Viduramžių Europos kultūra: elgesio taisyklės ir visuomenės bruožai

Europos integracijos projektui išgyvenant daugialypę krizę, o mokslinėje literatūroje bei visuomenės apklausose gausėjant abejojančiųjų sėkmingomis Europos Sąjungos ateities perspektyvomis, aktualizuojasi Europos vienybės pagrindų klausimas. Šiame straipsnyje nagrinėjami viduramžių Europos kultūros elgesio taisyklės ir visuomenės bruožai.

Europos vienybės idėjos ištakos

Vieningos Europos projektą itin entuziastingai palaiko Lietuvos visuomenė, o jo gyvybingumas bei stabilumas yra svarbus realizuojant Lietuvos nacionalinius interesus. Lietuviškoji kultūra formavosi ir skleidėsi europinės civilizacijos kontekste, veikiama krikščionybės, o vėliau ir modernybės įtakų. Tačiau lygiagrečiai su Lietuvos "ėjimu į Europą", pačioje Europoje vyko savikūros procesas, kuriame vietoje Romos katalikų religija, romėniškąja teise ir antikine filosofija grįstos Vakarų krikščionijos žemyne formavosi europinė savivoka.

Europos sąvokos raida

Ikimoderniais laikais būsimoji "Europa" egzistavo iš pradžių tik kaip mitinis vardas. Graikai retkarčiais skirstė pasaulį į Europą ir Aziją kaip Vakarus ir Rytus, tačiau tai buvo išimtinai geografinė, ne politinė skirtis. Krikščionybei tapus teisiškai pripažįstama religija, Romos imperiją IV-V a. romėnų autoriai pradeda suvokti kaip "krikščionėjančią visuomenę". Prasideda ilgas procesas, kurio metu dar bereikšmę Europos sąvoką lėtai keičia "krikščionija", reiškianti krikščioniškąją pasaulio dalį. Įsigalėjus krikščionybei, geografinės Europos gyventojai savo gyvenamą pasaulio dalį suvokė ne kaip Europą, o kaip Vakarų krikščioniją - visuotinio katalikų tikėjimo vienijamą žmonių bendriją.

Vakarų krikščionijos vienybės klestėjimas

XII-XIII a. galima laikyti Vakarų krikščionijos vienybės klestėjimo laikotarpiu, kai religinė, politinė ir socialinė žemyno sandara nuosekliausiai rėmėsi krikščionių tarpusavio vienybės idealu. Jau XIV a. pradžioje atsiranda pirmieji pavieniai žemyno vienybės projektai, kurių tikslas buvo įtvirtinti organą, turintį galią spręsti politinių suverenų nesutarimus.

Viduramžių visuomenės bruožai

Viduramžių Europoje visuomenė rėmėsi feodaline sistema. Visuomenės viršūnėje buvo senjorai (stambieji žemvaldžiai), kurie už karo tarnybą skirdavo žemės riteriams. Riteriai mažais sklypeliais išnuomodavo valstiečiams, o šie už tai turėjo eiti lažą ir mokėjo duoklę. Daugelis valstiečių asmeniškai priklausė nuo riterių, beveik neturėjo teisių ir gyveno skurde.

Taip pat skaitykite: Viduramžių Lietuvos istorija

Viduramžių visuomenė buvo luominė. Luomų teoriją XI a. suformuluota krikščionių mąstytojų - sutelkti visą krikščionišką bendriją neramiais laikais ir padalyti visuomenės grupėms pareigas (meldžiasi, dirba, kariauja). Pradžioje luomai buvo atviri, tačiau vėlyvaisiais viduramžiais luomai užsidaro.

Elgesio taisyklės ir kasdieninis gyvenimas

Viduramžių Europoje nebuvo technikos, palengvinančios buitį. Kiekvienam daiktui pagaminti reikėjo daug rankų darbo, todėl gaminiai buvo brangūs. Skurdas, žiaurūs nusikaltimai būdavo įprasti kasdieninio gyvenimo reiškiniai. Daugelyje Europos šalių per tardymus buvo naudojami kankinimai. Bausmės būdavo griežtos, viešos ir vykdomos nedelsiant.

Žmonės viduramžių Europoje buvo labai religingi. Jie krikštydavo bažnyčiose vaikus, o mirusiuosius laidodavo šventoriuose. Melsdavosi įvairiems šventiesiems. Žmonės nuolat bijodavo užrūstinti Dievą šiame gyvenime, o dar labiau po mirties patekti į pragarą. Bažnyčia atlikdavo daug svarbių funkcijų, o dvasininkai būdavo valdovų patarėjais.

Miestų atsiradimas ir savivalda

Miestai viduramžiais atsirado dėl kelių priežasčių. Vienur jie išaugo prie garsių vienuolynų ar pilį, kur žmonės tikėdavosi rasti prieglobstį nuo karo antpuolių. Kitur miestais virto dideli kaimai, kur žemdirbiai suveždavo parduoti savo gėrybes. Kadangi miestai įsikurdavo žemėse, valdomose vietinio žemvaldžio, miestiečiai turėdavo mokėti jam feodalinę duoklę ir eiti lažą. Todėl miestui buvo svarbu gauti karaliaus ar žemvaldžio privilegiją, suteikiančią savivaldą.

Kultūrinis gyvenimas

XII a. viduryje atsiranda naujas architektūros stilius - gotika. Architektai naudoja kryžminį skliautą, sustiprina jį išryškintomis nerviūromis, strėlinėmis arkomis. Sienos kone pradinksta: visą erdvę užima milžiniški vitražai, pro kuriuos gotikinį pastatą užtvindo šviesa.

Taip pat skaitykite: Apie viduramžių socialinę priklausomybę

Vakaruose literatūra buvo religinė, o XII a. atsirado pasaulietinė literatūra. Pirmi atstovai GOLJARDAI, kurie rašė parodijas, liturgijos, evangelijos temomis. Tai buvo keliaujantys studentai, dainiai, klierikai. Atsirado kita literatūros srovė TRUBADŪRAI, jie rašė provansų kalba.

Tautinių ir religinių bendrijų įvairovė

Lietuvoje susipažįstama su Lietuvos tautinių ir religinių bendrijų įvairove, ji sugretinama su savąja, tyrinėjamas jų unikalumas ir integracijos procesai. Svarbu suprasti tarpusavio sąryšius ir priklausomybę daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis, priėmimo ir puoselėjimo klausimus.

Muzikinė kultūra

Muzikos instrumentų rūšys įvairios - apeiginiai ir signaliniai instrumentai, šokių muzikos instrumentai, piemenų instrumentai ir kt. Susipažįstama su lietuvių liaudies instrumentais (pvz., kanklės, skudučiai, lamzdelis, birbynė, kleketai, skrabalai ir kt.), aptariami ir kitų pasaulio tautų muzikos instrumentai bei jų raida. Mokomasi kitų tautų ir kultūrų dainų (pvz., latvių, lenkų, žydų, kt.).

Tolerancija ir tarpreliginis dialogas

Svarbu ieškoti vietų, kur gali susitikti skirtingų tikėjimų žmonės (taikus sugyvenimas, geri darbai, tarnavimas visuomenei ir žmonijos interesams). Siekiama suprasti, kaip įmanoma nuo priešpriešos, kovos, persekiojimo ateiti iki bendros maldos. Taip pat svarbu suprasti litvakų ir lietuvių tradicijų panašumus ir skirtumus (maistas, drabužiai, šventės), ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos.

Jaunimo elgesys ir auklėjimas

Viduramžiais vaikai buvo išsiunčiami tarnauti ar pameistriauti. Kontraktai iš paauglių reikalavo gero elgesio. Tačiau pameistriai užsitarnavo prastą reputaciją dėl nepadoraus elgesio. Tam tikri seksualiniai kontaktai vyresnių paauglių tarpe buvo leidžiami. Apie suaugusių moralę ir elgesį jaunimas reiškė savo nuomonę ritualais.

Taip pat skaitykite: Apie viduramžių pasaulėžiūrą

tags: #viduramziu #europos #kultura #elgesio #taisykles