Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, susiję su advokato psichikos sveikatos pažyma Lietuvoje, procedūra, kurios reikia laikytis norint ją gauti, ir problemos, susijusios su dabartine tvarka.
Sveikatos patikrinimo reikalavimai advokatams ir jų padėjėjams
Pareiškėjai, norintys tapti advokatais arba įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą, privalo pasitikrinti sveikatą prieš pateikdami dokumentus Lietuvos advokatūrai. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas. Advokatai ir advokatų padėjėjai Lietuvos advokatūrai pateikia formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“.
Sveikatos tikrinimo tvarka
Norint gauti psichikos sveikatos pažymą, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas, psichikos sveikatos centrą arba kliniką.
Procedūra yra tokia:
- Psichikos sveikatos centras patikrina, ar per pastaruosius 3 metus nebuvote įrašytas į psichikos sveikatos įskaitą.
- Jei įskaitoje nebuvote, pažyma išduodama be papildomos konsultacijos.
- Jei buvote ar esate įtrauktas į įskaitą, reikės apsilankyti pas psichiatrą, kuris įvertins sveikatos būklę ir priims sprendimą dėl pažymos išdavimo. Konsultacija paprastai trunka apie 15-20 min.
Gydytojų pareigos tikrinant sveikatą
Aprašo 7 punkte nurodyti gydytojai pagal kompetenciją privalo patikrinti, ar asmeniui nėra diagnozuota Aprašo III skyriuje nurodyta liga ir (ar) sveikatos problema. Į tikrinamojo formą Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“ turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymai į klausimus, ar per pastaruosius penkerius metus anonimiškai ir privačiai nesigydė pas gydytojus psichiatrus. Jei sveikatos tikrinimo metu nustatoma medicininių indikacijų, tikrinamasis gali būti siunčiamas pas kitų specialybių gydytojus. Kiekvienas gydytojas sveikatos tikrinimo rezultatus įrašo formoje Nr. Galutinę išvadą, ar paciento sveikatos būklė yra tinkama verstis advokato veikla arba atlikti advokato padėjėjo praktiką, formoje Nr. 046/a pateikia šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į kitų gydytojų išvadas.
Kritika dabartinei tvarkai
Advokatų taryba jau ne vieni metai reikalauja atsisakyti dar 2004 metais Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijų parengto nutarimo „Dėl pareiškėjų, advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės reikalavimų ir sveikatos būklės tikrinimo taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės numato, kad advokatai ir jų padėjėjai turi kas penkerius metus tikrintis psichikos sveikatą. Egzistuojant problemą pripažįsta ir Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija. Joje ketinama suburti darbo grupę, kuri įvertins šiuo metu egzistuojančią tvarką, jos trūkumus, ir pasiūlys efektyvius būdus, kaip atnaujinti sistemą, „kuri jau senokai pribrendo pokyčiams“.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad šiuo metu egzistuojantis reikalavimas advokatams, taip pat ir kitiems teisininkams nuolat teikti psichiatrų pažymas, nesprendžia esminio klausimo - nei parodo, kokios būklės yra žmogaus psichikos sveikata, nei padeda su esančia problema tvarkytis. Jis pabrėžia, kad psichiatrui per 15 minučių nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar žmogus serga psichikos liga, ar ne, ir kad duomenys apie psichikos ligonius Lietuvoje nekaupiami, vieningos duomenų bazės nėra, todėl medikas objektyviai negali patikrinti, ar pacientas anksčiau nesilankė pas kitus medikus.
I. Vėgėlė taip pat atkreipia dėmesį, kad asmuo, sergantis psichikos liga, jei tai atvirai pripažintų, netektų galimybės dirbti tam tikrų darbų, tuo pačiu - ir būti teisininku. Dėl to žmogus yra priverčiamas slėpti savo ligą, bet ne ją gydyti. Be to, ligų sąrašas, esantis prieš 14 metų pasirašytame nutarime, kartais nesuvokiamas, nes asmuo, net ir sirgdamas tam tikromis psichikos ligomis, gali pilnai atlikti savo profesines funkcijas. Tačiau sergantieji yra stigmatizuojami, išstumiami iš darbo rinkos arba verčiami slėpti savo ligą.
Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius taip pat kritikuoja dabartinę tvarką, teigdamas, kad reikalavimai yra pertekliniai ir formuluoja prielaidą, kad žmogus dėl psichikos sutrikimo negali dirbti advokatu, teisėju ar panašiai, kai iš tiesų tai nėra tiesa. Jis pateikia pavyzdžių, kai ligų, kuriomis sergant draudžiama dirbti advokatais, sąraše yra lengvos depresijos epizodai arba delyro būklės, kuri yra laikina ir išgydoma.
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigia, kad psichikos problemų stigmatizavimas paplitęs visame pasaulyje, ir kad kai kažkurios specialybės atstovai, tarkime, advokatai, urmu siunčiami tikrintis psichikos sveikatos, tai yra stigmatizavimo pavyzdys. Ji pabrėžia, kad diagnozė kaip tokia visiškai nerodo gebėjimo ar negebėjimo kažką atlikti, ir kad standartinis kas penkerius metus atliekamas psichikos sveikatos patikrinimas dažniausiai yra labai formalus, nesiekiant atskleisti žmogaus poreikių.
Priverstinis gydymas ir teisinė pagalba
Sunkiomis psichikos ligomis sergantys asmenys gydomi priverstinai, jei jie savo veiksmais gali padaryti žalą sau, savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei, taip pat turtui. Tačiau priverstinis hospitalizavimas be teismo leidimo gali tęstis ne ilgiau kaip dvi paras. Kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos pacientui suteikimo.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
tags: #advokaturai #psichikos #sveikatos #pazyma