Įvadas
Abraomas Kulvietis - XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) asmenybė, kurios veikla glaudžiai susijusi su Reformacijos pradžia ir plitimu Lietuvoje. Jo indėlis į švietimą, teologiją ir kultūrą yra reikšmingas ir vertas nuodugnesnio išnagrinėjimo. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti A. Kulviečio gyvenimą, veiklą ir jo palikimą, atsižvelgiant į Reformacijos kontekstą Lietuvoje.
Reformacija Lietuvoje: Istorinis Kontekstas
Norint suprasti A. Kulviečio veiklos svarbą, būtina aptarti Reformacijos raidą Lietuvoje. Istoriografijoje vyrauja kelios pagrindinės istorikų grupės, skirtingai vertinančios Reformacijos pobūdį ir trukmę. Vieni istorikai (ypač Lenkijos ir Vokietijos) Reformaciją Lietuvoje laikė svetimų kultūrų įtaka, o kiti (tarpukario Lietuvos ir pokario emigracijos istorikai) - Lietuvos istorinės raidos etapu, turėjusiu savas priežastis ir giluminius pagrindus.
Dėl Reformacijos pradžios Lietuvoje istorikai iš esmės sutaria - tai XVI a. 4 dešimtmetis. 1536 m. Jonas Tartilavičius Batakietis Šilalėje jau sakė evangeliškus pamokslus, o 1539-1542 m. Vilniuje veikė A. Kulvietis, įkūręs mokyklą. Į liuteronų pusę linko Jonas Radvila, Kęsgailos ir kiti. Tuo tarpu dėl Reformacijos pabaigos vieningos nuomonės nėra. Vieni istorikai jos pabaigą siejo su jėzuitų atvykimu ir Kontrreformacijos pradžia, o kiti - su XVII a. viduriu, kai valstybę sukrėtė karai ir arijonų banicija.
Svarbu pabrėžti, kad Reformacija Lietuvoje truko apie 100 metų ir buvo aktyvus visuomeninis, religinis ir kultūrinis judėjimas, turėjęs didelę įtaką visuomenės raidai. Reformacija Lietuvoje prasidėjo visuomenės dalyje, kurioje nuo XVI a. pirmojo ketvirčio labai ryškiai brendo poreikis naujovėms ir suvokimas, kad būtinos permainos daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sričių: teismų sistemoje, valstybės valdyme, o ypač kultūros raidą organizuojančiose institucijose bei kultūrinio gyvenimo turinyje, kurį tuo metu formavo katalikų bažnyčia. Visuomenėje buvo ryškiai subrendęs švietimo institucijų ir mokymo turinio reformos poreikis.
Abraomo Kulviečio Gyvenimas ir Veikla
A. Kulvietis į Lietuvos istoriją įėjo ne tik kaip reformacijos pradininkas, bet ir kaip aukštesnio tipo mokyklos - kolegijos - įsteigėjas Vilniuje. Jo mokykla buvo atidaryta be vyskupo sutikimo, turėjo apie 60 mokinių, kelis mokytojus ir veikė 1539-1542 metais.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
A. Kulvietis kilęs iš pasiturinčių bajorų šeimos, pažinęs daugelį Europos universitetų, teisės mokslų daktaras. Jis paskelbė nuostatą, kad švietimo reikalams pirmiausia turi būti skirtas bažnyčios sukauptas turtas, ir pradėjo viešą svarstymą, kaip šis turtas turi būti naudojamas. Šiame svarstyme buvo aiški kritinė dalis: A. Kulvietis piktinosi, kad šis katalikų bažnyčios turtas tarnauja asmeninei dvasininkų naudai, ir pozityvioji - programinė dalis: turtas privaląs būti panaudotas kukliam dvasininkų išlaikymui bei švietimo reikalams.
Kulviečio Mokykla Vilniuje
Kulviečio mokykla Vilniuje buvo reikšmingas švietimo židinys, paremtas humanistinėmis idėjomis ir trijų kalbų (hebrajų, graikų, lotynų) mokymu. Nors mokykla veikė neilgai, ji padarė didelę įtaką Lietuvos kultūrai ir švietimui. Joje buvo ugdomi jaunuoliai, kurie vėliau tapo žymiais visuomenės veikėjais, skleidė Reformacijos idėjas ir prisidėjo prie lietuvių raštijos kūrimo.
"Confessio Fidei"
A. Kulvietis taip pat parašė "Confessio Fidei" (Tikėjimo išpažinimas), kuris yra ankstyviausias Lietuvos Reformacijos tekstas. Šis veikalas atspindi A. Kulviečio teologines pažiūras ir jo įsitikinimą dėl bažnyčios reformos būtinybės. Vienintelis šiuo metu žinomas laimingai išlikęs knygos, kurioje išspausdintas šis Kulviečio veikalas, egzempliorius saugomas Anglijoje, Durhamo universiteto bibliotekoje.
Reformacijos Įtaka Lietuvos Kultūrai ir Raštijai
Reformacija turėjo didelės įtakos Lietuvos kultūrai ir raštijai. Vienas svarbiausių Reformacijos periodo rezultatų buvo spaudos lietuvių kalba sukūrimas. Raštija lietuvių kalba gyvavo ir iki pirmosios lietuviškos knygos, tačiau Reformacija suteikė jai naują statusą ir viešumo lygį.
Protestantiškoji Lietuvos inteligentų dalis realizavo mintį, kad spausdinimo mašinos gali būti panaudotos rašto lietuvių kalba platinimui, minties propagandai, o tuo pačiu ir tautinės kultūros savirealizacijai. Pirmosios knygos lietuvių kalba buvo naujovė, stipriai paveikusi visuomenės sąmonę: buvo sulaužytas nuo pat krikščionybės priėmimo įsitvirtinęs stereotipas, kad Lietuvoje kalbama vienaip, bet rašoma svetimomis rašto kalbomis (kanceliarine rytų slavų kalba arba lotyniškai). Buvo pradėta laužyti Lietuvoje įsitvirtinusi rašto ir šnekamosios kalbos dvikalbystės rūšis - diglosija.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Pirmosios knygos lietuvių kalba (katekizmas, elementorius, giesmynai, krikšto apeigų tekstai) padėjo pagrindus lietuviškajai raštijai, buvo lietuviškai rašomos lietuvių literatūros epochos pradžia. Tam Didžiojoje Lietuvoje jau buvo subrendęs poreikis ir joje jau buvo žmonių, tinkamai tam darbui pasiruošusių Lietuvoje ir Reformacijos centruose - Vitenberge, Leipcige, Bazelyje, sugebėjusių kūrybiškai pasinaudoti liuteronybės sukurta suformuluota ir realizuota nuostata kiekvienos tautos gimtąja kalba pažinti Šventąjį Raštą bei tikėjimo teiginius.
Žymiausi XVI a. lietuviškų raštų autoriai - M. Mažvydas ir M. Daukša. Mažvydo raštų tekstai sudaro beveik šešis šimtus puslapių, kuriuose apstu liaudies kalbos dorojimo, norminimo elementų, akivaizdžios autoriaus pastangos sudaryti rašmenų sistemą žemaičių ir iš dalies aukštaičių tarmių garsams žymėti. Mažvydo pradėtą lietuvių kalbos norminimą tęsė B. Vilentas, J. Bretkūnas, S.Vaišnoras. Jie, remdamiesi mažvydine tradicija, nuosekliau pritaikė ir keik modifikavo savo pirmtakų rašybą, daugiau vartojo prūsų vakarų aukštaičių tarmės lyčių. Literatūrinės kalbos norminimui ir normų įtvirtinimui didelę reikšmę turėjo Danieliaus Kleino Lietuvių kalbos gramatika ir Kompendiumas. Šiose gramatikose ne tiktai teoriškai apibendrinta bei įtvirtinta ankstesnė aukštaitinė literatūrinės kalbos tradicija, bet ir nustatytos pastovesnės tos kalbos fonetikos, morfologijos, iš dalies sintaksės ir rašybos normos.
A. Kulviečio Palikimas ir Jo Svarba
A. Kulviečio veikla ir idėjos turėjo didelės įtakos Lietuvos Reformacijos raidai ir kultūrai. Jo įsteigta mokykla Vilniuje tapo svarbiu švietimo centru, o jo "Confessio Fidei" - reikšmingu teologiniu tekstu. A. Kulvietis prisidėjo prie lietuvių raštijos kūrimo ir plėtojimo, skatino visuomenės domėjimąsi naujovėmis ir permainomis.
A. Kulviečio pavyzdys rodo, kad net ir trumpas laikotarpis gali būti labai reikšmingas, jei žmogus yra atsidavęs savo idėjoms ir siekia jas įgyvendinti. Jo veikla įkvepia mus siekti švietimo, kultūros ir visuomenės pažangos.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys