Agresija, Nukreipta į Save: Priežastys ir Pasekmės

Įvadas

Šiuolaikinėje visuomenėje agresija tampa vis ryškesnė, matoma įvairiose gyvenimo srityse - nuo televizijos ir spaudos iki gatvės, šeimos ir mokyklos. Norint efektyviai mažinti agresijos apraiškas, būtina suprasti, kas ji yra, kokios jos priežastys ir kaip ji plinta. Agresija pasireiškia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, todėl ypač svarbu suvokti, kodėl vaikai tampa agresyvūs ir kaip jiems tinkamai padėti, nes vaikystėje patirta agresija gali tęstis ir vėlesniame amžiuje. Šiame straipsnyje apžvelgsime agresijos apibrėžimą, jos šaknis, veiksnius, skatinančius vaikų agresiją, ir būdus, kaip padėti agresyviems vaikams.

Agresijos Apibrėžimas

Agresija - tai priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas arba jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas yra pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Agresija gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, įžeidinėjimais ir fiziniu smurtu.

Agresija gali būti:

• Tiesioginė: Nukreipta tiesiai į nepasitenkinimo ar priešiškumo šaltinį.
• Perkeltinė: Dėl tam tikrų priežasčių nukreipiama į kitą asmenį. Ši agresijos forma yra smerktina, todėl kai kurie asmenys linkę ją nukreipti į save, pasireiškiant savęs žeminimu, kaltinimu, žalojimu ar net savižudybe.

Psichologijos žodynas (1993 m.) apibrėžia agresiją kaip priešišką elgesį, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu, siekiant pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. V. Kučinskas savo darbe "Socialinis darbas švietimo sistemoje" agresiją apibrėžia kaip pranašumo demonstravimą arba puolimą, turint tikslą ką nors fiziškai sužaloti ar psichiškai paveikti. Pedagogikos žodynas (1993 m.) ją apibūdina kaip frustracinę puolamąją reakciją į neįveikiamas kliūtis, įprotį žodžiais ar veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, daiktinę aplinką ar net save, arba poreikį puolant gintis.

Agresyvus elgesys - tai agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvaus elgesio priežastys yra įvairios: bejėgiškumas susidūrus su kliūtimis (frustracija), siekis išspręsti prieštaravimus (pvz., diskusijoje), noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt.

Taip pat skaitykite: Kaip valdyti agresiją: strategijos

Agresijos Šaknys

Agresijos kilmės klausimas yra senas. Prieš du šimtus metų pedagogas Christianas Gotthilfas Salzmanas pateikė ironišką agresyvaus elgesio susiformavimo pavyzdį, kuriame atpažįstama šeimų pedagoginė praktika: vaikas, pargriuvęs ar susimušęs, imdavo klykti, tėvai ramindavo, klausinėdavo, o paskui mušdavo vaiką nuskriaudusį daiktą. Taip vaikas priprato užsipulti ir išlieti nepasitenkinimą ant to, kas yra šalia.

Psichologė Maria Fiurst knygoje „Psichologija“ agresiją nagrinėja keliais aspektais, teigdama, kad agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Socialinio išmokimo teoriją pagrindė kanadiečio psichologo A. Banduros (1977) eksperimentai. Pavyzdžiui, vaikas stebi konfliktines situacijas šeimoje, kur mama pyksta, bet valdosi, o tėvas kalba garsiai ir sarkastiškai. Sūnus pradeda bendrauti su seserimi, ją žemindamas. Tačiau A. Bandura teigia, kad elgesį galima pataisyti stebint kilniaširdiškus poelgius, pagarbą ir bendradarbiavimą.

Priežastys, Skatinančios Vaikų Agresiją

Agresyvumas vaikystėje yra normalus reiškinys. Jei vaikui kas nors nepavyksta, jis reaguoja nepasitenkinimu, pykčiu ir nusivylimu, išliedamas apmaudą ant daiktų ar kitų vaikų. Kaip vaikas reaguoja, priklauso nuo temperamento. Kartais vaikai stumdosi, mušasi ar gnaibosi be jokios matomos priežasties, o kartais tampa agresyvūs iš nuobodulio. Maži vaikai negali numatyti pykčio išsiliejimo pasekmių, o jei tėvai į tokius išsiliejimus per daug dėmesio kreipia, padidėja kartojimosi galimybė.

M. Fiurst pabrėžia, kad agresyvius veiksmus iš esmės sąlygoja tai, kad iš jų tikimasi norimų rezultatų. Kadangi agresyvūs veiksmai patys save apdovanoja, jie pasikartos vis dažniau. Jei visuomenė mušimą laiko tinkama auklėjimo priemone, tai, ją panaudojus, atrodo, jog padaryta tai, kas reikia, taigi sulaukiama apdovanojimo. Kognityvinių elementų įtaka agresyviam elgesiui išties didelė. Anot jos, aiškinimas, užuojauta ir empatija gali agresiją sumažinti. Padidėti ji gali, kai gaunama papildomos informacijos ir planuojamas veiksmas pasirodo kitokiame kontekste. Be to, tokių veiksmų pasekmes mintyse galima sušvelninti. Kada ir kiek agresyvus elgesys bus pateisinamas, iš esmės priklauso nuo įsigalėjusios vertybių hierarchijos.

Industrinėje visuomenėje nesaugumas, nerimas ir rezultatų siekimas yra susiję. M. Fiurst, remdamasi Ch. Shmerl, R. Ansager ir G. Wenninger (1980) teorijomis, teigia, kad stipriai į rezultatus ir konkurenciją orientuotose sistemose labai daug „pasmerktųjų pralaimėti“. Juos slegia keliami reikalavimai, baimė, jog nepasiseks, jie jaučiasi nepelnytai atstumti ir privalantys paklusti drausmei. Žinant, kad emocinė įtampa ir stresas yra beveik nuolatinė daugelio šeimų ir televizijos žiūrovų būsena, agresiją skatinantis derinys „agresyvus pavyzdys plius susijaudinimas“ nebegali neutralizuoti tiesiogiai ar netiesiogiai agresyvių televizijos programų. Tokie pavyzdžiai - tai ne vien skandalingi fizinės agresijos atvejai, bet ir visos netiesioginės ar net įteisintos agresijos, sėkmingai demonstruojamos ne tik per televiziją ar kitas žiniasklaidos priemones. Eksperimentai patvirtino, jog linkę į agresyvius veiksmus jaunuoliai, matydami smurtą, tampa dar agresyvesni. Kuo pozityvesnis santykis su modeliu (aktoriumi), tuo labiau su juo identifikuojamasi ir perimamas jo elgesys. Visuomenės informavimo priemonės formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą ir yra populiarus laisvalaikio praleidimo šaltinis. Jos turi teigiamą ir neigiamą poveikį besivystančiam vaikui, plečia akiratį, supažindina su kitomis sociokultūrinėmis tradicijomis.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Kiti veiksniai, skatinantys agresyvų elgesį:

• Kitų artimiausios aplinkos asmenų reakcijos į smurtą ir vertinimas. Demonstruojamas smurtas greičiausiai paskatina agresyvų elgesį tada, kai asmenys išgyvena emocinį susijaudinimą ir pyktį, pvz., kai nėra jokių stiprių agresijos slopinimo šaltinių. Vaikai, kurie buvo supykdyti ir po to žiūrėjo smurtinio turinio filmą, daug daugiau išreiškė agresiją.
• Jei vaikas dažnai mato, kad jo mėgstamas herojus pasiekia tikslą naudodamas smurtą ir agresiją, gali padaryti išvadą, kad agresija yra tinkamas įvairių problemų sprendimo būdas.
• Jeigu TV laidų skatinama agresija sukelia dar ir teigiamas pasekmes kasdieninėje vaiko veikloje, tai agresyvios reakcijos gali įsitvirtinti vaiko elgesyje ilgą laiką.
• Mažas vaizduotės, žinių troškimo ir kūrybingumo skatinimas šeimoje ir mokykloje.

Kodėl vaikas nori žiūrėti agresyvias laidas?

• Agresyvūs vaikai yra nepopuliarūs ir išgyvendami tarpasmeninių santykių sistemoje diskomfortą prie TV ekranų praleidžia daugiau laiko.
• Išmoksta daugiau agresyvios technikos kurią panaudoja tarpasmeninėje sąveikoje.
• Atsiliekantys vaikai, stebėdami herojiškas televizijos laidas, stengiasi išgyventi netiesioginę sėkmę ir kompensuoti patiriamas nesėkmes mokykloje.
• Kadangi šių vaikų galimybės sprendžiant įvairias problemas yra labiau ribotos nei gerai besimokančių vaikų, tai jie dažniau panaudoja tuos agresyvius problemų sprendimo būdus, kuriuos jie mato TV laidose.
• Toks elgesys atriboja juos nuo bendraamžių, verčia juos dar dažniau žiūrėti TV laidas, dėl to lieka mažiau laiko mokymuisi ir bendravimui.

Psichoanalitinių teorijų šalininkai tvirtina, jog agresijos šaknų reikėtų ieškoti įgimtuose instinktuose, arba tai aiškinama auklėjimo ir draudimų ankstyvojoje vaikystėje padaryta žala. Zigmundo Froido nuomone, agresija - įgimtas žmogaus instinktas. Destrukcijos, arba mirties, instinktą jis priešina lytiniam, arba gyvenimo, instinktui. Anot Z. Froido, mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nuo savęs griovimo nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija ir destrukcija.

Kaip Padėti Agresyviam Vaikui

Jeigu jūsų vaikas dažnai mušasi ar kitus vaikus aprėkia, pagalvokit kodėl jis taip daro. Tačiau pirmiausia reikia jam parodyti ribas ir iš karto. Negalvokite, kad mažas vaikas gali pats išspręsti konfliktus. Tik nuo trečių metų gali vaikas sugebėti konfliktus be muštynių išspręsti. Tėvai, kurių vaikai yra didesnių puolami, neturėtu vaikui siūlyti: „tai duok atgal!“, „ginkis gi!“. Vaikas, kuris yra stumdomas ar mušamas, negali apsiginti, nes kitaip jau būtų tai padaręs. Jis yra tikrai nepavydėtinoje padėtyje. Jeigu matote, kad vaikai tuoj susipyks, kad pavyzdžiui, nepasidalina vienu kastuvėliu, galima pasiūlyti, kad pasidalintu, pirma vienas pakastu, paskui kitas. Jeigu agresyvumai nesibaigia, atskirkite vaiką nuo kitu. Pasakykite, kad jei dar karta pasikartos, eisite namo. Ir būtinai eikite namo, jei pasikartoja. Namie nepasiūlykite jam linksmybių, nežaiskite su juo, tegul pamato pats, kad vienam žaisti neįdomu. Ir svarbiausia yra, kad vaikui paaiškintumėt, jog pvz.: jis negali kitam vaikui su kastuvėliu per galva duoti, nes jam skaudės ir pan.

Kaip elgtis tokiu atveju, jei vaiko agresyvumas yra peržengęs visas ribas ir kenkia kitiems? Kai kurių vaikų elgesys toks priešiškas, toks fiziškai agresyvus, kad auklėtoja turi nuolat būti šalia ir visą laiką jį kontroliuoti. Jeigu nuo to nenukenčia kiti vaikai, situaciją galime laikyti idealia. Jeigu tai neįmanoma arba elgesys negerėja, auklėtojai būtina ieškoti pagalbos. Tokiu atveju su vaiku turi pabendrauti psichologas, po to pasikalbėti su vaiko tėvais. Naudojantys jėgą vaikai darželį gali lankyti kartu su kitais, jeigu su jais dirba papildomi žmonės, o tėvus ir darželio darbuotojus nuolatos konsultuoja psichinės raidos vertinimo specialistas.

Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus

Agresyvūs vaikai dažnai būna arba labai kontroliuojami ir varžomi savo tėvų (labai kontroliuojamas jų susitikimų su bendraamžiais laikas, trukmė, nurodoma, su kuo galima draugauti, su kuo negalima), arba, priešingai, vaikui niekas nedraudžiama: jis yra labai laisvas ir nemoka ta laisve naudotis.

Cornelia Nitsch ir Cornelia von Schelling teigia: „Kiekvieną kartą, kai vaikas neleistinai elgiasi užsipuldamas kitus, imkitės ryžtingų priemonių. Atskirkite jį nuo kitų vaikų, tegu pabūna vienas tam tikrą laiką. Tai jam padės suvokti, kad ne viskas galima“. Labai svarbu vaikui parodyti leistino elgesio ribas kad ir kaip jis priešintųsi ir būti ryžtingiems, nes kitu atveju tik paskatintume elgtis dar blogiau. Žinoma, tėvai gali padėti savo atžaloms paišdykaudami, pasigalynėdami su jais ar leisdami lankyti dziudo, karatė būrelius. Ten vaikas supras, kad kovoti ir galynėtis galima, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Patarimai tėvams:

• Nemuškite vaiko. Tuo parodysite jam, kad stipresni gali silpnesnį mušti.
• Būkite atkaklūs. Vaikas turi patirti, kad jėga nieko nepasieks. Nenusileiskite. Net ir dėl ramybės.
• Girkite vaiką už geras savybes. Įvadas

Pyktis ir Agresija: Vaikų Perspektyva

Pyktis ir agresija yra sudėtingos emocijos, kurias patiria kiekvienas žmogus, įskaitant ir vaikus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos mokinių pykčio ir agresijos priežastys, jų pasireiškimo būdai, poveikis bei galimi sprendimo būdai. Siekiama padėti tėvams, mokytojams ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims geriau suprasti šias emocijas ir rasti tinkamus būdus joms valdyti bei užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms.

Vaikų Žaidimai: Sielos Veidrodis ir Emocijų Išraiška

Vaikų žaidimai yra ne tik pramoga, bet ir svarbi vaiko raidos dalis. Daugelis psichologų žaidimus laiko „vaiko sielos veidrodžiu“, atspindinčiu jo emocijas, patirtis ir psichologinius uždavinius. Žaidimų pobūdis kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus:

• Ankstyvasis amžius: Mažylis žaidžia vienas su daiktais, tyrinėja juos.
• Vėlesnis amžius: Vaikas stebi kitus žaidžiančius vaikus, bando žaisti kartu.

Individualaus žaidimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, temperamento ir asmeninių savybių. Jei trejų-ketverių metų vaikas visiškai atsisako žaisti vienas ir nuolat reikalauja tėvų dėmesio, vertėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu. Žaislai yra svarbi vaizduotės ugdymo dalis, todėl rekomenduojama rinktis kūrybiškumą lavinančius žaislus. Žaidimų metu vaikai mokosi naujų gebėjimų, įgūdžių ir patirties, ugdoma motorika, vaizduotė ir protiniai gebėjimai.

Iš vaiko žaidimų galima suprasti, kas jam tuo metu aktualu, kokius psichologinius uždavinius jis sprendžia. Tačiau po žaidimų ateina laikas susitvarkyti, o tai dažnai sukelia problemų, ypač pyktį.

Pyktis: Natūralus Jausmas, Reikalaujantis Tinkamo Valdymo

Pyktis yra viena iš pagrindinių žmogaus emocijų, kaip ir džiaugsmas, liūdesys ar baimė. Tai reakcija į situacijas, kurios suvokiamos kaip grėsmingos, neteisingos ar skaudinančios. Vaikai, kaip ir suaugusieji, pyksta susidūrę su situacijomis ar žmonėmis, kurie juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia. Suaugusieji dažnai mano, kad vaiko pyktis yra blogas jausmas, kurį reikia slopinti. Tačiau slopinant pyktį, jis niekur nedingsta - jis lieka pasąmonėje ir vėliau gali pasireikšti per nederamą elgesį.

Pasyvi Agresija: Paslėptas Pykčio Reiškimas

Pats blogiausias būdas tvarkyti pyktį - tai pasyviai agresyvus elgesys. Pasyviai agresyviai besielgiančio vaiko tikslas - nuliūdinti ir supykdyti tėvus ar kitus artimus žmones. Vienas iš ankstyviausių pasyvios agresijos pavyzdžių - vaikas, kuris pradeda pridaryti į kelnes po to, kai jau yra pripratintas prie tualeto.

Jei tėvai draudžia vaikui reikšti pyktį žodžiais, vaikas priverstas tai daryti netiesioginiu, kenksmingu būdu. Kuo labiau tėvai baudžia vaiką už tokį elgesį, tuo dažniau vaikas tuštinasi į kelnes, nes pasąmoningas pasyviai agresyvaus elgesio tikslas yra nuliūdinti tėvus.

Pasyviai agresyvus vaiko elgesys gali pasireikšti įvairiais būdais: delsimu, atidėliojimu, tuščiu laiko leidimu, užsispyrimu, nenuolaidumu ir „užmaršumu“. Paaugliams tai gali virsti prastais pažymiais, narkotikų vartojimu, pastojimu, nusikaltimais ar net savižudybe.

Pykčio Išreiškimo Būdai: Nuo Nebrandžių Iki Brandžių

Kuo nebrandesnis žmogus, tuo nebrandžiau jis išreiškia pyktį. Vaikai reikš savo pyktį nebrandžiai tol, kol tėvai neišlavins jų daryti kitaip. Šiek tiek geresnis būdas išreikšti pyktį yra visiškai nekontroliuoti savo elgesio - kai žmogus, apimtas įniršio priepuolio, daužo daiktus ir išlieja įtūžį ant kito žmogaus. Tačiau pasyviai agresyvus elgesys yra blogesnis už verbalinę agresiją. Verbalinė agresija gali būti nukreipta į visus.

Šiek tiek geresnis būdas išreikšti pyktį yra būti apimtam įniršio priepuolio, bet išlaikyti pakankamai savitvardos, kad nenaikintum daiktų ir neišlietum savo įtūžio ant kito asmens. Pykčio protrūkis apsiriboja šaukimu, klykimu, keikimu, kai žodžiais įskaudinamas kitas žmogus. Verbalinė agresija gali būti nukreipta į objektą.

Geriausias būdas išreikšti pyktį - padaryti tai kuo maloniau ir protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Problemos sprendimas reiškia, kad abi pusės racionaliai ir logiškai ištirs ginčytiną klausimą, aptars, supras viena kitos poziciją ir prieis sutarimo, ką daryti.

Suaugusieji patys turėtų būti geri pavyzdžiai, kaip teisingai išreikšti pyktį. Užuot draudus vaikui supykti ir perdėtai reaguoti į jo pyktį, reikia priimti jį tokį, koks jis yra, kaip jis reiškia pyktį, ir nuo to pradedant, jį ugdyti.

Pykčio Valdymo Strategijos Vaikams

Svarbu mokyti vaikus tinkamai valdyti pyktį. Agresija gali būti fizinė (mušimas, spardymas) arba verbalinė (šaukimas, įžeidinėjimas).

Agresyvus elgesys gali turėti neigiamų pasekmių:

• Santykių problemos: Agresija gadina santykius su šeima, draugais ir bendraamžiais.
• Mokymosi sunkumai: Agresyvūs vaikai dažnai turi problemų mokykloje.
• Teisės pažeidimai: Agresyvus elgesys gali baigtis teisės pažeidimais.
• Psichologinės problemos: Agresija gali būti susijusi su depresija, nerimu ir kitomis psichologinėmis problemomis.

Agresijos Priežastys

Agresyvus elgesys gali būti nulemtas įvairių veiksnių:

• Biologiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad agresija gali būti susijusi su genetiniais veiksniais arba smegenų veiklos sutrikimais.
• Aplinkos veiksniai: Agresyvų elgesį gali skatinti smurtas šeimoje, patyčios mokykloje ar neigiama žiniasklaidos įtaka.
• Psichologiniai veiksniai: Agresija gali būti susijusi su žema saviverte, sunkumais valdant emocijas ar kitomis psichologinėmis problemomis.

Patyčios: Agresijos Forma Mokykloje

Patyčios yra agresijos forma, kuri pasireiškia mokykloje ir kitose vaikų grupėse. Patyčios gali būti fizinės, verbalinės, socialinės (apkalbos, ignoravimas) arba elektroninės (patyčios internete).

Patyčios turi neigiamą poveikį aukoms:

• Psichologinės problemos: Patyčios gali sukelti depresiją, nerimą, žemą savivertę ir savižudybės mintis.
• Sveikatos problemos: Patyčios gali sukelti galvos skausmus, pilvo skausmus ir kitas sveikatos problemas.
• Mokymosi sunkumai: Patyčios gali trukdyti mokytis ir pasiekti gerų rezultatų.

Ką Daryti, Jei Vaikas Patiria Patyčias?

Jei vaikas patiria patyčias, svarbu:

• Klausyti vaiko: Leiskite vaikui papasakoti apie savo patirtį.
• Palaikyti vaiką: Parodykite vaikui, kad juo tikite ir palaikote.
• Kreiptis pagalbos: Pasikalbėkite su mokyklos vadovybe, psichologu ar kitais specialistais.
• Mokyti vaiką, kaip apsiginti: Išmokykite vaiką pasitikėti savimi ir atsispirti patyčioms.

Kaip Užkirsti Kelią Patyčioms?

Užkirsti kelią patyčioms galima įvairiais būdais:

• Šviesti vaikus: Mokykite vaikus apie patyčias ir jų pasekmes.
• Sukurti saugią aplinką: Kurkite aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir gerbiami.
• Skatinti empatiją: Mokykite vaikus suprasti ir atjausti kitus.
• Reaguoti į patyčias: Nedelsdami reaguokite į bet kokias patyčių apraiškas.
• Bendradarbiauti su tėvais: Palaikykite ryšį su tėvais ir bendrai spręskite problemas.

Technologinės Patyčios: Nauja Grėsmė

Technologinės patyčios - tai patyčios, vykdomos naudojant elektroninius įrenginius, tokius kaip kompiuteriai, mobilieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. Technologinės patyčios gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Žinučių siuntimas: Įžeidžiančių ar grasinančių žinučių siuntimas.
• Nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimas: Asmeninių nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimas be leidimo.
• Apsimetinėjimas: Apsimetinėjimas kitu asmeniu ir įžeidžiančių žinučių siuntimas jo vardu.
• Socialinių tinklų patyčios: Įžeidžiančių komentarų rašymas socialiniuose tinkluose.

Technologinės patyčios gali būti ypač žalingos, nes jos gali pasiekti didelę auditoriją ir tęstis visą parą.

Ką Daryti, Jei Vaikas Patiria Technologines Patyčias?

Jei vaikas patiria technologines patyčias, svarbu:

• Išsaugoti įrodymus: Išsaugokite įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus.
• Pranešti apie patyčias: Praneškite apie patyčias socialinio tinklo administracijai, mokyklos vadovybei ar policijai.
• Blokuoti skriaudėją: Užblokuokite skriaudėją socialiniuose tinkluose ir kitose platformose.
• Pasikalbėti su vaiku: Palaikykite vaiką ir padėkite jam susidoroti su emocijomis.

Kompiuteriniai Žaidimai ir Agresija

Kai kurie tyrimai rodo, kad smurtinio turinio kompiuteriniai žaidimai gali skatinti agresyvų elgesį. Stebėję smurtą vaikai gali tapti mažiau jautrūs kitų žmonių skausmui ir kančioms, labiau linkti į agresyvumą, o juos supantį pasaulį suvokti kaip labiau bauginantį, priešišką.

Tačiau ne visi kompiuteriniai žaidimai skatina smurtą. Yra ir daug lavinamųjų žaidimų, padedančių vaikui vystyti atmintį, dėmesį, pastabumą. Svarbu, kad vaikai žaistų kompiuterinius žaidimus su saiku ir kad suaugusieji stebėtų, ką jie žaidžia.

Vidinė Ramybė ir Emocijų Valdymas

Norint valdyti pyktį ir agresiją, svarbu ugdyti vidinę ramybę ir emocijų valdymo įgūdžius. Tai galima pasiekti įvairiais būdais:

• Meditacija: Meditacija padeda nuraminti protą ir sumažinti stresą.
• Joga: Joga padeda atpalaiduoti kūną ir protą.
• Dėmesingumo praktikos: Dėmesingumo praktikos padeda sutelkti dėmesį į dabartį ir sumažinti nerimą.
• Psichoterapija: Psichoterapija padeda suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti.

Pagalba Agresyviai Besielgiančiam Vaikui ir Jo Šeimai

Efektyviausiai agresyvų elgesį galima pakeisti teikiant pagalbą kuo anksčiau, tik pastebėjus tokio elgesio tendencijas. Yra dvi pagalbos teikimo kryptys: pagalba agresyviai besielgiančiam vaikui ar paaugliui bei pagalba jo šeimai.

Teikiant pagalbą pačiam vaikui (paaugliui), naudojama strategija, paremta stengimusi pakeisti patį vaiką taip, kad neigiami įvykiai negalėtų sukelti tokių pat intensyvių bei stiprių vaiko agresijos reakcijų. Agresyvūs vaikai dažniausiai blogai mokosi, nors jų intelektas būna gerokai aukštesnis nei gauti pažymiai. Agresyvūs mokiniai lengvais supyksta, susierzina dėl smulkmenų, nesiklauso ką sako kiti, kalba piktai, neapgalvotai, pasižymi sunkiu temperamentu. Agresyvus vaikas sunkiai užmezga ir palaiko draugiškus santykius su bendraamžiais arba kitais vaikais.

Pasyvi Agresija Mokykloje: Abejingumo ir Patyčių Šaltinis

Pasyvi agresija mokykloje gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Laikinas atidėliojimas: Mokytojui paprašius mokinio atlikti svarbią užduotį, mokinys sutinka ją atlikti, bet taip niekada jos ir nepadaro.
• Paslėptas kerštas: Šiuo atveju mokinys jaučia daug priešiškų jausmų mokytojui ar klasės draugui ir ieško įvairiausių būdų, kaip atkeršyti.

Šios keturios pasyvios agresijos formos primena, kad abejingumas ir pasyvus elgesys yra tiek pat netinkamas, kaip ir prasivardžiavimas, muštynės ar daiktų gadinimas. Tačiau šiuo atveju kyla daugiau pasimetimo, o kartais ir sunkiai paaiškinamo susierzinimo. Dažnai tiek mokiniams, tiek mokytojams susidūrus su pasyvios agresijos apraiškomis tenka nusivilti, išgyventi kaltės, gėdos ir beviltiškumo jausmus. Taip pat dauguma jaučiasi nesaugiai, nes šio netinkamo elgesio formas sunku pastebėti ir nuspėti ir prognozuojami pasyviai agresyvaus žmogaus poelgius.

Nuoširdumas, Atvirumas ir Empatija: Raktas Į Sveikus Santykius

Jei norime, kad mokykloje ar mūsų gyvenime būtų kuo mažiau pasyvios agresijos, neadekvačiai reiškiamo pykčio ar patyčių, pirmiausiai turime išmokti būti nuoširdūs, atviri ir kartais pažeidžiami. Suprantu, kad nelengva, bet tik būdami empatiški ir supratingi galime sumažinti įtampą mokykloje. Be to, prisiminkite, kad labiausiai užkirsti kelią patyčioms padeda bendraminčiai ir bendražygiai. Kuo daugiau draugų vaikas turės, tuo mažiau patyčių patirs. Kartais pakanka drauge pastovėti su patyčių auka, kad pasikeistų jos nuotaika, o aplinkiniams nekiltų noras dar kartą prieš ją smurtauti. O jei kitą kartą teks bendrauti su pasyviai agresyviu žmogumi, būkite kuo konkretesni. Savo lūkesčius ir norus išsakykite kuo aiškiau. Būkite empatiški, dalinkitės, kokius išgyvenimus ir jausmus jums sukelia jo poelgiai. Bet prisiminkite - kito žmogaus nepakeisite.

tags: #agresija #nukreipta #i #save