Įvadas
Asmenybės supratimas yra sudėtingas procesas, apimantis įvairių teorijų ir metodų taikymą. Vienas iš tokių metodų yra Aizenko asmenybės testas, kuris padeda nustatyti žmogaus temperamento tipą ir asmenybės bruožus. Šiame straipsnyje aptarsime Aizenko asmenybės testą, jo teorinius pagrindus, metodologiją ir interpretaciją, remdamiesi įvairiais šaltiniais ir atliktais tyrimais. Taip pat apžvelgsime temperamento sampratą, jo tipus ir jų ypatybes, siekdami geriau suprasti savo ir kitų žmonių asmenybę.
Temperamento samprata ir teoriniai pagrindai
Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. Centrinę nervų sistemą, sudarytą iš galvos ir stuburo smegenų, turi ir žmonės, ir gyvūnai. Kiekvienas žmogus gimsta su tik jam vienam būdingomis tam tikromis savybėmis. Tai priklauso nuo genotipo - unikalaus, individualaus genų derinio. Norint pažinti žmogaus asmenybę, reikia suvokti priežastis, lemiančias jos veiklos kryptingumą.
Į temperamentus žmones suskirstė dar V a. Senovės Graikijoje gyvenęs Hipokratas. Anot jo, žmogaus būdą nulemia skysčių proporcija žmogaus organizme. Tad išskirti šie tipai: sangvinikas (gr. sanguis „kraujas“), melancholikas (gr. melas chole „juodoji tulžis“), cholerikas (gr. chole „tulžis“), flegmatikas (gr. flegma „gleivės“). Vėliau išaiškėjo, kad organizmo skysčiai žmogaus būdui pernelyg didelės įtakos neturi, tačiau temperamentų pavadinimai išliko tokie, kokius sugalvojo Hipokratas. Reikėtų paminėti ir tai, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko.
Anglų psichologas H. Aizenkas nustatė ekstraversijos, intraversijos ir emocinio stabilumo ryšį su temperamento tipais. Veiklos skirtumus lemia įvairių hormonų kiekio santykis, kuris veikia žmogaus veiklos tempus ir emocines reakcijas. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to, kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą, dešinysis - intuityvų mąstymą ir kūrybingumą, todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus polinkį į konkrečią veiklos rūšį.
Aizenko asmenybės testas: metodologija ir vertinimas
Aizenko testo pagrindą sudaro 57 asmenybę vertinantys klausimai. Kadangi svarbi pirmoji reakcija į klausimą, reikia stengtis atsakyti greitai, pasirenkant vieną iš pateiktų variantų (taip arba ne). Testas buvo vertinamas pagal tris skales: pirmoji parodo ekstravertiškumo - intravertiškumo lygį; antroji - neurotiškumo ir emocinio stabilumo; trečiaja nustatomas testo patikimumo lygis. Ekstravertiškumas ir intravertiškumas yra kontinumas, kur dauguma žmonių yra arčiau centro, o ne kraštuose.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Aizenkas, Šilchas ir kiti mokslininkai nustatė paveldėtą įtaką ekstraversijai ir intraversijai, neurotizmui ir emociniam stabilumui. Tačiau pripažino, kad asmenybę ir jos savybes veikia aplinka ir auklėjimas.
Temperamento tipų aprašymas
Cholerikas
Cholerikui būdingas energingumas, emocionalumas, optimistiškumas, impulsyvumas, aktyvumas, ryžtingumas, jautrumas ir ekstravertiškumas. Tai energingas, greitų reakcijų ir stiprių emocijų žmogus. Cholerikai yra labai jautrūs ir impulsyvūs. Jiems būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, o jų emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Įsijautę į naują veiklą, jie veikia iš visų jėgų, sekindami save daugiau, negu reikia. Jie domisi visuomenine veikla, rodo iniciatyvą, yra energingi ir principingi.
Sangvinikas
Sangvinikas yra energingas, emocionalus, nejautrus, ekstravertas ir nepastovus. Tai greitas, aktyvus žmogus, kuris yra emocingas ir nepastovios nuotaikos. Jis atviras, mėgstantis bendrauti (ekstravertas), nuoširdus ir žavingas. Sangvinikai greitai prisitaiko prie naujų sąlygų. Su žmonėmis labai greit randa bendrą kalbą, moka ir nori bendrauti. Jausmai kyla greit, taip pat greitai jie kinta. Emociniai išgyvenimai - negilūs. Sangviniko mimika labai išraiškinga. Jis nenustygsta vietoje, jam nuolat reikia naujų įspūdžių. Nelabai save kontroliuoja, nemoka dirbti sistemingai, neturi grafiko pagal kurį gyvena.
Flegmatikas
Flegmatikas charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu ir pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba - irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas, nelinkęs į afektus. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti.
Melancholikas
Melancholiko reakcija dažniausiai neatitinka dirgiklio stiprumo. Jam sunku ilgai išbūti susikaupusiam. Stiprus poveikis melancholikui dažniausiai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Jam būdinga santūri ir prislopinta kalba, drovumas, neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas yra gilus žmogus ir gali būti geras darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Savęs pažinimas ir temperamento nustatymas
Atlikus Aizenko testą ir paskaičiavus rezultatus, galima nustatyti savo temperamento tipą. Pavyzdžiui, gavus rezultatą, kad turi 58% ekstraverto ir 70% neurotiko savybių, galima teigti, kad žmogus yra cholerikas. Taip pat galima naudoti Belovo testą, kur kiekvienam asmenybės tipui pateikiamas sąvybių sąrašas. Tereikia surašyti būdingas sąvybes ir suskaičiuoti procentaliai, kiek kokių sąvybių turi. Apskaičiavus pagal tam tikrą formulę, galima nustatyti, kiek kiekvieno temperamento tipo savybių žmogus turi.
Kaip jau minėta, grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.
Temperamento ypatybės ir asmenybės bruožai
Išnagrinėjus įvairius temperamento tipus, galima įžvelgti tam tikrus panašumus ir skirtumus. Pavyzdžiui, cholerikai ir sangvinikai yra ekstravertai, energingi, emocionalūs ir nelabai pastovūs. Tačiau cholerikams būdingas didesnis impulsyvumas ir ryžtingumas, o sangvinikams - didesnis atvirumas ir bendravimo poreikis.
Svarbu atsiminti, kad nėra gryno tipo žmonių. Žmogus gali būti cholerikas-sangvinikas, tačiau turėti ir melancholiško bei flegmatiško tipo žmonių savybių.
Savigynos mechanizmai ir asmenybės ypatumai
Be temperamento, asmenybę formuoja ir įvairūs savigynos mechanizmai. Savigynos mechanizmai - tai nesąmoningi psichologiniai procesai, kurie padeda žmogui apsisaugoti nuo nemalonių jausmų ir minčių. Vienas iš tokių mechanizmų yra intelektualizacija, kai žmogus stengiasi racionaliai paaiškinti savo jausmus ir elgesį, kad išvengtų emocinio diskomforto. Taip pat gali būti naudojami išstūmimo ir reakcijų formavimo gynybiniai mechanizmai.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Temperamento įtaka tarpasmeniniams santykiams
Temperamentas turi didelės įtakos tarpasmeniniams santykiams. Žmonės, turintys skirtingus temperamentus, gali skirtingai reaguoti į įvairias situacijas ir skirtingai bendrauti tarpusavyje. Pavyzdžiui, bendrauti su cholerikais išties nėra paprasta. Tam reikalinga ypatinga tolerancija bei gebėjimas atleisti pykčio protrūkius, nes supykęs cholerikas šūkauja, kas tik šauna į galvą, dažnai net skaudžius dalykus. Jie valdingi ir staigiai supykstantys. Todėl labai svarbu mokėti tarsi negirdėti to, ką jis šaukia, mat praėjus pykčio priepuoliui, tikėtina, jis net neatsimins, ką sakė, mokėti į tokią aršią jo diskusijos formą reaguoti ramiai.
Isterija ir pykčio protrūkiai: priežastys ir pasekmės
Kartais žmonės pratrūksta pykčiu, ir tai laikoma normaliu emocijų išliejimu. Tačiau nuolatiniai pykčio protrūkiai ir isterijos gali būti susiję su gilesnėmis psichologinėmis problemomis. Isterija galima tik akivaizdoje žmonių, kuriais pats isterikas pasitiki. Tai yra tas, kuriam skirtas isterijos priepuolis, būtinai sureaguos reikiamai - dėl naudos arba savo minkšto būdo. Jeigu isterija nesukelia reikiama atsako, ji neveiksminga ir greitai baigiasi.
Kai nesutapusi nuomonė ar nepatenkinti poreikiai suvokiami kaip karti skriauda, prasideda isterija arba pykčio protrūkis. Kai žmogus negauna to, ko trokšta, jis stipriai susinervina, ir tuomet įvyksta emocijų protrūkis. Po tokio sukrėtimo tik stiprios psichikos žmogus nesijaučia kaltas, o silpnesnis su viskuo sutinka. Nesuderinamumas, savitarpio supratimo ir bendrų interesų nebuvimas, nuobodulys sukelia žmonių nesusikalbėjimą. Šiuo atveju isterija ir skandalai tampa vieninteliu būdu emocinei spragai užpildyti.
Kodėl žmonės tampa pikčiurnos ir isterikai? Yra keletas galimų priežasčių:
- Meilės trūkumas vaikystėje.
- Prievarta vaikystėje.
- Bejėgiškumo jausmas vaikystėje.
Isteriko ir pikčiurnos nuolatinis „klientas“ - priklausomas žmogus. Būtent adrenalinas ir sukelia euforiją. Jeigu jūs kovojate su depresija, tuomet pasąmonėje ieškote situacijų, palaikančių susijaudinimo būseną. Isterija - tai kontrolės praradimas, o jos nekontroliuojant galima valdymą perimti į savo rankas - būtent taip svarsto linkę į priklausomybę žmonės.
Kaip valdyti pyktį ir isteriją?
Norint valdyti pyktį ir isteriją, svarbu:
- Išreikšti savo emocijas. Ir teigiamas, ir neigiamas emocijas reikškite priimtinu jums būdu ir iš karto, kai tik jų kyla.
- Nebijoti konfliktų. Dažnai susiję su pikčiurnomis žmonės bijo konflikto, todėl bando surasti kompromisą arba prisitaikyti prie partnerio. Ši taktika neveiksminga, nes agresyvų žmogų tik skatina.