Įvadas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, kuris veikia vaiko bendravimą, elgesį ir pasaulio suvokimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra autizmo spektro sutrikimas, kaip jis pasireiškia, kokie yra ankstyvieji požymiai, diagnostikos svarba ir ugdymo galimybės. Taip pat aptarsime visuomenės požiūrį į autizmą ir kaip galime prisidėti prie įtraukesnės aplinkos kūrimo.
Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) nėra liga, o raidos arba vystymosi sutrikimas, nematoma negalia. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Autistiškų asmenų smegenys skiriasi nuo neurotipinių tiek struktūra, tiek cheminiais procesais. Dėl šių skirtumų autistiški žmonės pasaulį suvokia kitaip ir susiduria su iššūkiais, kurie kyla gyvenant aplinkoje, pritaikytoje neurotipinėms smegenims. Tai gali atsispindėti nestandartiniame elgesyje, individualiuose mokymosi poreikiuose, kitokiose emocinėse reakcijose ir bendravimo būduose. Svarbu pabrėžti, kad autizmas yra spektras, todėl kiekvieno žmogaus patirtys ir iššūkiai gali labai skirtis.
Pagrindiniai požymiai dažniausiai atsiskleidžia trijose srityse: socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir elgesyje. Žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, gali patirti sunkumų suprasti ir išreikšti emocijas, bendrauti su aplinkiniais, dažnai jiems trūksta gebėjimo suvokti socialines normas ar signalus, suprasti socialinį kontekstą. Kalbos raida gali būti lėtesnė arba gali nenaudoti verbalios komunikacijos. Kai kuriems gali būti būdingas specifinis susidomėjimas tam tikra sritimi, poreikis laikytis griežtos rutinos ar jautrumas sensoriniams dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, šviesai ar tekstūroms. Autizmas yra būsena, iš kurios neišaugama, tad su juo susiję sunkumai ir stiprybės lydi žmogų visą gyvenimą. Vis dėlto autistiški asmenys laikui bėgant įgyja naujų įgūdžių, todėl jų gebėjimai ir iššūkiai gali keistis. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nori būti įvardijami kaip autistiški asmenys.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad autizmas nėra liga ir juo nesergama. Tačiau vienas dažniau sutinkamų atsakymų: jei jau ši būklė įtraukta į TLK kodą, vadinasi, tai - liga. Vis dėlto Lietuvoje, JAV, Europoje naudojami skirtingi ligų klasifikatoriai, todėl mūsų šalyje autizmas turi kodą, o šalys, kurios naudoja amerikiečių sukurtą Tarptautinį psichinių ligų registrą DSM-5, jau perėjo prie skėtinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės be potipių apibrėžimo. Kitaip tariant, atsisakyta atskirų Aspergerio sindromo ir įvairiapusio raidos sutrikimo kategorijų. Taigi autizmas pats savaime nėra liga, mūsų tikslas nėra išgydyti žmogų, o jam padėti geriau suprasti supantį pasaulį ir jame gyventi. Visuomenės užduotis - turėti daugiau žinių apie autizmo spektro sutrikimą ir priimti žmones, kurie jį turi.
Autizmo Spektro Sutrikimo Paplitimas Lietuvoje
Pašnekovė sakė, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvoje autizmo spektro sutrikimas buvo diagnozuotas 5679 vaikams. O, remiantis SAM Higienos instituto duomenimis, per 2023-iuosius naujų atvejų buvo diagnozuota 1084 (0-17 metų). Nuo 2013 iki 2023 m. diagnozuotų vaikų skaičius išaugo 464,51 proc. (2013-aisiais buvo 1006, o 2023-iaisiais - 5679). Nors matome skaičius, L. Sasnauskienės teigimu, autistiškų asmenų statistika dažnai nėra tiksli, o tai lemia įvairios priežastys: „Diagnostikos procesai ir kriterijai gali skirtis tarp šalių, regionų ar net specialistų, todėl kai kurie atvejai gali būti nepastebėti arba klaidingai diagnozuoti. Taip pat daug suaugusių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, niekada nebuvo diagnozuoti, nes praeityje informacijos apie autizmą buvo gerokai mažiau, o diagnostikos galimybės - ribotos. Lietuvoje suaugusiesiems autizmo diagnozė įteisinta tik 2015 m. Lietuvos autizmo asociacijai dedant daug pastangų. Dar viena priežastis, kodėl statistika nėra tiksli, - autizmo požymiai pasireiškia labai įvairiai, todėl kai kurie lengvesni atvejai arba moterų autizmas, kuris gali būti mažiau pastebimas dėl socialinių stereotipų, lieka neidentifikuoti. Be to, kai kuriose bendruomenėse egzistuoja stigma, dėl kurios žmonės vengia kreiptis pagalbos arba nesidalija informacija, vengia turėti diagnozę. Visa tai lemia, kad oficiali statistika neatspindi realaus autistiškų asmenų skaičiaus.“ Pasak pašnekovės, manoma, kad pasauliniu mastu apie 75 mln. žmonių turi autizmo spektro sutrikimą, t. y. 1 proc. populiacijos.
Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio ypatumai
Ankstyvieji Autizmo Požymiai: Kada Reaguoti?
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti dar kūdikystėje, tačiau dažniausiai jie tampa aiškesni maždaug 18-24 mėnesių amžiuje. Tėvai paprastai pastebi, kad vaikas kitaip reaguoja į aplinką, vengia akių kontakto arba mažiau bendrauja nei bendraamžiai.
Paklausta, kokie požymiai išduoda autizmo spektro sutrikimą ir į kuriuos jų reikėtų atkreipti dėmesį, L. Sasnauskienė išvardijo keletą ir patarė, kada reikia kreiptis į specialistą: „Mokslininkai ir gydytojai yra sukūrę „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus: vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;vaikas neklauso nurodymų;kartais atrodo, kad vaikas neprigirdi;vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;vaikas vengia akių kontakto. Tai yra tik keletas požymių, kuriems esant galima įtarti autizmą. Visada reikia kreiptis į specialistus, jei vaikas praranda jau įgytus įgūdžius, pavyzdžiui, dingsta kalba. Autizmo diagnozės nustatymas yra kompleksinis procesas, atliekamas specialistų komandos klinikinio stebėjimo metodu. Tad rekomenduojame visada savo nuogąstavimais pasidalinti su šeimos gydytoju, kuris nukreiptų į raidos specialistus.“
Ankstyvieji požymiai pagal amžių:
- 6 mėn. ir vyresni: Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresni: Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresni: Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba. Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresni: Nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn.: Nesako spontaniškai dviejų žodžių frazių (neįskaitant echolalijos).
Svarbu atsiminti, kad šie požymiai gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių, tačiau pastebėjus juos, reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.
Kiti galimi požymiai:
- Sutrikęs bendravimas: kalbos atsilikimas, echolalija (žodžių ar frazių kartojimas), sunkumai pradedant ar palaikant pokalbį.
- Pasikartojantis elgesys: linguojasi, mosuoja rankomis, dėlioja žaislus griežta tvarka, prisirišimas prie tam tikrų daiktų ar ritualų.
- Sensorinis jautrumas: jautriai reaguoja į garsus, šviesas, prisilietimus, vengia tam tikrų medžiagų ar kvapų.
- Socialinės sąveikos sunkumai: vengia akių kontakto, nesidomi žaidimu su kitais, nesuvokia socialinių normų.
Kodėl Svarbu Diagnozuoti Autizmo Spektro Sutrikimą?
Pasiteiravus, kodėl svarbu nustatyti autizmo spektro sutrikimo diagnozę, L. Sasnauskienė sakė, kad tėvams ji padeda geriau suprasti savo vaikus, o suaugusiesiems tampa paaiškinimu, dažnu atveju - ir išlaisvina. „Apie tai kalbant reikėtų atskirti: diagnozė vaikui ir diagnozė suaugusiajam. Jeigu tėvams kyla nerimas dėl vaiko raidos ir kirba jausmas, kad kažkas yra ne taip, geriau kreiptis į specialistus. Vaikui diagnozavus autizmą, tėvai ir specialistai gali geriau suprasti jo poreikius, stiprybes ir sunkumus. Ankstyva diagnozė leidžia laiku pradėti teikti reikalingą pagalbą, pavyzdžiui, pritaikyti ugdymą, taikyti terapijas, kurios padeda vaikui tobulinti socialinius, emocinius ir komunikacijos įgūdžius. Be to, diagnozė padeda tėvams ir artimiesiems geriau suprasti vaiko elgesį, išvengti klaidingų vertinimų ir sumažinti nereikalingą stresą. Dažnai tenka girdėti, kad vaikas, kai mama paima ant rankų, verkia, klykia, o turėtų nurimti. Vėliau, išsityrus pas specialistus, paaiškėja, kad jo itin jautri taktilinė sistema, todėl jis taip reaguoja į prisilietimus, o tėvai jau pradeda manyti, kad vaikas jų nemyli, nenori ar pan. Diagnozė padeda tėvams suprasti, kas vyksta su jų vaiku, kokią pagalbą jam teikti ir kokios pagalbos reikia jiems patiems, auginant autistišką vaiką. Kilus įtarimams dėl galimo vaiko raidos sutrikimo ir užsiregistravus raidos ištyrimui pas specialistus, tėvams tenka gana ilgai išbūti nežinioje dėl galimos vaiko diagnozės. Kai kuriais atvejais tas laukimas gali trukti daugiau kaip pusę metų. Siekiant suteikti pagalbą tėvams, kad laukimo periodu jie nebūtų vieni (būtų nuraminti, gautų informaciją, kur kreiptis, jeigu sužinotų, kokie yra pagalbos būdai ir pan.), Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ teikia ankstyvosios pagalbos konsultacijas. Suaugusiajam autizmo diagnozė suteikia paaiškinimą apie jo patirtis ir elgesį, kuris galbūt ilgą laiką buvo nesuprastas tiek jo paties, tiek aplinkinių. Tai gali padėti žmogui geriau suvokti savo poreikius ir pritaikyti gyvenimo būdą, kad jis jaustųsi komfortiškiau. Diagnozė taip pat atveria galimybes gauti specializuotą pagalbą ar paramą, kurios trūko anksčiau. Be to, tai gali padėti žmogui rasti bendruomenę, kurioje jis jaustųsi suprastas ir priimtas. Šiuo atveju žinojimas ir aiškumas dažnai suteikia vidinę ramybę ir leidžia geriau planuoti savo gyvenimą. Dažnai asmenys, kuriems tik suaugus buvo diagnozuotas autizmas ar dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas, dalijasi, kad tada gavo ir paaiškinimus į klausimus, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip, ir dažniausiai teigia, kad diagnozės žinojimas - išlaisvina.“
Diagnozės nauda vaikams:
- Tėvai ir specialistai gali geriau suprasti vaiko poreikius, stiprybes ir sunkumus.
- Ankstyva diagnozė leidžia laiku pradėti teikti reikalingą pagalbą, pavyzdžiui, pritaikyti ugdymą, taikyti terapijas, kurios padeda vaikui tobulinti socialinius, emocinius ir komunikacijos įgūdžius.
- Padeda tėvams ir artimiesiems geriau suprasti vaiko elgesį, išvengti klaidingų vertinimų ir sumažinti nereikalingą stresą.
Diagnozės nauda suaugusiems:
- Suteikia paaiškinimą apie jo patirtis ir elgesį, kuris galbūt ilgą laiką buvo nesuprastas tiek jo paties, tiek aplinkinių.
- Padeda žmogui geriau suvokti savo poreikius ir pritaikyti gyvenimo būdą, kad jis jaustųsi komfortiškiau.
- Atveria galimybes gauti specializuotą pagalbą ar paramą, kurios trūko anksčiau.
- Padeda žmogui rasti bendruomenę, kurioje jis jaustųsi suprastas ir priimtas.
Autizmo Diagnostikos Procesas
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės pagrindai: Froido teorija
- Anamnezė: Gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: Specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: Į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: Dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: Šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: Siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Ugdymo Galimybės Vaikams su Autizmo Spektro Sutrikimu
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Svarbu, kad visi principai būtų taikomi ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausia priimti, kad autistiškas vaikas yra pirmiausia vaikas, turi tas pačias teises ir poreikius, kaip būti priimtas, jaustis saugiai. Mes, kaip suaugę, kaip tėvai ir specialistai, turime atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius.
Ankstyvoji pagalba:
Ankstyvoji pagalba vaikams, kuriems vystosi kitoniškai, turi teikiama labai labai anksti. Mums atrodo, kad intensyviausia kalbos raida vystosi apie antruosius metus, nes tada vaikai čiauška nesustodami, bet iš tiesų centrinėje nervų sistemoje kalbos vystymųsi pakitimų pikas yra 8-10 mėnesių amžiaus vaikams. Jei mes ankstyvajame amžiuje kryptingai padėsime vaikui pajusti malonumą bendrauti ir per pojūčius pajusti, kad galiu sukurti santykį su kitu žmogumi, tai rezultatą turėsime kitonišką.
Tėvai gali labai daug padėti pirmaisiais metais, nekalbu jau ir apie toliau. Tėvai gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą ir tai irgi bus bendravimas. Skatinkite vaiką įsitraukti. Dainuokite, nes tai nepaprastai veiksminga girdėti mamos balsą ir tai stimuliuoja kalbos vystymąsi, santykius. Glauskite, žiūrėkite į vaiką, neužmirškite, kad jei negaunate atsako - jis jus vis tiek mato ir jis išmoks. Dabar nemoka įprastu mums būdu atspindėti, bet jis tikrai spindi emocijas, jos yra jame. Mes galime savo elgesiu, stimuliavimu, ištraukti jas.
Ugdymas darželyje:
Etapas tiek vaiko, tiek šeimos gyvenime su tam tikrais iššūkiais, keliantis nerimo ir nežinio. Svarbu suprasti, kad visiems didelis iššūkis pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, tai adaptacija gai užtrukti ilgiau, tad reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko skirti laipsniškai adaptacijai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Reikėtų išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatinga svarbi vaikui, tas labai padės jam adaptuotis. Leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius… Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas. Vaikas turi žinoti kas bus, kada bus, kas po to seks - jam tas žinojimas tvarkos yra pagrindas bet kuriam žmogui.
Darželio iššūkiai:
Informuokite, kada miegos, kada valgyms, kokios laukia veiklos, kada pasiimsite. Kitas dalykas, kad ASS vaikai turi jautrumo aplinkos dalykams, bet tai individualus dalykas konkrečiam dalykui - bijo garsų, baisu liesti kažką, o gal kaip tik žiūrėsimas į šviesą suteikia nusiraminimą. Čia jau tėvai daugiausiai žino apie savo vaiką ir informuoti aplinkinius. Krūva vaikų, krūva auklėtojų, tad didelis iššūkis įtraukti vaiką į bendras veiklas. Antras didžiulis iššūkis - komunikacija, nes jei nekalbantis ar kalba nesuprantamai, tai vėl kyla problemų. Iššūkis ir aplinka, nes ji triukšminga, o jei yra sensorinės problemos, tai stipriai paveiks vaiką.
Intervencijos:
- Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis).
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Denver Model).
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. Alternative learning experiences and programs).
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children).
Stereotipai ir Mitai apie Autizmą
Stereotipai, baimės ir diskriminacija vis dar gyvuoja. Ir tai dažniausiai kyla dėl žinių trūkumo ir visuomenėje paplitusių klaidingų įsivaizdavimų: „Daugelis žmonių autizmą vis dar sieja su griežtai neigiamais ar labai ribotais įvaizdžiais, nesupranta, kad autistiški asmenys gali būti labai skirtingi - nuo tų, kuriems reikia didesnės pagalbos, iki itin savarankiškų. Baimė dažnai kyla dėl to, kad žmonės nežino, kaip bendrauti su autistiškais asmenimis, ar bijo „kitoniškumo“, nes jis kelia iššūkį nusistovėjusiems suvokimo standartams.“
Mitai:
- Vienas jų - kraštutinumai: kad yra genijus arba kad visi autistiški asmenys agresyvūs, negalintys mokytis ir ateityje dirbti.
- Kitas - manymas, kad autizmas - kai nežiūri į akis / kai rikiuoja daiktus / kai plasnoja.
- Dar vienas mitas, kad tai yra tik berniukų diagnozė. Naujausi duomenys rodo, kad autistiškų berniukų ir mergaičių santykis yra 3:1, o ne 4:1, kaip ilgai buvo manoma.
- Taip pat dar norisi atkreipti dėmesį, kad kai kurie autistiški asmenys gali nenaudoti verbalios kalbos, tada neretai nutinka taip, kad už juos sprendimus priima kiti - neva jie patys negali pasakyti, tai gal ir nelabai supranta. Taip žmonės yra nugalinami. Svarbu ieškoti alternatyvių komunikacijos priemonių ir žmogus ims komunikuoti.
Kaip keisti požiūrį:
Požiūrio keitimas yra gana ilgas procesas, tačiau įmanomas. Svarbu, ką tėvai kalba su savo vaikais namuose. Nes, jei jie neigiamai, įžeidžiančiai atsiliepia, kad ir apie klasės draugą, turintį autizmo spektro sutrikimą, tuomet ir vaikas iš namų išsineša tą neigiamą nusistatymą ir jį platina toliau. Dar viena problema, kad dažnai viešojoje erdvėje iškeliami tam tikro vaiko elgesio padariniai ir jis vaizduojamas kaip konfliktiškas, agresyvus, o galų gale nepageidaujamas toje vietoje, tačiau praktiškai mažai kalbama apie priežastis, kodėl atsiranda iššūkių keliantis elgesys, ir apie pagalbą, kokią gavo ar negavo tas vaikas. Autistiškų žmonių pasakojimai ir dalijimasis savo patirtimi yra ypač svarbūs - jie palengva griauna mitus ir parodo, kokia yra realybė. Mokyklose, darbovietėse ir visuomeninėse erdvėse reikėtų daugiau dėmesio skirti įtraukčiai, o žiniasklaida turėtų padėti formuoti teigiamą ir realistišką autizmo vaizdą. Dalyvaujame projekte „Žvelk giliau“, kuriame mūsų asociacija siekia mažinti psichikos sveikatos stigmą visuomenėje ir kviečia psichikos sveikatos ambasadorius dalintis išgyventa patirtimi apie neuroįvairovę, psichikos sveikatą, buvimą sunkumų patiriančio žmogaus artimu. Mūsų ambasadoriai - arba autistiškus vaikus auginantys tėvai, arba patys suaugę autistiški asmenys, kurie dalijasi savo patirtimi įvairiuose renginiuose ar žiniasklaidos priemonėse. Taip pat asociacija intensyviai dirba ir švietimo srityje: organizuoja mokymus tėvams ir specialistams, leidžia knygas, kad aktuali literatūra būtų prieinama ir lietuvių kalba.“
Kaip Prisidėti Prie Įtraukesnės Visuomenės Kūrimo?
Viena esminių negalios etiketo taisyklių yra matyti žmogų, o ne jo negalią: „Juk negalia yra tik viena žmogaus tapatybės dalių, todėl bendraujant su žmogui, turinčiu negalią, labai svarbu į ją nesiakcentuoti. Juk, be to, kad žmogus turi negalią, jis turi ir daugybę kitų ypatybių - kultūrinę ir socialinę tapatybę, tik jam įprastą gyvenimo būdą ar stilių. Tad ir koncentruokimės į tai, kas tuo metu yra svarbu, ir, esu tikra, kad tai niekada nebus būtent žmogaus turima negalia. Būtent taip kiekvienas ir galime prisidėti prie žmonių su negalia įtraukties didinimo - matydami ir akcentuodami žmones ir jų stiprybes, o ne jų negalias. Žmonės su negalia dažniausiai nenori išskirtinio elgesio ir jau tikrai nenori papildomo jautrumo ar gailesčio - bendraukite su žmonėmis, turinčiais negalią, taip pat, kaip ir su visais kitais.“
- Šviesti visuomenę apie autizmą ir griauti mitus.
- Bendrauti su autistiškais žmonėmis pagarbiai ir empatiškai.
- Skatinti įtrauktį mokyklose, darbovietėse ir kitose visuomenės srityse.
- Remti organizacijas, kurios teikia pagalbą autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms.
tags: #aiskino #vaiku #elgesio #pasikeitimus #atskirais #amziaus