Agresyvus elgesys tarp pradinukų kelia vis didesnį susirūpinimą. Prof. R. Žukauskienės tyrimų duomenimis, daugiau kaip ¼ pradinukų jau yra agresyvūs, o agresyvumas ateina iš šeimos. Šiame straipsnyje nagrinėsime agresyvaus pradinuko elgesio priežastis, atsižvelgiant į šeimos įtaką, psichologinius veiksnius ir galimus sprendimo būdus.
Šeimos įtaka agresyviam elgesiui
Šeima yra svarbiausias socializacijos veiksnys. Joje vaikas mokosi socialinių vaidmenų atlikimo, čia ugdoma vaiko individualybė, kultūrinis identitetas, vertybių sistema, charakteris. Šiandien daugelio šeimų įtaka vaikų doroviniam auklėjimui yra susilpnėjusi arba turi niegiamą poveikį.
Fizinis smurtas šeimoje
Fizinį smurtą šeimoje psichologai įvardina kaip vieną iš neigiamo poveikio priežasčių. R. Žukauskienė teigia: „bausmių griežtumas, taikomas 8 metų vaikams, koreliuoja su agresyviu elgesiu sulaukus 18 ir 30 metų. Agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais”. Anot prof. G. Valicko, smurtą patyrusių vaikų kognityvinė branda dažniau atsilieka nuo jų bendraamžių. Tokie vaikai „turi prastą savikontrolę bei patiria neigiamus emocinius išgyvenimus. Vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje ypač išryškėja prievartą patyrusių vaikų ir paauglių adaptacijos problemos: jie yra išsiblaškę, hiperaktyvūs, nedraugiški, agresyvūs”.
Psichologinis smurtas ir emocinis apleistumas
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į kitą šeimoje vykdomo smurto rūšį - psichologinį smurtą. Psichologinio ir fizinio smurto derinys žudo vaiko sielą. Šiame derinyje svarbesnį vaidmenį atlieka būtent psichologinis smurtas. Tyrimai atskleidžia, kad agresyvūs nusikaltėliai (žmogžudžiai) vaikystėje dažniausiai būdavo atstumti tėvų, išgyveno jų priešiškumą, nuolat patirdavo fizines bausmes. Taigi, vaiką žaloja ir fizinis smurtas, ir bendra šeimos atmosfera - tai tėvų nesantaika, skyrybos, įvairios priklausomybės, vaikų fizinis ir emocinis apleistumas. UNICEF organizacijos tyrimai nustatė, kad tėvai per parą atžaloms skiria maždaug septynias minutes dėmesio. Vaikai dažniau kenčia dėl psichologinio smurto ir lengvesnės, bet ne mažiau žalingos, jo formos - emocinio atstūmimo.
Tėvų jautrumas ir reiklumas
Tačiau vaikui reikalinga ne tik tėvų meilė, bet ir drausminimas. G. Valickas tai vadina jautrumu ir reiklumu. Jautrumą vaikai patiria tuomet, kai tėvai skatina jų vystymąsi, mokėjimą apginti savo nuomonę, atsižvelgia į jų specialiųjų poreikių tenkinimą. Tėvų reiklumas padeda vaikams integruotis į šeimos visumą. Jis atlieka porą svarbių funkcijų. Pirma, reiklumas moko toleruoti nesėkmes ir nusivylimus. Tai yra sėkmingų asmeninių santykių vystymosi pagrindas. Antra, moko socialiai priimtinų elgesio normų, įskaitant agresijos vengimo, bendradarbiavimo su kitais, pagarbos valdžiai. Fizinė bausmė atlieka savo funkcijas ir nėra smurto aktas tik tuomet, kai šeimoje vyrauja meilė, pagarba. Jei vaikas nesijaučia mylimas, tai pati prigimtis jį verčia ieškoti nuoširdaus atsakymo, stengiantis atkreipti į save dėmesį blogu elgesiu. Anot R. Campbel: „Jei vaikas nesijaučia mylimas ir vertinamas, jam sunku susitapatinti su tėvais, perimti ir paveldėti jų vertybių sistemą. Jei nėra stipraus, sveiko, paremto meile ryšio su tėvais, vaikas reaguoja į tėvų vadovavimą piktai, apmaudžiai, priešiškai“. Tokiu atveju fizinės bausmės ne drausmins, bet skatins dar didesnę nesantaiką šeimoje. Pritariama specialistų nuomonei, kad tokios bausmės yra veiksmingos tik ikimokyklinukams. Daug vaikų gali būti sėkmingai auklėjami ir be fizinių bausmių - tai nėra sėkmingos tėvystės garantas.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su agresyviu pradinuku
Smurto ir fizinės bausmės atskyrimas
Reikėtų atskirti fizinio smurto ir fizinės bausmės sąvokas. Fizinio smurto padariniai: mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai, gumbai, nubrozdinimai, žaizdos, lūžiai, įdrėskimai ant kūno, įvairaus laipsnio gyjančios žaizdos. Tai negali būti auklėjimo padariniai, tai yra smurtas, už kurį tėvai privalo atsakyti. Smurto atvejus tiria Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri 2009 m. pradėjo 704 tyrimus dėl psichologinio ir fizinio smurto.
Kiti veiksniai, skatinantys agresyvų elgesį
Be šeimos įtakos, agresyvų elgesį gali skatinti ir kiti veiksniai:
- Patyčios: Tarp mokyklinio amžiaus vaikų labai paplitusios patyčios - apie 70 proc. vaikų tai patiria.
- Psichikos sveikatos problemos: Vilniaus universiteto atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi Europoje (iki 50 proc. 12-17 metų vaikai jaučia depresijos požymių), net 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų.
- Priklausomybės: Vis aktualesnės tampa ir kitos priklausomybės rūšys - priklausomybė nuo azartinių lošimų ar kompiuterinių žaidimų, interneto.
- Žema savivertė: Nepasitikėjimas savimi, savo darbo nuvertinimas, negebėjimas pasakyti „ne“, gerų pasiūlymų atsisakymas manant, kad nesugebėsi - su šiais sunkumais susiduria suaugusieji. Psichologai tvirtina, kad tam įtakos gali turėti žema savivertė, kuri formuotis pradeda jau ankstyvoje vaikystėje.
- Sudėtingi gyvenimo pokyčiai: Staigi nuotaikų kaita dažnai reaguoja į sudėtingus gyvenimo pokyčius: tėvų skyrybas, persikraustymą ar pan.
Kaip padėti agresyviam vaikui?
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas elgiasi agresyviai, svarbu kreiptis į specialistus:
- Psichologas: Psichologas gali padėti išsiaiškinti agresyvaus elgesio priežastis ir pasiūlyti tinkamas terapijos strategijas.
- Psichoterapeutas: Pastebima, kad psichoterapija tampa vis populiaresnė, ypač tarp paauglių.
- Vaiko teisių apsaugos tarnyba: Smurto atvejus tiria Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Taip pat svarbu:
- Būti jautriems ir reikliems: Vaikui reikalinga ne tik tėvų meilė, bet ir drausminimas.
- Skirti vaikui pakankamai dėmesio: UNICEF organizacijos tyrimai nustatė, kad tėvai per parą atžaloms skiria maždaug septynias minutes dėmesio. Vaikams reikia daugiau laiko su tėvais.
- Sukurti saugią ir meile grįstą aplinką: Fizinė bausmė atlieka savo funkcijas ir nėra smurto aktas tik tuomet, kai šeimoje vyrauja meilė, pagarba.
- Mokyti vaiką tinkamai reikšti emocijas: Negebėjimas tinkamai vertinti neigiamų emocijų dažnai pasireiškia isterijomis, skandalais, muštynėmis su tėvais ar kitais vaikais. Arba atvirkščiai - vaikas gali užsisklęsti, nenori kalbėtis.
- Stiprinti vaiko savivertę: Nepasitikėjimas savimi, savo darbo nuvertinimas, negebėjimas pasakyti „ne“, gerų pasiūlymų atsisakymas manant, kad nesugebėsi - su šiais sunkumais susiduria suaugusieji. Psichologai tvirtina, kad tam įtakos gali turėti žema savivertė, kuri formuotis pradeda jau ankstyvoje vaikystėje.
Taip pat skaitykite: Agresijos priežastys
Taip pat skaitykite: Agresyvus vaikas darželyje: ką daryti?