Mėgautis malonumą teikiančiais dalykais ir siekti tai pakartoti yra normalu. Smegenyse užprogramuotas potraukis prisirišti prie malonumą teikiančių dalykų, todėl psichologinė priklausomybė apima visas jos formas - tiek medžiaginę, tiek nemedžiaginę. Anksčiau manyta, kad tik tam tikri žmonės turi polinkį į priklausomybes, tačiau dabar manoma, kad imuniteto priklausomybėms nėra. Alkoholizmas yra viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo alkoholio apibrėžimą, priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Priklausomybių prigimtis
Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos. Anksčiau psichiatrijoje vyravo nuostata, kad yra tam tikra grupė žmonių, kuri iš prigimties turi polinkį į priklausomybes (alkoholizmą, narkomaniją), tačiau dabar manoma, kad nėra žmonių, turinčių imunitetą priklausomybėms. Tačiau reikia žinoti, kad priklausomais gali tapti ir nepasižymintis šiomis savybėmis asmenys.
Kas yra priklausomybė nuo alkoholio?
Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Smegenyse užprogramuotas potraukis prisirišti prie malonumą teikiančių dalykų, todėl plačiąja prasme psichologinė priklausomybė apima visas priklausomybės formas - tiek medžiaginę (tam tikrų maistinių ir nemaistinių medžiagų vartojimas), tiek ir nemedžiaginę, t.y. susijusią su tam tikrais veiksmais, veikla, poelgiais. Dažniausi ir žinomiausi psichologinės priklausomybės pavyzdžiai - liguistas potraukis lošti, naršyti internete, ”nesąmoningai“ apsipirkinėti, nevaldomas potraukis seksui ir pan. Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų. Tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šią problemą nepasiseka.
Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Neretai klausiama, kodėl vieni žmonės ilgą laiką gali vartoti alkoholį saikingai, o kiti gana greitai praranda gebėjimą kontroliuoti vartojimą? Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Vieno atsakymo nėra, bet daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vartoti alkoholinius gėrimus žmones dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Piktnaudžiavimas alkoholiu tokiais atvejais gali lengvai peraugti į priklausomybę. Pradėjęs girtauti toks žmogus nebegali susivaldyti ir vartoja alkoholį vien tam, kad jaustųsi kiek geriau.
Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (TLK-10 AM, 2008) priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitas elgesys, anksčiau labiau vertintas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės gydymas
Alkoholizmo paveldimumas
Alkoholizmo paveldimumo klausimas kyla daugeliui žmonių, augusių šeimose, kuriose alkoholis buvo nuolatinė kasdienybės dalis. Vieni baiminasi, kad priklausomybė jiems „užkoduota genuose“, kiti - kad viską lemia tik aplinka ir asmeniniai pasirinkimai.
Medicinos ir genetikos mokslas šiandien leidžia atsakyti gerokai tiksliau: alkoholizmas nėra tiesiogiai paveldima liga, tačiau genetika gali reikšmingai padidinti riziką tam tikromis sąlygomis.
Svarbu suprasti, kad paveldimumas nereiškia nei neišvengiamos priklausomybės, nei pasmerkimo. Tai veikiau biologinis fonas, kuris, sąveikaudamas su aplinka, stresu, psichologiniais veiksniais ir gyvenimo pasirinkimais, gali nulemti skirtingą ligos eigą arba jos išvis nebuvimą.
Tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai sudaro apie 40-60 % rizikos. Aplinka ir asmeniniai sprendimai turi lemiamą reikšmę. Rizika didžiausia, jei priklausomybė šeimoje pasireiškė anksti ir kartojasi per kelias kartas. Sąmoninga prevencija ir ankstyvas reagavimas ženkliai mažina riziką.
Medicinoje alkoholizmas apibrėžiamas kaip lėtinis alkoholio vartojimo sutrikimas, kuriam būdingas kontrolės praradimas, tolerancijos didėjimas, potraukis alkoholiui ir vartojimo tęsimas nepaisant akivaizdžių neigiamų pasekmių. Tai nėra nei silpna valia, nei moralinis trūkumas - tai sudėtinga neurobiologinė liga, apimanti smegenų atlygio, streso ir savikontrolės sistemas.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems nuo alkoholio
Pagal tarptautines klasifikacijas (DSM-5 ir TLK-11), alkoholio vartojimo sutrikimas diagnozuojamas vertinant simptomų visumą, o ne vien suvartojamo alkoholio kiekį. Tai leidžia anksti atpažinti problemą net tada, kai žmogus dar „funkcionuoja“ socialiai ir profesiškai.
Genetiniai veiksniai veikia smegenų jautrumą alkoholiui ir impulsų kontrolę, tačiau liga išsivysto tik tada, kai genetinis fonas susiduria su pakankamu aplinkos poveikiu.
Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad alkoholizmas nėra paveldimas tiesiogiai, kaip, pavyzdžiui, akių spalva ar kraujo grupė. Tačiau paveldimas gali būti padidėjęs biologinis jautrumas alkoholiui, kuris tam tikromis aplinkybėmis didina priklausomybės riziką. Tai reiškia, kad genetika formuoja tam tikrą startinę poziciją, bet pati liga išsivysto tik tada, kai prisideda aplinkos ir elgesio veiksniai.
Šeimose, kuriose alkoholio vartojimo sutrikimai kartojasi per kartas, dažnai matomas ne vien genetinis, bet ir socialinis paveldimumas: požiūris į alkoholį, streso įveikos būdai, emocinės reakcijos modeliai.
Genetika veikia alkoholio metabolizmą, atlygio sistemos jautrumą, impulsų kontrolę. Didina priklausomybės riziką, bet pats savaime ligos nesukelia. Šeimos aplinka formuoja požiūrį į alkoholį, normalizuoja ar stigmatizuoja vartojimą. Gali arba sustiprinti, arba neutralizuoti genetinį polinkį. Psichologiniai veiksniai - streso tolerancija, emocijų reguliavimas, savivertė. Lemia, ar alkoholis tampa savireguliacijos priemone. Socialinė aplinka - prieinamumas, socialinės normos, spaudimas. Nulemia vartojimo dažnį ir intensyvumą.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo prevencija
Genetinis polinkis į alkoholizmą dažniausiai pasireiškia per sumažintą organizmo jautrumą alkoholiui - žmogus geria daugiau, nes ilgiau nejaučia neigiamo poveikio.
Genetika neužprogramuoja elgesio, bet veikia biologinius procesus, kurie lemia, kaip organizmas ir smegenys reaguoja į alkoholį. Skirtingi žmonės nuo pat pirmųjų vartojimo kartų patiria nevienodą alkoholio poveikį - vieniems jis sukelia greitą pykinimą, mieguistumą ar diskomfortą, kitiems - euforiją, atsipalaidavimą ir emocinį palengvėjimą. Šis skirtumas dažnai turi genetinį pagrindą.
Genetiniai skirtumai lemia, kaip greitai alkoholis skaidomas kepenyse. Lėtesnis skaidymas sukelia nemalonius pojūčius, o greitesnis - silpnesnį neigiamą grįžtamąjį ryšį. Kai kurių žmonių dopamino sistema yra jautresnė alkoholio poveikiui, todėl jis sukelia stipresnį pasitenkinimo ir atsipalaidavimo jausmą. Genetiškai nulemtas silpnesnis impulsų slopinimas didina riziką gerti daugiau ir dažniau, ypač stresinėse situacijose.
Genai daro įtaką tam, kaip smegenys apdoroja atlygį ir stresą. Jei alkoholis tampa efektyvia streso reguliavimo priemone, priklausomybės rizika žymiai išauga.
Žmonėms su paveldėta rizika dažniau pasireiškia ankstyvesnė vartojimo pradžia, greitesnis tolerancijos augimas ir didesnė tikimybė vartoti alkoholį kaip emocinį reguliatorių. Tačiau tai taip pat reiškia, kad prevencinės strategijos jiems yra ypač veiksmingos, jei taikomos laiku.
Paveldimumo įtaka stipriausiai pasireiškia tam tikrais gyvenimo etapais ir specifinėse situacijose, kai biologinis jautrumas sutampa su padidintu psichologiniu ar socialiniu krūviu. Tai padeda suprasti, kodėl kai kurie žmonės, net ir ilgą laiką nevartoję alkoholio probleminiu būdu, tam tikru metu pradeda slysti link priklausomybės.
Ankstyvas alkoholio vartojimas paauglystėje, lėtinis stresas ar emocinės krizės, šeimos istorija su keliais priklausomybės atvejais, psichikos sveikatos sutrikimai didina riziką.
Nors genetinis fonas keičiamas nėra, apsauginiai veiksniai turi realų biologinį ir psichologinį poveikį. Jie veikia kaip amortizatoriai tarp polinkio ir realaus elgesio. Tai ypač svarbu žmonėms, žinantiems apie priklausomybės atvejus savo šeimoje.
Kuo vėliau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė, kad susiformuos priklausomybė, net esant genetiniam polinkiui. Gebėjimas reguliuoti emocijas be cheminių medžiagų reikšmingai sumažina alkoholio naudojimą kaip „sprendimą“. Sąmoningas sprendimas riboti ar nevartoti alkoholio veikia kaip prevencinė strategija, o ne draudimas. Aplinka, kurioje nevartojimas nėra stigmatizuojamas, ženkliai sumažina riziką.
Genetinis polinkis į alkoholizmą nėra determinuojantis. Aplinka ir asmeniniai sprendimai gali visiškai pakeisti genetinės rizikos trajektoriją.
Paveldimumas dažnai veikia subtiliai. Jis nebūtinai reiškia tiesioginį alkoholio vartojimą, tačiau gali pasireikšti per emocinį jautrumą, streso toleranciją ar elgesio strategijas. Būtent šių mechanizmų atpažinimas leidžia sumažinti riziką ir keisti asmeninę trajektoriją.
Svarbiausia - suprasti, kad prevencija šiuo atveju nėra draudimų rinkinys, o ilgalaikė savęs pažinimo ir emocinės higienos praktika.
Didelę reikšmę turi ankstyvas santykio su alkoholiu reflektavimas. Žmonės, augę šeimose, kur alkoholis buvo streso ar emocijų reguliavimo priemonė, dažnai nesąmoningai perima šį modelį. Alternatyvių nusiraminimo būdų - fizinio aktyvumo, emocinės paramos, psichologinės pagalbos - paieška ženkliai sumažina riziką.
Svarbus ir atviras kalbėjimas šeimoje. Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, kuriems atvirai paaiškinama apie šeimos priklausomybių istoriją, dažniau priima atsakingus sprendimus ir anksčiau pastebi rizikingą elgesį savyje.
Genetinis polinkis padidina jautrumą alkoholio poveikiui, tačiau aplinka, emociniai įgūdžiai ir gyvenimo pasirinkimai lemia, ar šis polinkis taps liga.
Priklausomybės nuo alkoholio priežastys
Kodėl vieni žmonės ilgą laiką gali vartoti alkoholį saikingai, o kiti greitai praranda gebėjimą kontroliuoti vartojimą? Priklausomybės priežastys nėra tiksliai nustatytos, todėl žmogiškųjų problemų bei santykių tyrinėtojai priklausomybės šaknų ieško remdamiesi savo specializacija. Gydytojai teigia, kad tai smegenų liga, psichologai įvardija vidinių konfliktų pasekmes, kurias sukelia jausmų slopinimas, uždarumas ar vertybinių nuostatų nepastovumas. Egzistencinės filosofijos atstovas tvirtins, kad žmogus prarado gebėjimą laisvai rinktis ir papuolė į visuomenės stereotipų spąstus, iš kurių bando išsivaduoti ieškodamas tariamos laisvės su svaigalų ar destruktyvios veiklos pagalba. Dar kiti priklausomybės priežastis įžvelgia sutrikusiuose žmogaus santykiuose su savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Įdomiai apie priklausomybę nuo alkoholio samprotavo L. Tolstojus: „Dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmogaus sieloje atsiranda tuštuma. Tada žmogus blaškosi, neranda sau vietos ir bando užpildyti tą tuštumą alkoholiu“. Dvasinę tuštumą galima užpildyti lošimais, narkotikais, psichotropiniais vaistais, valgymu, žaidimais ar naršymu internete ir t.
Priklausomybės nuo alkoholio simptomai
Stiprėjant priklausomybei nuo alkoholio, išsivysto ir psichikos sutrikimų. Pagrindinis priklausomybės požymis - potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Svarbus priklausomybės požymis - potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Nors ilgą laiką tai buvo laikomas subjektyvus pojūtis, šiuolaikiniai tyrimai apibrėžia jį per kelis aiškiai apčiuopiamus aspektus. Remiantis Caluzzi ir kt.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymas
Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl panašiai kaip ir kitoms lėtinėms ligoms (vėžys, cukrinis diabetas), reikalingas ilgalaikis gydymas. Formalių priklausomybių gydymo ir sveikimo metodų, pagrįstų moksliniais tyrimais ir patirtimi, kurie turi aiškias metodikas, nėra daug.
Jei liga, tai dažniausiai suvokiama, kad gydyti turi gydytojas. Deja, gydytojas dažniausiai gali padėti susitvarkyti su kai kuriomis priklausomybių pasekmėmis, t. y. detoksikacija nuo svaiginančių medžiagų, pažeistų kepenų ir kitų organų funkcijų atkūrimu, bendro fizinio išsekimo ar depresijos gydymu. Didžioji dalis žmonių, kenčiančių nuo priklausomybių net nesikreipia į psichiatrą, nes nelaiko to liga, tuo labiau psichine, be to, suvokia, kad gydytojas nepasiūlys tabletės, kuri padėtų pakeisti elgseną. Pagalbos dažniausiai ieškoma pas psichologus, šeiminių santykių ar asmeninio tobulėjimo konsultantus, dvasininkus, tokio pat likimo žmones, turinčius asmeninio sveikimo patirties, arba kreipiasi į žmones, siūlančius netradicinius pagalbos būdus. Viena iš naujovių šiuolaikiniame moksle - dvasinis konsultavimas. Kalbant apie diagnozavimą, būtina pabrėžti tai, jog priklausomiems žmonėms yra būdingas neigimas ir neretai nei gydytojas, nei kiti specialistai negali žmogui įteigti ar kaip nors kitaip padėti pripažinti diagnozę.
Populiariausi yra įtaigos metodai, paremti gąsdinimu pasekmėmis ar bandant tiesiog uždrausti vartoti svaigalus. Priklausomus žmones bandoma paveikti mechanine ar elektromagnetine smegenų ir kūno taškų stimuliacija, kodavimu, hipnoze, vaizdo ir garsinės informacijos infiltravimu į pasąmonę. Nuo priklausomybių „gydo“ ekstrasensai, būrėjai, žiniuoniai, bioenergetikai. Priklausomi žmonės „gydomi“ talismanais, akmenų ir mineralų energetika, maisto papildais, būrimu, cheminiais preparatais, „užpiltinėmis“, užkalbėjimais ir t.
Svarbus priklausomybės gydymo aspektas - psichologinė pagalba. Psichologinė priklausomybė išsivysto iš įprastų žmogaus veiksmų, kai rūkymas tampa tam tikro ritualo dalimi: parūkyti geriant rytinę kavą, pokalbio metu, vairuojant. Dažnai cigaretės griebiamasi patiriant tam tikras emocijas - norisi rūkyti susierzinus, supykus, arba atvirkščiai, be jos neįsivaizduojamas pergalės ar pilnatvės pojūtis.
Alkoholio vartojimas visada yra žalingas, galintis iššaukti priklausomybę. Kai kuriems asmenims priklausomybė nuo alkoholio išsivysto labai greitai, kiti gi gali vartoti daug bei dažnai ir netapti priklausomais.
Labiausiai stebinantis savo efektyvumu padedant nuo alkoholio priklausomiems asmenims yra anoniminis alkoholiks (AA) grupės metodas. AA yra seniausia, žinomiausia ir sėkmingiausia pagalbos organizacija pasaulyje. Tai - savitarpio pagalbos grupė asmenims, turintiems alkoholio vartojimo problemų. Dauguma gydymo programų skatina asmenis lankyti AA grupes gydymo metu arba po jo. Ši tarptautinė organizacija padeda asmenims susilaikyti nuo alkoholio vartojimo per dvasiškai orientuotą 12 žingsnių programą. Organizacija yra autonominė ir neturinti lyderių. Susitikimų metu dalyviai pasakoja apie savo alkoholio vartojimo patirtį, sprendimą keistis ir tos kaitos įtakotus rezultatus. 12 žingsnių programos turinys skatina dvasinę asmens transformaciją. Nariai prisiima atsakomybę už tai, kaip pakeisti save ir padėti pasikeisti kitiems. Naujai atėjusieji mokosi naujų susidorojimo su alkoholio trauka būdų, o kitų asmenų istorijų klausymasis padeda suvokti, kad savo bėdoje jie nėra vieni. Tai įgalina narius suvokti savo neteisingas mintis, suteikia drąsos tapti savarankiškesniais ir išdrįsti keisti mąstymą. AA grupės aktyviai veikia įvairiuose Lietuvos miestuose. Šalia jų kuriasi jaunimo grupės, AA šeimų draugijos.
Socialiniai veiksniai daro įtaką priklausomybės progresui. Jie apima sąveiką su draugais ir šeimos nariais ir kai kuriuose literatūros šaltiniuose yra įvardijami kaip svarbiausi. Pasiekus tam tikrą alkoholio vartojimo ribą, asmuo dažnai praranda daugelį socialinio palaikymo šaltinių: šeimą, draugus, bendradarbius. Yra manoma, kad socialinis palaikymas mažina alkoholio vartojimo problemas. Svarbiausi socialinio palaikymo šaltiniai yra šeima, savipagalbos ir reabilitacinės grupės. Nuo alkoholio priklausomi asmenys itin didelį palaikymą gauna AA grupėse, nes šios grupės pagrindinis tikslas - pasiekti abstinenciją ir padėti vienas kitam ją išlaikyti. Svarbus AA kaip draugijos bruožas yra socialinės paramos augimas, kuris yra bene svarbiausias sveikstantiems asmenims. Socialinė parama skatina abstinenciją. Tai yra kardinaliai priešingas iki tol asmens gyvenime egzistavusiam socialiniam tinklui. AA grupės tyrimo metu tiriamieji dažnai mini, kad juos vėl domina normalus gyvenimas, bendravimas ir bendradarbiavimas. Šiais asmenimis ir juos palaikyti. Nustatyta, kad asmenys, lankantys AA grupę, turi nemažą socialinį palaikymą, kuris stipriai įtakoja elgesį, susijusį.
Kaip sumažinti alkoholizmo riziką
Jei šeimoje buvo priklausomybės atvejų, svarbu laiku atpažinti rizikos veiksnius ir sąmoningai formuoti savo elgesį.
Svarbiausia - suprasti, kad prevencija šiuo atveju nėra draudimų rinkinys, o ilgalaikė savęs pažinimo ir emocinės higienos praktika.
Didelę reikšmę turi ankstyvas santykio su alkoholiu reflektavimas. Žmonės, augę šeimose, kur alkoholis buvo streso ar emocijų reguliavimo priemonė, dažnai nesąmoningai perima šį modelį. Alternatyvių nusiraminimo būdų - fizinio aktyvumo, emocinės paramos, psichologinės pagalbos - paieška ženkliai sumažina riziką.
Svarbus ir atviras kalbėjimas šeimoje. Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, kuriems atvirai paaiškinama apie šeimos priklausomybių istoriją, dažniau priima atsakingus sprendimus ir anksčiau pastebi rizikingą elgesį savyje.
tags: #priklausomybe #alkoholiui #tlk