ketinimų veiksniai taip pat buvo matuojamas artimų santykių socialinis tinklas Lietuvoje ir ankstesnė emigracinė patirtis.
Remiantis Triadinės įtakos teorija, į klausimyną buvo įtrauktos 3 pagrindinės psichologinių charakteristikų grupės: asmenybės bruožai, asmens tapatybė ir psichologinės gerovės charakteristikos. Septyni asmenybės bruožai (ekstravertiškumas, malonumas, sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas, polinkis į riziką, agresyvumas) buvo tiriami kaip pagrindiniai emigracinių ketinimų ir emigracijos koreliatai.
Asmenybės bruožai ir emigracija
Buvo ištirti septyni pagrindiniai asmenybės bruožai: ekstravertiškumas, sutariamumas, sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas, polinkis į riziką ir agresyvumas.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo tyrimai: 2007 m. analizė
- Ekstravertiškumas: Asmenys, pasižymintys didesniu ekstravertiškumu, gali būti labiau linkę į emigraciją dėl savo atvirumo naujoms patirtims ir lengvesnio socialinių ryšių užmezgimo.
- Sutariamumas: Mažesnis sutariamumas gali būti susijęs su didesniu polinkiu į konfliktus ir nepasitenkinimą esama aplinka, o tai gali paskatinti emigraciją.
- Sąžiningumas: Mažesnis sąžiningumas gali lemti didesnį impulsyvumą ir mažesnį planavimą, o tai gali padidinti tikimybę priimti sprendimą emigruoti.
- Neurotiškumas: Didesnis neurotiškumas gali būti susijęs su didesniu nerimu ir nepasitenkinimu gyvenimu, o tai gali paskatinti ieškoti geresnių sąlygų užsienyje.
- Atvirumas: Didesnis atvirumas naujoms patirtims gali būti susijęs su didesniu noru išbandyti naujas kultūras ir gyvenimo būdus, o tai gali paskatinti emigraciją.
- Polinkis į riziką: Asmenys, linkę rizikuoti, gali būti labiau linkę į emigraciją, nes tai susiję su didesne nežinomybe ir iššūkiais.
- Agresyvumas: Didesnis agresyvumas gali būti susijęs su sunkumais prisitaikant prie socialinės aplinkos ir noru išvengti konfliktų, o tai gali paskatinti emigraciją.
Asmens tapatybė ir psichologinė gerovė
Buvo analizuojamos bendrojo veiksmingumo, savivertės ir tautinio identiteto charakteristikos. Taip pat buvo vertinami pasitenkinimas gyvenimu, psichosocialinis stresas ir depresiškumas.
- Bendrasis veiksmingumas: Žemesnis bendrasis veiksmingumas gali būti susijęs su mažesniu pasitikėjimu savo jėgomis įveikti sunkumus užsienyje, o tai gali sumažinti tikimybę emigruoti.
- Savivertė: Žemesnė savivertė gali lemti didesnį pažeidžiamumą ir sunkumus prisitaikant prie naujos aplinkos, o tai gali atgrasyti nuo emigracijos.
- Tautinis identitetas: Silpnesnis tautinis identitetas gali būti susijęs su mažesniu prisirišimu prie tėvynės ir didesniu noru integruotis į kitą kultūrą, o tai gali paskatinti emigraciją.
- Pasitenkinimas gyvenimu: Žemesnis pasitenkinimas gyvenimu gali būti susijęs su didesniu nepasitenkinimu esama situacija ir noru ieškoti geresnių sąlygų užsienyje.
- Psichosocialinis stresas: Didesnis psichosocialinis stresas gali lemti norą išvengti neigiamų emocijų ir ieškoti ramesnės aplinkos užsienyje.
- Depresiškumas: Didesnis depresiškumas gali būti susijęs su mažesniu pasitikėjimu savo jėgomis ir sunkumais prisitaikant prie naujos aplinkos, o tai gali atgrasyti nuo emigracijos.
tags: #endriulaitiene #a #2007 #asmenybes #psichologija